TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Geologiniai Akmenės rajono reiškiniai fotografo akimis

2014 10 28 14:54
Šaltiškių molio karjere galima aptikti ir dinozauro pėdsakų. Jono Danausko nuotraukos

Fotomenininko Jono Danausko nuotraukos, atskleidžiančios Akmenės rajono geologinių objektų unikalumą ir žavesį, yra tikras įrodymas, kad čia būtina kurti geoparką ir rūpintis, jog tokie objektai būtų išsaugoti.

Aplinkos ministerijoje atidaryta fotomenininko J. Danausko nuotraukų paroda „Akmenės geoparko kontūrai“. Ši Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos iniciatyva parengta ekspozicija atskleidžia Akmenės krašto geologinių objektų išskirtinumą ir tarsi tiesia taką Akmenės geologinio parko įkūrimui.

Dinozaurų laikų fosilijos

Akmenės rajonas yra itin savitas savo geologine sandara, nes tik čia žemės paviršiuje galima pamatyti paslaptingosios juros sistemos uolienas, rankomis paliesti dinozaurų laikų gyvūnų liekanas – fosilijas. Papilės atodangų uolienos savo fosilijų radiniais yra unikalios Baltijos regione ir turi pasaulinę mokslinę reikšmę. Akmenės rajone galima pamatyti net keturių skirtingų geologinių periodų – permo, triaso, juros ir kvartero – uolienas. Netoli už rajono ribų, Ventos slėnyje, atsidengia dar vieno periodo – devono – uolienos.

Šaltiškiuose (Akmenės rajonas) eksploatuojamas vienintelis Baltijos regione triaso sistemos margaspalvio molio karjeras. Permo klinties Karpėnų bei Menčių karjeruose ir triaso molio Šaltiškių karjere galima tirti tik šiame Lietuvos krašte esančių uolienų išeigas, ieškoti įdomių uolienų arba fosilijų pavyzdžių, apžvelgti neįprastą kraštovaizdį. Tai tikras lobis geologams.

Šaltiškiuose eksploatuojamas vienintelis Baltijos regione triaso sistemos margaspalvio molio karjeras. Jame gausu įdomių uolienų, fosilijų pavyzdžių.

Tundros liekanos

Venta, Virvyčia nuo paskutiniojo ledlaikio pabaigos nepailsdamos skobė kraštovaizdį, kurdamos ne tik erdvius slėnius, atidengiančius geologinių periodų uolienas, bet ir unikalius atragius, kokių nėra kitų upių slėniuose. Ventos apylinkėse aptiktas didelio tarpledynmečio ežero nuosėdų klodas, liudijantis apie prieš 70–30 tūkst. metų buvusį rūstų klimatą ir čia vešėjusią tundros augmeniją. Tokių ežerų radimviečių visame Baltijos regione yra vos kelios.

Šiemet yra parengta galimybių įkurti geologinį parką Akmenės rajone savivaldybėje studija. Šis parkas apjungtų visas Akmenės rajono ir Ventos regionio parko geologinio paveldo vertybes, esančias gamtoje, muziejų ar kitose ekspozicijose ir eksploatuojamų karjerų atodangose. Aplinkos ministerija pritaria iniciatyvai įkurti Akmenės geoparką.

Parodos atidaryme dalyvavę Akmenės krašto atstovai – rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, savivaldybės administracijos direktorius Apolinaras Nicius, Ventos regioninio parko direktorius Andrius Almanis ir klinties bei molio karjerus eksploatuojančios bendrovės „Kalcitas“ vadovas Algirdas Rimkus – pažymėjo, kad šis kraštas vienintelis Lietuvoje turi tokį išskirtinį geologinį paveldą ir dėl žmogaus veiklos susiformavusį savitą kraštovaizdį.

Unikalūs radiniai Papilėje

Akmenės geoparkas, pasak vieno iš jo įkūrimo iniciatorių, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus Jono Satkūno, yra reikalingas visuomenei, nes sudarytų galimybes patraukliai ir išsamiai supažindinti su itin savita Akmenės krašto geologine sandara. Tik čia žemės paviršiuje galima pamatyti paslaptingosios juros sistemos uolienas, rankomis paliesti dinozaurų laikų gyvūnų liekanas – fosilijas. Papilės atodangos savo fosilijų radiniais yra unikalios Baltijos regione ir turi pasaulinę mokslinę reikšmę.

Parkas apimtų saugomas teritorijas, kuriose yra geologinių vertybių, ir karjerų, kuriose kasamos naudingosios iškasenos, plotus, t. y. visą Akmenės rajoną ir tą Mažeikių rajono dalį, kurią užima Ventos regioninis parkas. Kasybos bendrovės būtų skatinamos rekultivuoti panaudotus karjerus ir tas teritorijas padaryti tinkamas rekreacijai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"