TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

GMA baubas ar informacijos stoka

2010 04 07 0:00
A.Ražanskienės vadovaujama tyrėjų grupė bene vienintelė Lietuvoje dirba augalų genų inžinerijos srityje.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Europos Komisijos (EK) sprendimas leisti Europos Sąjungoje (ES) auginti genetiškai modifikuotas bulves sukėlė naują visuomenės priešiškumo genetiškai modifikuotiems augalams (GMA) bangą. Augalų genų inžinerijos specialistė dr. Aušra Ražanskienė įsitikinusi, kad žmonės paprasčiausiai dėl nežinojimo linkę iš karto matyti GMA grėsmę.

"Aišku, galima ginčytis, bet, manau, svarbiausios ES šalių nenoro auginti GMA priežastys yra ekonominės ir politinės, - sakė Biotechnologijos instituto Eukariotų genų inžinerijos laboratorijos augalų padalinio vadovė A.Ražanskienė. - O dėl saugumo, niekas neabejoja, kad kiekvieną sukurtą augalą reikia labai gerai patikrinti. ES galioja labai griežtos direktyvos ir taisyklės, kaip tai daryti. Kiekvienas naujas GMA yra tikrinamas, vertinamas ir nustatoma, ar tikrai negali kam nors pakenkti. Jei atlikti moksliniai tyrimai patvirtina, kad augalas yra saugus, manau, galima pasitikėti."

Šiemet genetiškai modifikuotos bulvės bus auginamos Vokietijoje ir Čekijoje. Bulgarijos parlamentas, visuomenės spaudžiamas, priėmė įstatymą, draudžiantį auginti GMA bet kokioms mokslo ar komercinėms reikmėms. Tarp jų - ir EK patvirtintos Vokietijos įmonės BASF genetiškai modifikuotos bulvės "Amflora" bei trijų rūšių kukurūzai, sukurti JAV biotechnologijų įmonės "Monsanto". Už įstatymo pažeidimus bus baudžiama iki 1,76 mln. litų bauda.

"60 proc. europiečių nori daugiau informacijos apie genetiškai modifikuotų organizmų keliamą grėsmę sveikatai ir aplinkai prieš tai, kol jie bus pradėti auginti", - skelbiama peticijoje prieš GMA auginimą ES. Pagal gruodį įsigaliojusią Lisabonos sutartį, surinkus 1 mln. balsų iš reikšmingos ES šalių narių dalies, EK turi imtis svarstyti iniciatyvą, tačiau jos vykdyti neprivalo. Dabar svarstoma, iš kiek šalių mažiausiai turi būti surinkti parašai, ar bus įskaitomi surinktieji elektroninėje erdvėje ir kitos išsamesnės taisyklės.

Lietuvoje galima auginti genetiškai modifikuotas bulves "Amflora", tačiau kol kas nė vienas ūkininkas nepareiškė noro. Lietuvoje neauginami ir genetiškai modifikuoti kukurūzai, nors ES toks leidimas priimtas dar 1998 metais ir Lietuvoje juos galima auginti nuo 2004 -ųjų.

Mažos ir neskanios

"Biochemiškai bulvių krakmolas sudarytas iš dviejų komponentų: amilopektino ir amilozės. Amilopektinas tinka popieriaus, klijų, cemento gamybai, o amilozė trukdo, todėl ją reikia pašalinti išplaunant. Amilozei išplauti sunaudojama daug vandens ir energijos. Genetiškai modifikuotose bulvėse "Amflora" amilozės jau beveik nebėra - tik amilopektinas, todėl sutaupoma ir vandens, ir energijos. Būtent toks ir buvo šių bulvių sukūrimo tikslas, - aiškino dr. A.Ražanskienė. - Kaip jis buvo pasiektas? Bulvės turi geną, kuris koduoja amilopektiną, ir geną, kuris koduoja amilozę. Pastarasis genas ir buvo nutildytas. Įkeltas toks pat genas, kuris koduoja priešingos krypties RNR, ir amilozės sintezė nebevyksta. Šios bulvės nesintetina jokių svetimų baltymų, jos tiesiog nustoja gaminti amilozę."

Nuo tradicinių šios bulvės skiriasi ir savo išvaizda. Užauga tik maži gumbeliai. Jei kokia ir patektų į mūsų lėkštę, greičiausiai išspjautume, nes šios ne maistui skirtos bulvės yra tiesiog labai neskanios. Auginant GMA privaloma laikytis labai griežtų taisyklių ir, mokslininkės įsitikinimu, nėra pavojaus, kad šios bulvės gali susimaišyti su maistui auginamomis tradicinėmis veislėmis. Bulvės nebrandina sėklų ir dauginasi tik gumbais, todėl negali susikryžminti su kitomis veislėmis ar giminingomis augalų rūšimis. Žmonėms tikrai nekils pagunda pasivogti sėklos ir slapta pasisodinti savo laukelyje tokių mažų ir neskanių bulvių. Jei nuėmus derlių lauke ir liks pavienių gumbų, žiemą jie sušals ir kitą pavasarį nebesudygs. O jeigu ir sudygtų, maistinės kultūros, ypač bulvės, tikrai nėra linkusios išplisti. Jos gležnos, todėl reikia žmogaus priežiūros. Jeigu niekas neprižiūrės, neravės, netręš, šios bulvės taip ir sunyks, užgožtos piktžolių ar kitų laukinių žolių.

Tabakas - prieš vėžį

"Negalima kalbėti apie genetinės modifikacijos saugumą abstrakčiai. Kiekvienu konkrečiu atveju viskas priklauso nuo to, kokį geną, kokį požymį į GMA įkelsi. Tačiau galiu patikinti, kad tikrai nefinansuojami tokie tyrimai, kurie būtų skirti kam nors pakenkti, - sakė tyrėja. - O dėl maistui skirtų augalų, puikiai suprantu, kad žmogus nenori valgyti bet ko. Natūralu: nenori - nevalgyk. Tačiau man nesuvokiama, kodėl žmonės priešinasi, pavyzdžiui, techninių kultūrų modifikavimui ar kokiems nors farmacijos darbams."

A.Ražanskienės vadovaujama tyrėjų grupė kaip tik ir konstruoja GMA ne maisto reikmėms. Šiuo metu mėginama sukonstruoti tabaką, kuris gamintų baltymus, naudingus farmacijai, konkrečiai, vėžiui ar virusinėms ligoms gydyti. Pasak biotechnologės, tabakas dažnai naudojamas moksliniams tyrimams, nes su šiuo augalu nesudėtinga dirbti. Jis greitai užaugina didelę biomasę. Jį lengva auginti in vitro kultūrose, t. y. ne žemėje, o mitybinėje terpėje. Per daugelį metų laboratorijose ištobulintos ir tyrimų technologijos.

Anksčiau vakcinos prieš kurį nors virusą buvo gaminamos tiesiog jį pakaitinus ar paveikus kokiais nors chemikalais, kad būtų ne toks gyvybingas. Tada jo suleisdavo žmogui. Aišku, tokios vakcinos nebuvo labai saugios. Dabar dažniausiai išskiriamas kuris nors vienas to viruso baltymas, galintis sukelti imuninį atsaką, ir tik jis suleidžiamas. Tačiau, kaip sakė tyrėja, iš viruso išgryninti kurį nors baltymą yra labai sunku. Be to, ir dirbti su virusais labai pavojinga, todėl reikalingas baltymas vis dažniau sintetinamas GM bakterijose arba mielėse ir tada išgryninamas. Lygiai tą patį galima padaryti ir augaluose. Juo labiau kad, pavyzdžiui, bakterijos turi medžiagų, kurios žmogui yra kenksmingos, išgryninti iš jų kai kuriuos baltymus kainuoja brangiau ir nėra taip saugu, kaip išgryninti juos iš augalo.

Vakcina - banano traškutis

Tyrėjų grupė pasirinko tabaką, tačiau tokius baltymus galima būtų sintetinti ir morkose, pomidoruose ar bulvėse. Dabar pasaulyje populiarėja net valgomosios vakcinos, kai kuris nors baltymas yra gaminamas maistiniuose augaluose, tarkim, bananuose. Nusiperki vaistinėje tokių bananų traškučių, suvalgai ir nebereikia skiepytis.

"Kiekvienas baltymas yra labai individualus ir kiekvienu konkrečiu atveju reikia įdėti daug darbo, pritaikyti sąlygas, - pabrėžė A.Ražanskienė. - Ar nori gaminti interferoną, insuliną, žmogaus augimo hormoną ar kokį nors vaistą nuo vėžio, kiekvienu atveju galima tikėtis, kad reikės pasirinkti visiškai skirtingą taktiką ir daryti viską kitaip. Jei kas nors pagamino, tarkim, kokį nors rekombinantinį insuliną, interferonui gaminti reikės galbūt visiškai kitų sąlygų, kad jis sintetintųsi augale."

Pasaulyje augalų genų inžinerijos srityje vyksta intensyvūs tyrimai. Lietuvoje jie dar tik pradedami. Biotechnologijos instituto Eukarijotų genų laboratorijoje augalų padalinys gyvuoja tik trejus metus.

"Matome, kad Lietuvoje visuomenės nuomonė apie GMA vis dar yra labai neigiama, - sakė tyrėjų grupės vadovė, - todėl nutarėme verčiau susikoncentruoti ties tais augalais, kurie gali būti auginami tik laboratorijoje ir naudojami ne maistui, o farmacijos reikmėms."

Radiacijos paveikti

Mokslininkė pripažino, kad dažnai pasigenda konkrečių argumentų, kodėl ir kas yra blogai dėl GMA. Nepateikiama ir konkrečių įrodymų - gąsdinama nebūtais dalykais, remiamasi nepatikima, dažniausiai interneto platybėse rasta informacija.

"Jei žalieji nori mane įtikinti, kad tai, ką čia darau už valstybės skiriamus pinigus, yra blogai, norėčiau, kad jie rastų kokių nors mokslinių publikacijų, kur juodu ant balto būtų pateiktos mokslinių tyrimų išvados, kur, kada ir kas buvo blogai, - sakė A.Ražanskienė. - Deja, yra tik kelios studijos, kuriose parodomas koks nors neigiamas GMA poveikis, ir visos jos mokslinės visuomenės buvo nustatytos esančios nepatikimos."

Pasak mokslininkės, ir selekcijos būdu sukurtos augalų veislės toli gražu nėra šventas Dievo kūrinys. Jos ne tik kryžminamos, bet ir apšvitinamos, tačiau niekas nežino, kur kokia mutacija įvyko dėl radiacijos poveikio. Biotechnologė priminė, kaip po Antrojo pasaulinio karo kilus badmečiui Sovietų Sąjungoje buvo sukurta daugybė naujų augalų veislių. Iškelto tikslo padidinti maisto produkciją siekta pasitelkus radiaciją. Didele spinduliuote veikiamuose augaluose įvykdavo labai daug mutacijų ir buvo atrinktos tos veislės, kurios produktyvesnės. Iš karto pakeista daugybė genų - nežinant, kas ir kiek pakito.

"Kai mes dabar genetiškai modifikuojame augalą, įkeliame vieną vienintelį geną, nustatome, kurioje vietoje jis yra, ir viską apie tą augalą žinome, - sakė A.Ražanskienė, - O štai dėl tradicinių veislių, kuriomis visi pasitiki, ir, atrodo, viskas yra gerai, - tiek daug nežinomybės, bet niekam dėl to galvos neskauda."

Biotechnologės manymu, žmonėms trūksta informacijos, nes jai suprasti reikia sugaišti daug laiko. Gal net grįžti prie mokyklos vadovėlių ir prisiminti, kas yra genai ir kaip sintetinasi baltymai. O tam, be abejo, reikia daugiau pastangų, negu lengvabūdiškai tikėti kieno nors peršama sąmokslo teorija.


Kam rizikuoti?

 

Profesorė emeritė Dalia Marija Brazauskienė:

Manau, kad Lietuva turėtų, tarkim, kaip Austrija tapti šalimi, kurioje visiškai netoleruojami GMA, nes pavojų yra daug, ypač ekologiniams ūkiams. Jau pats faktas, kad taikomi tokie dideli apribojimai, daug pasako. Pavyzdžiui, tų bulvių negalima vartoti maistui ir jos turi būti iškastos visos iki vienos, vadinasi, dirvožemyje jų palikti pavojinga. Kokie tie pavojai? Manau, išplitimas, galimas susikryžminimas. Aplinkai bet koks GMA pavojingas, nes plinta. Tos bulvės žydės, žiedelius lankys įvairūs vabalėliai, galbūt ir bitės. Kam rizikuoti?! Apie pavojus aplinkai kalba visi, kurie atsakingiau žvelgia į tuos dalykus.

Esu iš principo prieš bet kokias genetines modifikacijas augalininkystės srityje. Pavyzdžiui, farmacijos srityje žmonija labai daug pasiekė, pritaikiusi šią technologiją. Ir insulinas, ir interferonas, ir kai kurie vitaminai gaminami taikant genetines modifikacijas. Joms dėl farmacijos reikmių pritariama, bet dėl augalų ir gyvūnų yra labai daug priešingų nuomonių ir į jas, man atrodo, reikia įsiklausyti. Štai Rytų šalyse mėginama auginti ryžius, kurie turėtų daug vitamino A, nes rytiečiai jo stokoja. Tradicinės ryžių veislės vitamino A turi labai mažai, tačiau išvestosioms veislėms pasaulio šviesieji protai priešinasi, nes jos kryžminasi, užkrečia kitas ir dėl to kyla daug problemų. Negalima taip beatodairiškai teigti, kad niekuo nepakenks.

O dėl tų bulvių, jas galima labai įvairiai modifikuoti. Pavyzdžiui, kad būtų atsparios kolorado vabalams ar kokioms nors ligoms. Skaičiau, kad varlės, gyvenančios Pietų Amerikoje, genu modifikuotos bulvės būtų atsparios įvairiems puviniams. Tačiau kam mums valgyti bulves su varlės genu?! Arba jei bulvės bus atsparios kolorado vabalams, negi nekils pavojaus bet kuriam kitam gyvam padarui? Tam tikra rizika yra ir ji jau buvo nustatyta atlikus tyrimus.

Vokiečių įmonės BASF genetiškai modifikuotos bulvės, kaip suprantu, turės didelį procentą krakmolo ir bus naudojamos pramonei. Sakykim, žmogus bus apsaugotas, ir tos bulvės nepateks ant stalo, tačiau

Lietuvoje dabar yra netoli 3 tūkst. ekologinių ūkių. Ekologiškai ūkininkaujant griežtai draudžiama naudoti bet kokius genetiškai modifikuotus augalus ar juo labiau gyvūnus. Ekologiniams ūkiams apribojimai yra dideli ir jiems visame pasaulyje gresia didelis pavojus, kai plinta GMA. Atsižvelgiant į tai, kaip žmonija jau yra paveikta chemizuoto maisto ir kokios vis dėlto yra tendencijos plėsti ekologinį ūkininkavimą, šio pavojaus negalima nepaisyti. Esu chemikė ir turiu tvirtą nuomonę dėl ekologinio ūkininkavimo. Lietuva per daug maža, kad būtų galima leisti auginti GMA. Atrodo, labai sėkmingai atsiginta, kai buvo kilęs pavojus dėl rapsų ir kukurūzų - kas Dotnuvoje, kas Vėžaičiuose norėjo juos auginti. Vakarų įmonės ieško poligonų neva moksliniams tikslams, tačiau Lietuvoje juk sėkmingai auga turimos savo veislės ir maisto mums užtenka. Užsienio įmonių motyvai - gaunamas pelnas, o mums dėl jų - pavojai.

Sakyčiau, tie, kurie yra už GMA, turi dvejopą interesą. Mokslininko stimulas atlikti bandymus, gal ką nors naujo atrasti labai brangintinas. Jį reikia gerbti, bet iki tam tikros ribos, nes tas interesas gali būti ir truputį materialinis. Užsienio įmonės, tiek "Monsant", tiek BASF, tiek "Novartis", finansiškai labai remia tuos, kurie tyrinėja ir išveda naujas rūšis. Kitas dalykas, negerai, kad tos garsiosios įmonės randa būdų, kaip stabdyti platesnius GMA poveikio gyviesiems organizmams tyrimus. Jau faktais pagrįsta, kad blokuoja. Vadinasi, jų nenori. Patentuoja išvestą veislę, ir be jų sutikimo nieko negalima daryti. Vakaruose jau yra judėjimų ir prieš tokį veislių patentavimą. Sakyčiau, vyksta didžiulė nuomonių kova.


Akivaizdžiai pranašesni

 

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros profesorė, VU Botanikos sodo Augalų fiziologinių ir biocheminių tyrimų laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja habil. dr. Izolda Pašakinskienė:

Kultūriniai augalai ir pats sumanymas genetiškai juos modifikuoti yra didelis biologijos mokslo laimėjimas. Bakterijos genomas yra mažas - maždaug milijonas bazių porų, kuriose užkoduota visa genetinė informacija. Žmogaus genomas - 3 mlrd. bazių porų. Augalų genomai gali skirtis 400 ir daugiau kartų. Pavyzdžiui, kukurūzų ir žmogaus genomas maždaug vienodo dydžio. Yra augalų, kurių genomas daug mažesnis už žmogaus, o, tarkime, darželyje auginamos lelijos - ne vieną kartą didesnis. Priversti didelį augalo genomą dirbti tam tikra linkme nėra taip paprasta, kaip, pavyzdžiui, pakeisti bakteriją, kad sintetintų insuliną ar kokius nors kitus fermentus. Bakterijos genų inžinerijos srityje plačiai naudojamos jau 30 metų. Augalų genetinės modifikacijos užtruko. Maždaug 1995 metais gauti ir pradėti auginti pirmieji GMA. Jie tikrai nėra koks nors baubas ir atsirado dėl konkrečių poreikių. Ten, kur auginami dideli medvilnės, rapsų, cukrinių runkelių, kukurūzų ar sojos plotai, apsaugoti juos nuo piktžolių ir kenkėjų, kartais perpus ir daugiau sumažinančių derlių, žemdirbiai išleidžia milijardus dolerių. Molekulinės biologijos specialistai padėjo žemdirbiams kitais būdais spręsti šias problemas.

Keturi pagrindiniai labiausiai modifikuoti ir daugiausia pasaulyje auginami GMA Lietuvai nėra labai aktualūs: soja, kukurūzai, medvilnė, aliejinis rapsas. Pirmauja, aišku, JAV. Įsitraukia ir kitos šalys: Argentina, Brazilija, Kanada, Australija, Kinija. Bėgant metams šalių daugėja ir plečiasi GMA plotai. Vadinasi, augalų genetinės modifikacijos pasitvirtino, jų privalumai naudingi žmonėms.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ankstesnis terminas GMO (angl. genetically modified organisms - genetiškai modifikuoti organizmai) dabar konkretinamas GEO (genetically engineered organisms - genetiškai sukonstruoti organizmai). Tai yra genų inžinerija, kai turint labai konkretų tikslą galima keisti genomą kuriuo nors DNR sekos etapu. Kitas dalykas, GMO dar skirstomi į transgeninius ir cisgeninius. Per transgenines modifikacijas organizmui naujų savybių suteikia, tarkim, iš tolimos rūšies perkeltas genas, pavyzdžiui, iš bakterijos - į augalus. Ne mažiau populiarios ir cisgeninės modifikacijos, kai GMO neturi svetimų genų, o tam tikrais genų inžinerijos būdais keičiama jų pačių genetinė medžiaga. Pavyzdžiui, DNR atkarpos iškerpamos ir perkeliamos į kitą vietą arba iškerpamos ir apverčiamos. Keičiama genų raiška, keičiasi ir augalo savybės. Taip buvo padaryta ir kuriant krakmolingąsias bulves.

Genetinės mutacijos vyksta ir gamtoje, tik tokių spontaniškų pokyčių dažnumas yra maždaug vienas iš 100 tūkst. ar milijono, ar 10 milijonų. Tikimybė būtent tokio pokyčio, kokio norėtume, dar šimtus kartų mažesnė. Selekcininkai ieškodavo tų gamtinių mutacijų, atrinkdavo pakitusius augalus ir pritaikydavo juos savo reikmėms. Teoriškai įmanoma, kad kada nors natūraliai įvyktų ir tokia bulvių mutacija, tačiau reikėtų ištirti milijonus gumbų, metai iš metų auginti įvairias veisles ir žvejoti tokį gamtinį atvejį.

Lietuvoje žemės ūkio augalai yra tradicinės selekcijos rezultatas. Pavyzdžiui, bulvės anksčiau išvis neaugo. Atvežtos iš Amerikos, Lietuvoje jos pasirodė maždaug XVII amžiaus pabaigoje, tačiau per 300 metų "nepabėgo" į gamtą. Kaip ir kopūstai, morkos, kiti kultūriniai augalai. Gamtoje jie negali veistis, nes yra išvesti tam tikra kryptimi. Daugelį jų reikia kasmet pasėti, visus juos reikia patręšti, saugoti nuo piktžolių ir kenkėjų.

ES gana ilgai buvo nusigręžusi nuo GMO. EFSA (European Food Safety Authority - Europos maisto saugos tarnyba) ilgai nagrinėjo galimas grėsmes ir pagaliau pradeda teikti išvadas, kad per tiek metų nuo 2001-ųjų neranda jokių mokslinių įrodymų. Turbūt esama ir augintojų, ūkininkų, žemdirbių spaudimo, nes pasaulyje jau sukurta tokių veislių, kurias galima auginti pigiau, nebereikia naudoti insekticidų, yra ir kitų privalumų. Manau, ateina laikas, kai ES argumentai prieš GMO tirpsta. Tiesiog tos veislės yra akivaizdžiai pranašesnės. Europos rinka nenori jų įsileisti, nes turi savo selekcinių kompanijų. Kuo daugiau jų pačių sukurtų veislių nuperkama, tuo didesnis pelnas.

Lietuvoje dar tiek daug draudimų ir graudu, kad mūsų parengti šios srities specialistai, ypač geriausi, neturi kur įsitvirtinti ir išvyksta. Jie sėkmingai dirba įvairiausiose pasaulio laboratorijose. Ten ir investicijos didžiulės. Pavyzdžiui, JAV įmonė "DuPont" investuos 40 mln. dolerių, iki 2012 metų atnaujins genetines laboratorijas ir priims 400 naujų darbuotojų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"