Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Gimnazijų ir aukštųjų mokyklų reitingai: tragiška padėtis

 
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Abiturientų matematikos ir lietuvių kalbos brandos egzaminai tragiški, daugiau nei pusė abiturientų nepasiruošę aukštajam mokslui, jaunuoliams trūksta motyvacijos, be to, būtina kelti dėstytojų atlyginimus, keisti mokytojų rengimo sistemą ir griežtinti abiturientų brandos egzaminus.

Taip teigė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“, trečiadienį paskelbusio naujausius dalykinius gimnazijų, kolegijų ir aukštųjų mokyklų reitingus, redaktorius. „44 proc. į aukštąsias mokyklas stojančių abiturientų nepasiruošę aukštajam mokslui, jų stojamieji balai katastrofiški. Tai patvirtino mūsų kalbinti aukštųjų mokyklų dėstytojai. Universitetuose yra puiki mokymosi priemonių ir technologijų infrastruktūra, bibliotekos dirba naktimis – studentai gali mokytis. Bet kad jiems ir suteikiamos visos sąlygos, problema ta, jog jie visai nemotyvuoti dirbti“, – kalbėjo G. Sarafinas.

Todėl, anot jo, tik dalis aukštųjų mokyklų absolventų išeina iš universiteto tikrai įgiję žinių ir aukštąjį išsilavinimą, kiti – tik nešini tai patvirtinančiu popierėliu – diplomu.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui (LAMA BPO) organizuoti prezidento profesoriaus Prano Žiliuko teigimu, absolventų degradacija prasideda jau nuo vidurinio ugdymo. Anot jo, reikia griežtinti brandos egzaminų reikalavimus, galbūt įvesti dar vieną privalomą egzaminą. Esą kitos šalys tai praktikuoja ir neturi jokių nusiskundimų.

Žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas/LŽ archyvo nuotrauka

„Danijoje privalomi gimtosios kalbos, matematikos ir istorijos brandos egzaminai. Ir niekas ten neverkia, kad tai blogai ar per daug. Brandos egzaminai įrodo žmogaus brandą ir jie yra svarbūs. Abiturientai, kurie žino, kad už jų mokslą mokės tėvai, net nesistengia gerai išlaikyti brandos egzaminų“, – sakė P. Žiliukas.

Jis pabrėžė ir tokį paradoksą, kai mokinių metiniai pažymiai puikiausi, o brandos egzaminų rezultatai – patys prasčiausi.

P. Žiliuko teigimu, valstybė turi stengtis išsaugoti kiekvieną vaiką. Nepriklausomybės metais stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius siekė net 70 tūks., LAMA BPO jau skaičiuoja, kad 2017 metais stojančiųjų skaičius nesieks nė 25 tūkstančių.

Deramai atlyginti dėstytojams

Pirmą kartą žurnale pristatytas lyderiaujančių Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojų sąrašas. „Kitos šalys tai seniai daro, JAV vyrauja net gi tendencija, kad dažnai jaunuoliai renkasi tam tikrą universitetą pagal tai, ar ten dėstys gerbiamas dėstytojas. Lietuvoje turime 10 tūkst. dėstytojų, ir jei paprašyčiau įvardinti geriausius, vargu ar galėtumėte įvardinti nors vieną“, – teigė G. Sarafinas.

Anot Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidento, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriaus profesorius Alfonso Daniūno, toks išskirtas dėstytojų sąrašas džiugina, nes pagaliau apie jų svarbą ir naudą kalbama visos šalies mastu. Tačiau dėstytojus išlaikyti universitete labai sunku, dalis jų gauna mažesnius atlyginimus nei dauguma Lietuvos mokytojų.

„Nusibodusi ir daug girdėta tema, tačiau nuo 2008 metų, kai buvo nustatytas studento krepšelis, dėstytojų atlyginimai nedidėjo, daugelio mokytojų atlyginimas yra žymiai didesnis nei dėstytojų, asistentų ar net doktorantų“, – kalbėjo A. Daniūnas.

Jis taip pat tvirtino, kad teigiamų rezultatų davė aukštosiose mokyklose įvestas bendras minimalus stojamasis balas, tai esą leido mokykloms susiimti ir pradėti ruošti geresnius abiturientus.

„Davėme ženklą jaunimui, mokykloms, kad kiekvienais metais stojamieji balai didės, tai signalas mokykloms, kad paruoštų geresnius abiturientus. Taip pat rektorių konferencijoje siūlėme aukštosioms mokykloms nusistatyti stojamąjį balą 2,5, o kolegijoms nusistatyti stojamąjį balą 1,85. Nes kolegijos irgi yra aukštosios mokyklos, tai yra neatskiriamos sistemos, ir priėmimo balai turi koreliuoti“, – sakė A. Daniūnas.

Jo teigimu, aukštosios mokyklos nuolat laikomos įtampoje. „Vienais metais Vyriausybė skelbė, kad bus uždarytos beveik visos aukštosios mokyklos, kitą dieną tvirtinama, kad bus leidžiama veikti visoms. Labai tikiuosi, kad nauja Vyriausybė ir politikai pagaliau priims galutinį sprendimą“, – teigė A. Daniūnas. Anot jo tokia sumaištis blaško aukštąsias mokyklas, stabilumas ir konkretumas joms būtinas.

P. Žiliukas kalbėjo, kad aukštosios mokyklos turi kažkaip spręsti studijų programų klausimą. „Dabar yra 845 studijų programų, turėtų būti žymiai mažiau. Kai kuriose universitetuose yra net po keliolika vadybos studijų programų, į net 23 proc. studijų programų universitetai nepriima daugiau nei 9 studentų. Čia reikia ne tik politinių sprendimų, universitetai gali ir turi kalbėtis dėl to tarpusavyje, susitarti ir mažinti studijų programas“, – sakė P. Žiliukas.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidento profesorius Pranas Žiliukas/ LŽ archyvo nuotrauka

Nekvalifikuoti mokytojai

Pasak vienos iš reitingų sudarytojos Jonės Kučinskaitės, tarptautiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos mokyklos nėra tinkamai aprūpintos naujosiomis technologijomis ir reikiamomis mokymosi priemonėmis.

„Mūsų mokyklų aprūpinimas yra katastrofinis, o daugelio mokytojų, ypač rajoninėse savivaldybėse, kvalifikacija, deja, mažai skiriasi nuo kai kurių besivystančių Afrikos šalių mokytojų kvalifikacijos“, – tvirtino J. Kučinskaitė.

„Reikia aiškios ir tvirtos mokytojų rengimo sistemos. Mokytojams mokami maži atlyginimai, sunku pritraukti jaunus žmones rinktis mokytojo profesiją. Be to, pusė besirenkančių pedagogo specialybę renkasi kūno kultūros pedagogo specialybę ir didelė dalis renkasi ikimokyklinio ugdymo studijų programą“ , – pridūrė P. Žiliukas.

Brandos egzaminų rezultatai nedžiugina

Žurnalo reitingų sudarytojai taip pat mato dramą Valstybinių lietuvių kalbos ir matematikos brandos egzaminuose (VBE). Net 326-iose gimnazijose abiturientų matematikos VBE vidurkis yra nuo 48,4 iki vos 16 balų.

„Bet iš tikro tam, kad gautum 16 arba 35 balus, nebūtina mokyklos suolo trinti dvylika metų. Tiek balų nesunkiai gali surinkti jau septintokai-aštuntokai, mat į VBE programą įtraukiama ir uždavinių iš 5–8 klasių, tai yra iš progimnazijos“, – sakė G. Sarafinas.

Geriausiai matematikos VBE šiemet išlaikė Vilniaus licėjaus absolventai. Visų jų šio egzamino vidurkis siekė 96,62 balo. Taip pat Šalčininkų „Santarvės“ gimnazijos abiturientai – jų VBE vidurkis buvo 96 taškai. Taip pat stiprūs KTU gimnazijos absolventai, kurių šio egzamino VBE vidurkis – 88,28 taško. Net 326-iose gimnazijose abiturientų matematikos VBE vidurkis yra nuo 48,4 iki vos 16 balų.

Beje, šiais metais nebuvo nė vienos iš 366 gimnazijų, kurių visų mokinių lietuvių kalbos VBE būtų 86 balai ar aukštesnis.

J. Kučinskaitė taip pat pabrėžė, kad yra keletas mokyklų, kuriose dėstomoji kalba – ne lietuvių kalba arba, kuriose mokosi daugiausia vaikai, kurių gimtoji kalba ne lietuvių (o lenkų, rusų, jidiš, baltarusių, ukrainiečių ir pan.), tačiau visi abiturientai lietuvių kalbos VBE išlaikė geriau nei gimnazijų, kuriose mokosi tik vaikai, kuriems lietuvių kalba yra gimtoji. Tai Medininkų Šv.Kazimiero vidurinė mokykla, Vilniaus rajono Bezdonių J. Slovackio gimnazija bei Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazija.

Žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė/LŽ archyvo nuotrauka

Anot reitingų sudarytojų, dalykinis gimnazijų reitingas, turėtų padėti moksleiviams bei jų tėvams pasirinkti mokyklą, kuri padėtų ugdytis skirtingus akademinius talentus: kas geriausiai moko kalbų, socialinių mokslų, gamtos bei tiksliųjų mokslų.

Žurnale išskirta po 50 iš daugiau nei 400 šalies gimnazijų bei vidurinių mokyklų, kurių abiturientai sėkmingiausiai išlaiko kiekvieno dalyko – lietuvių, anglų, rusų, vokiečių, prancūzų kalbų, istorijos, matematikos, IT, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos valstybinius brandos egzaminus.

Geriausiai lietuvių kalbos išmokančios gimnazijos

1. Neringos gimnazija

2. Zarasų r. Antazavės J. Gruodžio gimnazija

3. Kauno technologijos universiteto gimnazija

4. Klaipėdos licėjus

5. Vilniaus jėzuitų gimnazija

6. Vilniaus licėjus

7. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija

8. Marijampolės marijonų gimnazija

9. Vilniaus Žirmūnų gimnazija

10. LSMU gimnazija

Geriausiai anglų kalbos išmokančios gimnazijos

1. Vilniaus licėjus

2. Kauno technologijos universiteto gimnazija

3. Vilniaus jėzuitų gimnazija

4. Klaipėdos licėjus

5. Menachemo namų gimnazija

6–7. Kauno jėzuitų gimnazija

6. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija

7. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija

8. Vilniaus Žirmūnų gimnazija

9. 10. Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazija

Geriausiai matematikos išmokančios gimnazijos

1. Vilniaus licėjus

2. Šalčininkų „Santarvės“ gimnazija

3. Kauno technologijos universiteto gimnazija

4. Klaipėdos licėjus

5. Vilniaus jėzuitų gimnazija

6. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija

7. Vilniaus Žirmūnų gimnazija

8. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija

9. LSMU gimnazija

10. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija

Dalykinis kolegijų profesinių bakalaurų reitingas:

Vilniaus kolegija yra pirma 17-oje vertintų profesinio bakalauro rengimo studijų krypčių, o dar trijose – vienintelė tos krypties studijas vykdanti aukštoji mokykla.

Kauno kolegija pirma yra septyniose vertintose profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyse, o dar trijose – vienintelė tos krypties studijas vykdanti aukštoji mokykla.

Kauno technikos kolegija pirma yra keturiose vertintose profesinio bakalauro rengimo studijų krypčių. Socialinių mokslų kolegija pirma yra trijose vertintose profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyse, o dar vienoje – vienintelė tos krypties studijas vykdanti aukštoji mokykla. Klaipėdos valstybinė kolegija pirma yra vienoje vertintoje profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.

Lietuvos verslo kolegija pirma yra vienoje vertintoje profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje. Vilniaus dizaino kolegija pirma yra vienoje vertintoje profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija pirma yra vienoje profesinio bakalauro rengimo studijų krypčių, o dar vienoje – vienintelė tos krypties studijas vykdanti aukštoji mokykla.

Vilniaus kooperacijos kolegija pirma yra vienoje vertintoje profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.

Vilniaus verslo kolegija pirma yra vienoje vertintoje profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje. Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla pirma yra vienoje vertintoje profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla pirma yra vienoje vertintoje studijų kryptyje ir vienintelė aukštoji mokykla dviejose vertintose profesinio bakalauro rengimo kryptyse.

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija yra vienintelė (ir todėl pirma) tos krypties profesinio bakalauro studijas vykdanti aukštoji mokykla.

Dalykinis universitetų bakalaurų reitingas:

VU yra pirmas 31-oje vertintoje bakalaurų rengimo studijų kryptyje.

VGTU pirmas yra aštuoniose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse. KTU pirmas yra penkiose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse, o dar trijose – vienintelis tos krypties studijas vykdantis universitetas.

VDU pirmas yra penkiose vertintose bakalaurų rengimo kryptyse. LSMU pirmas yra keturiose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.

VDA pirmas yra keturiose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pirmas yra trijose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.

KU yra pirmas vienoje vertintoje bakalaurų rengimo studijų kryptyje, o dar trijose yra vienintelis tos krypties studijas vykdantis universitetas.

ASU pirmas yra vienoje vertintoje bakalaurų rengimo studijų kryptyje, o dar dvejose studijų kryptyse yra vienintelis tos krypties studijas vykdantis universitetas.

LMTA pirma yra vienoje vertintoje bakalaurų rengimo studijų kryptyje.

LSU pirmas yra (vienintelis) vienoje vertintoje bakalaurų rengimo studijų kryptyje. Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija yra vienintelė ir todėl pirma vienoje vertintoje bakalaurų rengimo studijų kryptyje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"