TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Gimę svajonėje reformų neskubina

2013 11 14 6:00
Prof. G.Kristensenas (kairėje) aptaria Eurofakulteto reikalus su Vokietijos ambasadoriumi Rygoje Eckartu Heroldu. Asmeninio archyvo nuotraukos

Danų ekonomistas prof. Gustavas Kristensenas dar vaikystėje svajojo apie Baltijos šalių laisvę. Joms atgavus nepriklausomybę daug prisidėjo prie aukštojo mokslo reformos ir dabar turi idėjų, kaip valstybės aplink Baltijos jūrą galėtų padėti viena kitai eiti didesnės pažangos keliu.

Užsienio ir Lietuvos mokslininkų asociacija "Futura Scientia" rytoj, lapkričio 15 dieną, rengia tarptautinį seminarą "Sovietinė praeitis ir europinė ateitis: nesibaigiantis aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų sistemos pereinamasis laikotarpis". Neformalus susitikimas-diskusija skirtas permainų pradžios Lietuvos universitetų sistemoje 25-mečiui paminėti bei aptarti galimus ateities raidos scenarijus. Pagrindinis renginio svečias - G. Kristensenas, knygos "Gimę svajonėje. "Eurofakultetas ir Baltijos jūros šalių taryba" autorius.

Apie nepriklausomybę atgavusių trijų Baltijos šalių skirtumus, mokslo darbuotojų sąlygas universitetuose, tai, kodėl jaunimui nepatrauklios šios darbo vietos ir jo svajonių darbą - "Lietuvos žinių" interviu su prof. G.Kristensenu.

Nepripažinę aneksijos

- Kas jus asmeniškai paskatino domėtis įvykiais Baltijos valstybėse?

- Visą savo vaikystę svajojau apie Baltijos šalių nepriklausomybę. Danija buvo okupuota Vokietijos 1940-1945 metais. Kai karas baigėsi, žvelgėme į Baltijos šalis, kenčiančias sovietų komunistų okupaciją, jausdami didelį bejėgiškumą. Dėl karinių blokų ir branduolinės pusiausvyros buvome beveik praradę viltį kada nors pamatyti Baltijos šalis vėl laisvas. Kai atėjo Perestroika ir griuvo Berlyno siena, mes Danijoje labai didžiavomės, kad niekada nepripažinome Sovietų Sąjungos įvykdytos Baltijos šalių aneksijos.

- Kaip įsitraukėte į Eurofakulteto veiklą ir kaip vertinate akademines reformas Baltijos šalyse?

- Kartu su laisve atėjo supratimas, kad aukštasis mokslas, ypač teisės, ekonomikos ir politikos mokslų studijos, turėtų būti pertvarkytas pagal Vakarų standartus, vadovaujant Eurofakultetui, įkurtam Baltijos jūros valstybių tarybos. Eurofakulteto buvau pakviestas atvykti į Tartu universitetą dėstyti ekonomikos modeliavimo, o po metų tapau Eurofakulteto direktoriumi. Tikrai svajonių darbas. Prieš metus nebūčiau galėjęs net įsivaizduoti, kad tokį gausiu.

Estų sėkmės strategija

- Gal galėtumėte palyginti tris Baltijos šalis?

- Baltijos šalys yra skirtingos. Estai jau nuo pat pradžių nekantriai, net agresyviai siekė prisijungti prie Vakarų pasaulio. Jie, galima sakyti, per vieną naktį atsikratė viso komunistinio palikimo ir perėjo prie vakarietiško stiliaus. Padedant suomiams tokia drąsi, rizikinga politika įvykdyta sklandžiai.

Latvija elgėsi atsargiau. Ji turi didelę rusų mažumą ir nors rusų bei latvių santykiai geri, erdvė manevruoti buvo mažesnė. Deja, politinis nestabilumas taip pat prisidėjo, kad Latvijos vyriausybės buvo ne tokios veiksmingos.

Lietuva daugeliu atžvilgių stabiliausia ir labiausiai pasitikinti savimi iš trijų Baltijos valstybių. Lietuvos visuomenė patyrė, man atrodo, mažesnį sovietinės okupacijos spaudimą nei kitos dvi šalys. Gerai ar blogai, tačiau lietuviai, atrodo, mano, kad gali lėčiau vykdyti reformas nei kitos Baltijos šalys. Nauda ta, kad pereinamuoju laikotarpiu jų socialinis sąmoningumas buvo didesnis ir jie neprisiėmė tokios socialinės rizikos kaip estai. Šalis yra gana stabili, tačiau dėl sėkmingos estų strategijos Estija tapo pirmaujanti tarp Baltijos valstybių.

Prof. G.Kristensenas tarptautiniame seminare Vilniuje skaitys pranešimą apie akademines reformas Baltijos šalyse, grįstą asmenine patirtimi.

Geros idėjos

- Kokia jūsų knygos "Gimę svajonėje. "Eurofakultetas ir Baltijos jūros šalių taryba" atsiradimo istorija? Kaip pavyko sukaupti ir perteikti tiek daug medžiagos, kad knyga būtų ir įdomi skaityti, ir kartu - vertingas informacijos šaltinis?

- Vienas išskirtinių mūsų rėmėjų suomis Pentti Kauranenas stebėjo Eurofakultetą nuo pat sudėtingos jo pradžios ir, sužavėtas nepaprastu 10 Baltijos jūros tautų bendradarbiavimu, surinko išsamų 1992-2002 metų Eurofakulteto archyvą. Jausdamas, kad neturės sveikatos parašyti knygą apie Eurofakultetą, paliko archyvą man.

Kaip Eurofakulteto direktorius turėjau sukaupęs 2001-2005 metų archyvą ir galėjau parašyti knygą “Born into a Dream”.

- Vienas jūsų knygos skyrius pavadintas "Chaosas Vilniuje". Tokie žodžiai neretai būtų teisingi kalbant apie dabartines, atrodytų, niekada nesibaigiančias švietimo ir mokslo reformas Lietuvoje. Gal galėtumėte atskleisti savo nuomonę dėl aukštojo mokslo studijų ir mokslinių tyrimų padėties Lietuvoje?

- Reformų poveikis yra lėtas. Pažanga grindžiama ankstesnio periodo darbu. Eurofakultetas žengė svarbų žingsnį į priekį, kai mes (užsienio dėstytojai) mokymo procesui galėjome pasitelkti kaip pagalbininkus savo studentus Baltijos šalyse. Savaime aišku, kad patiems mokant naujosios sistemos ji dar geriau suprantama nei tiesiog sėdint ir klausantis užsienio dėstytojų.

Mokymas vyko anglų kalba ir būtent dėl jos pradžioje buvo tik keli studentai - svarbus veiksnys, kad anglų kalba kaip dėstomoji lėmė tokią stebėtiną pačių studentų atranką į mūsų kursus. Eurofakulteto dėstytojų pagalbininkų sistema padėjo daugeliui Baltijos šalių talentų likti universitetuose.

Kartą lankydamasis Vilniuje kalbėjausi su vienu mūsų Eurofakulteto dėstytojų. "Ar atlieki mokslinius tyrimus šį semestrą?" - paklausiau jo. "Šį semestrą - ne! Dėstau 24 valandas per savaitę, - atsakė jis, - todėl neturiu laiko tyrimams. Tačiau rudenį dėstysiu tik 16 valandų per savaitę ir tada atliksiu kai kuriuos tyrimus."

Aš buvau sukrėstas. Danijoje mokslo darbuotojas dėsto keturias valandas per savaitę ir dvi valandas per savaitę konsultuoja studentų projektus. Likęs laikas skirtas moksliniams tyrimams. Dėstytojų sąlygos Baltijos šalių universitetuose tikrai nėra geros ir universitetų darbo vietos nėra patrauklios jaunimui.

Baltijos jūros valstybės geografiškai arti viena kitos, tačiau tarp jų yra didelių skirtumų. Pavyzdžiui, Danija labai sėkmingai sumažino eismo įvykių. 2010 metais žuvusiųjų per eismo įvykius buvo tik 37 proc. žuvusiųjų 1980 metais. Panašiai ir mirtingumo dėl širdies smūgio (60-64 metų vyrų grupėje) rodiklis 2010 metais sumažėjo net iki 13 proc. mirusiųjų 1980 metais.

Kai pirmą kartą pamačiau tuos skaičius, apie pažangą labai entuziastingai parašiau draugams Latvijoje: "Argi nebūtų gera idėja registruoti didžiausius Baltijos šalių skirtumus, susijusius su įvairiomis sritimis, ir vėliau leisti mažiausiai pažengusiai valstybei perimti labiausiai pažengusios patirtį - jokių mokslinių tyrimų, tik patirties perėmimas".

Mano draugai latviai reagavo apatiškai:

- tai tik pinigų klausimas, Baltijos šalys neturi pinigų;

- skirtumai yra per dideli;

- Baltijos šalys turi per daug problemų.

Tiesą sakant, aš vis dar manau, kad idėja yra gera. Japonija tinkamai panaudojo tokią strategiją.

Pietų Danijos universiteto profesorius G.Kristensenas 2001-2005 metais buvo Eurofakulteto direktorius. Eurofakultetas – nuo 1993 iki 2005 metų vykdytas socialinių mokslų (ekonomikos, teisės, politikos mokslų) studijų pertvarkos Baltijos šalių universitetuose projektas. Programą finansavo projekto dalyvės – Baltijos regiono valstybės. Vizituojantys dėstytojai iš viso pasaulio, daugiausia – Europos Sąjungos šalių, Vilniaus, Latvijos ir Tartu universitetuose dėstė per 30 dalykų. Juos išklausė daugiau kaip 1 130 Eurofakulteto studentų. Eurofakulteto dėstytojai iš užsienio taip pat vadovavo studentų mokslo tiriamiesiems darbams, skatino juos rinktis akademinę karjerą, rengė geriausių mokslo darbų Baltijos valstybėse konkursus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"