TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Genijus - vienetinis "produktas"

2014 12 31 6:00
Užsienio spaudos asociatyvi nuotrauka

Mokslininkai bando suprasti, ar šiuolaikiniame gyvenime lieka vietos vienišiems genijams, ar juos keičia aukštųjų technologijų kompanijos, sėkmės siekiančios per komandinį darbą. Gal apskritai sąvoka "genijus" paseno?

Genetikai iki šiol negali paaiškinti genialumo kilmės. Aišku, turi reikšmės paveldimumas, bet, tarkime, iš būrio Bacho giminės muzikų genialiu pripažintas Johannas Sebastianas. Mendelejevų giminėje buvo daug talentingų žmonių, bet tik Dmitrijui prisisapnavo periodinė cheminių elementų lentelė. Neurologai taip pat nėra tikri dėl genialumo, nors panašu, kad pasitvirtino hipotezės, jog genijaus smegenys skiriasi nuo paprastų žmonių. Psichologai ir pedagogai irgi dar neturi vieningos koncepcijos. O genialumas žmonijai turi istorinę reikšmę. Teigiama, kad talentas pataiko į tikslą, kai kiti prašauna, o genijus - į tikslą, kurio kiti nė nemato.

Nušlifuota gamtos dovana

Psichologijos profesorė Joan Freeman iš Londono, daugelio knygų apie talentingus vaikus autorė, klausiama, pagal kokius kriterijus galima vertinti genialumą, "Radio Svoboda" sakė, kad tai yra ankstus ryškaus talento atsiskleidimas (Wolfgangas Amadeus Mozartas), itin didelis produktyvumas (Nicola Tesla), unikalumas (Albertas Einsteinas). Daugelis genijų garsėjo nepaprastu darbingumu, šlifuojant savo gamtos dovaną.

J. Freeman pasakojo, kad prieš keletą metų ji buvo Didžiosios Britanijos jaunųjų poetų vertinimo komisijos narė. Konkursui buvo pateikta 56 tūkst. paraiškų. Galiausiai komisija atrinko 20 gabiausių pretendentų. Vertintojai, dirbdami atskirai ir nepriklausomai vienas nuo kito, turėjo įvardyti stipriausiųjų trejetą. Visi be jokio susitarimo pirmą vietą skyrė 11 metų mergaitei. Manoma, kad tam, jog atskleistum savo talentą, reikia dirbti bent 10 valandų per dieną. Mergaitė buvo būtent tokia - gabi ir darbšti.

Albertas Einsteinas. / Užsienio spaudos nuotraukos

Kitokie smegenys

Paprastai genialumo kryptis būna meninė, muzikinė, mokslinė, techninė, socialinė. Išskirtiniu talentu apdovanoto žmogaus parametrais laikomi: meistriškumo lygis, aistra, siekiai. Amerikiečių išradėjas Tomas Edisonas yra sakęs, kad genialumas yra 99 proc. darbo ir tik vienas - įkvėpimo. Ir Pablo Picasso neneigė įkvėpimo įtakos: "Jis būna, bet mėgsta, kai mes esame užsiėmę."

Mokslininkai mano, kad genijaus smegenys turėtų kuo nors skirtis. Galima sakyti, kad ši hipotezė pasitvirtino. Kai XXI amžiuje pagal specialią metodiką buvo išanalizuoti Alberto Einsteino smegenys pagal fotografiją po autopsijos, nustatyta, jog ryšiai tarp mokslininko smegenų pusrutulių buvo daug geresni, negu paprastų žmonių. Beje, kairysis pusrutulis yra atsakingas už žmogaus kognityvinius sugebėjimus, o dešinysis - už logiką ir analizę. Pagal svorį Einsteino smegenys nelabai skiriasi nuo statistinio žmogaus - 1230 gramų. Tačiau parietalinės smegenų skiltys didesnės, nei įprasta, smarkiai išsivystę „muzikiniai gumbai“, būta sričių, kuriose smegenų raukšlių susirangymas - neįtikėtinai sudėtingas.

Agathai Christie.

Keisti įpročiai

Žinoma, kad Agathai Christie, išleidusi 65 detektyvinius romanus, geriausiai kurti sekdavosi viešbučio kambaryje arba savo virtuvėje. Tikro darbo kabineto populiari rašytoja neturėjo. Žymusis Honore de Balzacas per dieną išgerdavo apie 50 puodelių kavos, plunksnos meistrui tai padėjo parašyti "Žmogiškąją komediją". Psichoanalitikos pradininkas Sigmundas Freudas buvo "užkietėjęs" rūkorius, be to, jis eksperimentavo su kokainu. A. Einsteinui vaikystėje sunkiai sekėsi kalbėti ir žodžius sudėti į sakinį. To gėdydamasis, jis daug laiko praleisdavo gamtoje. Ūgtelėjęs pamėgo smuiką - išeidavo į laukus, klausydavo paukščių giesmių ir grieždavo jiems pritardamas. Tokie koncertai baigdavosi emocijų bangas. Kaip vėliau pažymėjo neurofiziologai, muzikavimas išvystė A. Einsteino motorinę galvos smegenų žievės dalį ir teigiamai paveikė kūrybingumą.

Profesorius Klausas Friedrickas teigė: "Daugelis mano, kad mokslininkai tik ir laukia momento "eureka". Tačiau taip nėra. Naujos idėjos pramuša sau kelią per darbą, daugelį klaidingų startų ir nuostatų." Jo nuomone, kartais atradimus padeda padaryti ir meditacija, transas bei kūrybinė ekstazė. Mat tuo metu būna aktyvuojama vaizduotė bei ryšis tarp sąmonės ir pasąmonės.

Komercinis genijus

Rimti mokslininkai yra skeptiški ir netiki žiniasklaidos skelbiamais genijų reitingais, kai jais vadinami aktoriai, drabužių dizaineriai, sėkmingi vadybininkai ir taip toliau. J. Freeman nuomone, genijai yra vienišiai, keletą žingsnių žengiantys priekyje. "O dabar prie vadinamo genialaus projekto dirba dirba šimtai žmonių, IT laboratorijos ar stambūs universitetai, - kalbėjo ji. - Vienišius į Marsą nenuskristų! Taigi sėkmės kriterijai yra visiškai komerciniai. Šiuolaikiniam genijui reikia laiku atsirasti reikiamoje vietoje ir rasti savo rėmėją."

Profesorius Janusz Zalewski iš "Florida Gulf Coast University" per interviu "Radio Svoboda" priminė, kad genijus dirba ne dėl sėkmės ir ne ji motyvuoja. "Jei kas nors pernelyg tikisi komercinės sėkmės, tikimybė, kad toks žmogus pasirodys esąs genijus, maža. Vis dėlto Steve'as Jobsas buvo komercinis genijus - kiekviena taisyklė turi išimčių."

Steve'as Jobsas.

Reikia pažinimo laisvės ir palaikymo

Ar galima valdyti genialumą, stimuliuoti gabumus? Daugelis tėvų tiki, kad leisdami vaikus į išskirtines švietimo įstaigas, padės jiems pasiekti sėkmės. Tačiau profesorės J. Freeman teigimu, mokykla gali padėti atpažinti genijų ir pagelbėti jam atsiskleisti. "Privilegijuotų švietimo įstaigų auklėtiniai būna iš išsilavinusių šeimų, turinčių geras pajamas, paveldėjimą. Tikėtina, kad ateityje jie taps puikiais mokslininkais, kompanijų prezidentais, politikais, diplomatais. Tačiau jie nebus genijai", - tvirtino ji. J. Freeman nuomone, genijus gali ir negauti "gero išsilavinimo" arba apskritai būti savamokslis. Mokslinių duomenų, patvirtinančių išskirtinių, privilegijuotų mokyklų efektyvumą, nėra. Visa tai - tik gera vadyba.

J. Zalewski manymu, daugiausia, ką dėl talentingo studento gali padaryti išmintingas dėstytojas, - suteikti pažinimo laisvę, neribojamą jokiais rėmais. "Turėjau studentą, kuris, būdamas 15 metų, paprašė patyrusių specialistų programos ir netrukus pateikė siūlymų, kaip patobulinti roboto rankos konstrukciją, prie kurios dirbo mūsų laboratorija", - pasakojo mokslininkas. Jo nuomone, visuomenė nesirūpina genijais, nors JAV yra tam tikrų atskirų programų. Tačiau mokslininko požiūris į jas skeptiškas. "Pagal savo prigimtį genijus yra vienetinis "produktas", - mano J. Zalewski. - Ir jis "neįsirašo" į visuomenę, nėra masinės medijos populiarinamas. Neturime mechanizmo, kaip genijų įtraukti "į žaidimą". Nesvarbu, kokios versijos laikomasi: patologinės, kai genialumas vertinamas kaip beprotybė, psichoanalitinės, kai manoma, kad tai yra kokių nors asmenybės trūkumų kompensavimas, ar dieviško įkvėpimo teorijos. Svarbu, jog ypatingi žmonės jaustų palaikymą. Tada socialinis klimatas ir požiūris į tokius, kurie yra "ne kaip visi", pasikeistų. O mūsų visuomenė galėtų genijams išreikšti dėkingumą, kol jie dar gyvi."

Parengė RASA PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"