TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Geriausias verslas - pardavinėti žinias

2008 05 28 0:00
Šviesos technologijomis per vizitą Lietuvoje 2006 metais domėjosi ir Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II.
Britų tarybos archyvo nuotrauka

Lengvųjų automobilių šviesos diodų signalai, puslaidininkiai šviesoforai ir milžiniški vaizduokliai gatvėse ar modernūs šviesos įrenginiai daržovėms auginti - tai tik keli pavyzdžiai iš naujos kartos šviesos šaltinių, pasiekusių ir mus. Šios mokslo srities žinovu pasaulyje laikomas Vilniaus universiteto profesorius Artūras Žukauskas.

"Kadaise radijo lempas pakeitė tranzistoriai, senos technologijos kineskopus keičia plokštieji ekranai, o dabar atėjo eilė visoms įprastoms apšvietimo lempoms. Jas pakeis puslaidininkių šaltiniai, t. y. šviesos diodai, arba, kaip mes vadiname, šviestukai", - kuo populiariau apie mokslinius tyrimus, susijusius su naujos kartos šviesos šaltiniais, pasakojo šių metų Pažangos mokslo premijos laureatas prof. A.Žukauskas.

Mokslininko darbas gerai žinomas pasaulyje. 2002 metais prestižinė JAV leidykla "Wiley" išleido jo monografiją "Introduction to Solid-State Lighting", parašytą kartu su Remigijumi Gaška ir Michaelu Shuru. Iš knygos apie kietakūnių šviesos šaltinius mokosi daugelio universitetų studentai. Ja naudojasi žmonės, kuriantys naujos kartos šviesos šaltinių technologijas visame pasaulyje. 2005 metais Kinijoje buvo išleistas ir monografijos vertimas į kinų kalbą.

A.Žukauskui teko skaityti paskaitas net Vokietijos automobilių pramonės vasaros mokyklose - buvo pakviestas kaip garsus tos srities žinovas, kad įtikintų gamintojus sparčiau pereiti prie naujosios technologijos. Dabar ir "Mercedes", ir BMW, ir "Audi" automobilių šviesos signaluose naudojami šviesos diodai. Netrukus tokie šviestukai turėtų pakeisti ir priekinius žibintus. Naujos kartos šviesos šaltiniai turi daugybę pranašumų, pavyzdžiui, greičiau užsidega stabdžių signalai, o tai garantuoja saugesnį eismą.

Katmandu universitete profesoriaus skaitytos paskaitos irgi sulaukė susidomėjimo. Nepale siekiama pakeisti šviesos diodais balanas atokiuose šios šalies kaimuose, ir tam reikia specifinių lietuvių mokslininko žinių.

Pigiau ir saugiau

2003 metais prof. A.Žukausko studentai parengė projektą Vilniaus miesto savivaldybei ir senieji sostinės šviesoforai pradėti keisti į puslaidininkinius. Jie jau įdiegti daugiau kaip 50 proc. sostinės sankryžų. Puslaidininkiniai šviesoforai padės miestui taupyti elektros energiją ir sumažinti jų priežiūros išlaidas, o kartu garantuos saugesnį eismą. Nebebus vadinamojo saulės fantomo, kai iš nugaros šviečiant saulei sunku atskirti, kokia dega šviesa. Vairuotojai įvažiuoja į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui ir įvyksta avarija.

"Amerikoje puslaidininkiai, pakeisiantys įprastas apšvietimo lempas, padės sutaupyti 10 proc. visos elektros energijos, - pasakojo pašnekovas. - Lietuva kur kas didesnę dalį energijos švaisto apšvietimui, nes pramonės turime mažiau, todėl puslaidininkiai leistų sutaupyti atitinkamai daugiau."

Pavyzdžiui, gatvių apšvietimas yra milžiniškas energijos švaistymas, nes natrio lempų neįmanoma temdyti, jos dega kiaurą naktį, nesvarbu, ar gatvės tuščios, ar jose yra pėsčiųjų, važiuoja automobiliai. Puslaidininkiai šviesos šaltiniai užsidegtų ten, kur būtų pėsčiųjų, ir apšviestų kelią važiuojantiems automobiliams. Jei gatvė tuščia, ir jie nešviestų. Tokia ekonomiška sistema kuriama daugelyje pasaulio šalių.

Lietuviškos technologijos

Vienas prof. A.Žukausko projektas susijęs su augalų auginimu naudojant šviesos diodus. Visiškai naujos šviesos technologijos pradėtos taikyti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute Babtuose. Apšviečiant, pavyzdžiui, salotas tam tikru režimu šviesos diodais, padidėja jų maistinė kokybė - sumažėja žalingų trąšų likučių, padaugėja vitaminų.

"Rašome jau antrą augalų auginimo naudojant šviesos diodus patentą. Tikiuosi, galėsime pritaikyti šviesos diodus ir biomedicinos srityje. Kai ką jau dabar darome ir dar patentuosime. Pavyzdžiui, bendradarbiaujame su mokslininkais, kuriems reikia, kad atliekant tyrimus ar operacijas tam tikrų audinių spalvos būtų raiškesnės. Tai galima pasiekti naudojant tam tikrus šviesos diodų derinius. Šią technologiją galima pritaikyti ir architektūrinio bei komercinio apšvietimo srityse", - pasakojo mokslininkas.

Pasaulio lygiu

A.Žukausko vadovaujami mokslininkai įgyvendino ir JAV gynybos ministerijos finansuojamą projektą, susijusį su naujomis matavimo technologijomis ir naujų šviesos šaltinių panaudojimu, tarkim, juodligės sukėlėjui aptikti.

"Nuo globalinio terorizmo negalime pasislėpti. Jei nebus sukurta priemonių JAV, ir mes būsime labai pažeidžiami. Esame pasaulio gyventojai ir dirbame pasaulio lygmeniu, - kalbėjo pašnekovas. - Kita vertus, jeigu nedirbsi pasaulio lygiu, gresia provincialumas. Atitrūkus nuo pasaulinio konteksto negalima daug pasiekti, bent jau fizinių mokslų srityje. Neįmanoma turėti lietuviškos fizikos - reikia dirbti visam pasauliui."

Prof. A.Žukausko vadovaujami mokslininkai rašo patentus ir Amerikos bendrovėms. Amerikiečiai perka lietuvių žinias ir patentuoja, nors pati Amerika parduoda 40 proc. pasaulio žinių technologijų srityje - kur kas geriau išradinėti, pardavinėti licencijas, kurti naujus prietaisus, o gaminti gali ir kiti.

"Mes eksportuojame protą, bet jo nenutekiname, neišvažiuojame, nepabėgame. Kodėl negalime dirbti čia ir eksportuoti žinias?! Geriausias verslas - pardavinėti žinias, tai ir yra tikroji žinių ekonomika", - tvirtino mokslininkas.

Reikalinga knyga

Kai 2000 metais pagal Baltijos ir Amerikos mainų programą prof. A.Žukauskas nuvyko į JAV, jau pačią pirmą dieną susitiko su prof. M.Shuru, dirbančiu puslaidininkių fizikos srityje, ir savo buvusiu studentu R.Gaška, kuris Amerikoje vadovauja vienai aukštųjų technologijų bendrovei. Prof. M.Shuras, jau tada supratęs kietakūnių

šviesos šaltinių svarbą ir perspektyvas, paklausė A.Žukausko, ar jis sutiktų parašyti knygą šia tema.

"Atsakiau, kad niekada nesu rašęs knygos, bet kodėl nepamėginus?! Man sudarė visas sąlygas, gavau visus įmanomus šaltinius, perskaičiau neįsivaizduojamą kiekį literatūros. Kartu parengėme planus, sudėliojome duomenis, surašėme visą technologijos būklę XXI amžiaus pradžioje, susisteminome, - prisiminė pašnekovas pusės metų darbą JAV. - Į knygą sudėjome daug Lietuvoje darytų tyrimų rezultatų. Prisidėjo ir mūsų matematikai - jų darbai apie daugiaspalvių šaltinių optimizavimą iki šiol yra labai svarbūs ir toliau plėtojami. Pasaulyje žinomi prof. Felikso Ivanausko ir dr. Rimanto Vaicekausko sukurti metodai, kaip sukomponuoti įvairios kokybės baltą šviesą iš pirminių spalvotų šaltinių - ne tik iš trijų, bet ir iš keturių ar penkių. Tai gana sunku ir reikia spręsti sudėtingus uždavinius. Į knygą sudėti ir mūsų rezultatai, gauti medžiagų tyrimų srityje Lietuvoje."

JAV dirbantis japonų kilmės mokslininkas Shuji Nakamura naudodamasis A.Žukausko knyga, kaip pats prisipažino autoriui, dėsto Kalifornijos universiteto studentams. Sh.Nakamura - vienas didžiausių šios srities autoritetų pasaulyje. Jis išrado mėlyną ir baltą šviesos diodus, 2006 metais buvo apdovanotas Tūkstantmečio technologijos premija. Šį apdovanojimą neseniai įsteigė Suomija, nes Nobelio technologijos premijos nėra. Pirmąją Tūkstantmečio technologijos premiją 2004 metais gavo interneto išradėjas Timas Berners-Lee.

Naujosios medžiagos

"Amerikos mokslininkai turi daugiau technologijų, galimybių, pinigų, tačiau mes irgi galime kuo nors prisidėti", - iš patirties kalbėjo prof. A.Žukauskas.

Tikimasi, kad būsimame Saulėtekio slėnyje numatyto technologijų centro modernūs įrenginiai leis imtis kur kas didesnio masto darbų. Dabar Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institutas perka vieną įrenginį dar iš pirmos struktūrinių fondų projektų bangos pinigų. Metaloorganinio cheminio nusodinimo iš garų fazės reaktorius kainuoja 3 mln. litų, o jis skirtas vien puslaidininkiams sluoksniukams auginti. Iš tų sluoksniukų vėliau kuriami šviesos šaltiniai, paprasčiau tariant, šviečiantys puslaidininkiai, kiti modernūs prietaisai.

"Galima suprasti, kokio tai masto investicijos. Ir čia tik vienas reaktorius. Jam dar reikia specialių patalpų, labai gero personalo ir brangių medžiagų, - vardijo mokslininkas. - Visa tai kainuoja milžiniškus pinigus, tačiau galų gale sukurtas technologijas galima diegti ne tik Lietuvoje, bet ir parduoti didelėms tarptautinėms bendrovėms - konkuruodamos tarpusavyje jos tiesiog medžioja patentus, naujas idėjas."

Dar vienas prietaisas - molekulinio pluošto epitaksijos įrenginys, kainuojantis 1,5 mln. litų, perkamas kartu su Puslaidininkių fizikos institutu. Prof. Arūnas Krotkus su bendradarbiais naudosis juo naujoms puslaidininkinėms medžiagoms, kuriose šviesa sužadina terahercinius virpesius, kurti. Ateina naujų medžiagų karta - puslaidininkiai iš organinių molekulių. Prof. A.Žukausko rūpestis - sutelkti šios krypties pajėgas. Tokios medžiagos jau gaminamos Lietuvoje ir parduodamos už milijonus litų užsienyje - 100 proc. eksportas naujos kartos elektronikai iš organinių medžiagų gaminti. Didžiausias potencialas - televizorių ir kompiuterių vaizduokliai. Plastiko ekranai iš mažyčių šviesos diodų bus labai ploni, ekonomiški ir išstums skystųjų kristalų ekranus.

Valdininkų rykštė

A.Žukausko vadovaujamas Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų

institutas - vienintelis kamieninis Vilniaus universiteto padalinys, kuriame nėra studijų, daromi tik mokslo tyrimai. Studentai čia atlieka baigiamuosius darbus ir institutas stengiasi kukliais ištekliais pagelbėti gabiems jaunuoliams. Jie įdarbinami technikais, inžinieriais, kad rimčiau žiūrėtų į savo darbą laboratorijoje. Tie, kurie baigę studijas stoja į doktorantūrą, vėl įdarbinami puse etato. Už gaunamus pinigus ir doktoranto stipendiją gali pragyventi. Žinoma, jei yra atsidavę mokslui.

"Viską darome, kad tik sulaikytume nors šiek tiek gabių žmonių. Mokslininkų atlyginimai tragiški. Dabar net mokytojų bus didesni nei docentų", - sakė instituto vadovas.

Prof. A.Žukauskas yra premjero visuomeninis konsultantas studijų ir mokslinių tyrimų klausimais, tačiau naudos iš to, kaip atvirai prisipažino, - nedaug. Anot profesoriaus, naujojo mokslo ir studijų įstatymo projekto nepavyko sukoncentruoti į studijų ir mokslinių tyrimų kokybę, šalies intelektinio potencialo išsaugojimą ir plėtojimą, įsitraukimą į Europos studijų ir mokslinių tyrimų erdvę. Daugiausia iečių buvo laužoma dėl ne tokio svarbaus rektoriaus rinkimų klausimo. To priežastis - skubėjimas, valdininkų kompetencijos stoka, nenoras remtis ekspertais.

Iš mohikanų

Akademikas prof. Juras Požela, prof. Juozas Vaitkus ir prof. A.Žukauskas šiuo metu yra iškiliausi lietuvių mokslininkai puslaidininkių fizikos srityje. Jie atstovauja trims skirtingoms kartoms.

"Esu vienas paskutinių mohikanų iš penkiasdešimtmečių mokslininkų, - liūdnai juokavo A.Žukauskas. - Mokslui Lietuvoje ta karta žuvo - daugelis pasitraukė į besikuriantį verslą, išvyko į užsienį, nedaug beliko. Vis dėlto tradicija neturėtų nutrūkti, ypač universitete. Jame, palyginti su savarankiškais institutais, daugiau jaunimo. Mokslininkai sensta, tuoj masiškai išeis į pensiją, gali išnykti ištisos mokslo kryptys. Universitete lengviau garantuoti tęstinumą, nes esi arčiau studentų, matai, kurie gabesni, ir darai jiems įtaką, agituoji dirbti jei ne pas save, tai pas kolegas. Gal tie sunkūs laikai baigsis vieną kartą. Turime ir mes galų gale kaip kitos Europos šalys pasiekti tokią padėtį, kai vertinamas protas, technologijos, mokslinė kūryba."

Pašnekovas prisiminė keliones į Ameriką. Kai nuvažiuoji ten į kokį nors miestą, tau iš karto pasako, kas tame mieste buvo išrasta. Valstijų muziejuose greta meno, istorijos vertybių eksponuojami mokslo ir technologijų laimėjimai. O kas pas mus žino, pavyzdžiui, apie pirmąjį lietuvišką lazerį, sukurtą prof. J.Vaitkaus? Kur yra Lietuvoje mokslo technologijų muziejus, kuriame būtų galima tokius dalykus padėti? Jie dings, nors priklauso Lietuvos technologijos istorijai, yra mokslo kultūros vertybės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"