TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Gervės pranašauja karštą vasarą

2011 05 07 0:00
Pelkinės purienos - pavasario gėlės.
Arūno Pranaičio nuotrauka

Sumažėjusios paukščių dėtys rodo, kad šie metai Lietuvai gali būti nelengvi.

Tokią naujieną LŽ skaitytojams pranešė kartkartėmis redakcijoje mus aplankantis Sūduvos ornitologas Antanas Aleknonis. "Šį pavasarį Novaraisčio draustinyje radau tik vieną gervės lizdą, o neperinčiųjų - daug. Galbūt gervės jaučia, jog vasarą bus sausra, todėl nedėjo kiaušinių ir neperėjo. Juk vasarą išsiritę gerviukai kristų nuo troškulio", - aiškino A.Aleknonis.

Gamtininku netikėti nėra pagrindo - A.Aleknonis gimtosios Sūduvos paukščius stebi ir tyrinėja jau daugiau kaip 50 metų, parašė apie juos daug straipsnių ir ne vieną knygą. Tarp jų ir apie pilkąją gervę, kurią šis gamtininkas dievina ir vadina ilgesio paukšte. Dar prieš keletą dešimtmečių, kai daugelis gamtininkų būgštavo, jog gervių Lietuvoje nebeliko, Antanas jų gyvenimą nuo ryto iki vakaro stebėdavo netoli savo tėviškės telkšančiame Novaraisčio raiste, bet mažai kam prasitardavo - kad smalsuoliai gervelių neišbaidytų.

Pastaraisiais metais šių paukščių gerokai padaugėjo, bet štai šį pavasarį Antanas dėl jų vėl nerimauja. Ir pernai paukščiai jam išpranašavo kaitrą - pranašystė išsipildė. "O šiemet Lietuvos girias gali užklupti tokie gaisrai kaip pernai Rusijoje", - būgštauja A.Aleknonis.

Kitas, anot jo, negeras ženklas, - trumpai kukavo gegutės. "Kuktelėjo 3-4 kartus ir nutilo. Matyt, netrukus išplasnos iš Lietuvos į kitus kraštus, nes jaučia negerus metus", - svarsto gamtininkas.

Šventas perėjimo metas

Šią naktį pilkosios gervės buvo skaičiuojamos Kauno marių regioniniame parke (RP), Būdos ir Pravieniškių miškų poligone. Parko direkcija pranešė apie šį renginį internete ir kvietė gamtos mėgėjus atvykti, bet LŽ šį renginį ligi tol nutylėjo - norėjome išsaugoti kuo daugiau tų didingų paukščių, juk dabar jiems šventas perėjimo metas. Viena, kai prie gervių sėlina, vietomis net plaukia ir šliaužia toks patyręs specialistas kaip A.Aleknonis ir visai kas kita, kai braunasi paprasčiausias smalsuolis. Niekas nepražudo tiek daug gyvūnų kaip žmonių smalsumas.

Augalų arbatos ir sriubos

Kauno marių RP direkcija vis labiau garsėja įdomiais renginiais gamtos mėgėjams. Kitą šeštadienį ji kviečia į augalų ekskursiją. Parko gamtininkai rodys Kauno marių šlaituose jau suvešėjusius augalus, kurie gali praversti vaistams, maistui ir kitkam, bus galima čia pat nemokamai išsivirti ir paragauti jų arbatos, sriubos.

Galbūt jūs, kaip šviesaus atminimo vyriausioji Lietuvos žiniuonė Eugenija Šimkūnaitė, labai mėgstate vyšnias ir norėtumėte turėti savo vyšnią? Tuomet kitą šeštadienį galite pasodinti arba įsigyti žagarvyšnę Žagarės regioniniame parke. Čia bus rengiama pirmoji Lietuvoje vyšnių sodo sodinimo talka. Po jos prie Žvelgaičio ežero šurmuliuos kleckų (taip vietos žmonės vadina labai skanius virtinukus, - aut.) šventė.

Gaidukų turnyrai

Štai Žuvinto ežero pakrantės pievoje, kaip praneša šio rezervato gyvenimą jau daug metų stebintis gamtininkas Arūnas Pranaitis, paskui pilkąsias žąsis jau trečia diena ridinėjasi pilkai gelsvi žąsiukai.

"Žiema šįmet neskubėjo trauktis, tad žąsų šeimynos pasipildė kiek vėliau, nei įprasta. Užtat dabar žąsiukams netrūksta šviežios paežerių žolės. Tai vienoje, tai kitoje vietoje tarp išstybusių vilkdalgių lapų ir geltonais žiedais apsipylusių purienų kyščioja suaugusių žąsų kaklai - mat pirmosiomis dienomis žąsiukai kad ir vikrūs, bet nuo lingės ar kokio kito plėšrūno nepaspruktų", - pasakojo Arūnas.

Pasak jo, Žuvinto pakrantės dabar įdomios ne tik žąsų šeimynomis. Gegužės pradžioje - pats tilvikų migravimas. Žaliakojai, raudonkojai tulikai, tikučiai, griciukai nenustoja šūkauti savo maloniais balsais.

"Bet akis visuomet užkliūva už tylenių gaidukų. Gamta jų neapdovanojo stipriu balsu, tačiau plunksnų raštais ir spalvomis - kaip nė vieno iš tilvikų. Aukštesnėse Žuvinto užlietų paežerių vietose dabar gali stebėti šių peštukų turnyrus.

Tačiau tiek daug gaidukų, kaip gretimos Amalvo pelkės polderiuose, dar netekę matyti - savaitės pradžioje rezervato specialistai suskaičiavo daugiau nei tūkstantį šimtą šių margaplunksnių. Pridėjus užsilikusį balsingą tūkstantinį želmeninių žąsų būrį, per šimtą dirvinių sėjikų, baltaskruostes bernikles, pempes, šaukštasnapes ir kitokias antis - Amalvo pievos primena paukščių turgų", - džiaugėsi gamtininkas A.Pranaitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"