TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

GMO ir kiti dar neatpažinti objektai

2011 01 24 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Galima atlikti bandymus su drozofilomis ar pelytėmis, tačiau jei kalbėsime apie žmogų, gal tik trečia karta parodys, ar genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) tikrai nėra žalingi.

Prof. Antanas Svirskis įsitikinęs, kad paveldimumas dabar iš pagrindų klibinamas: "GMO skverbiasi į visas pasaulio šalis ir sakoma, kad nėra įrodyta, jog jie žalingi. Tačiau niekas neįrodė, kad nėra žalingi, nes tyrimai trumpalaikiai. Todėl atsargumas, juo labiau nebadaujančiuose kraštuose, yra didžiulis pranašumas. Visada suspėsime į tą traukinį."

Geriau nei gamta?

Nuo 1965 metų augalų selekcijos srityje dirbantis mokslininkas yra sukūręs apie 20 veislių, 10 jų įtrauktos ir į Europos Sąjungos (ES) bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogą. Klasikinė selekcija, pasak prof. A.Svirskio, visame pasaulyje dar nėra išsemta, nes atranka ir veislių įvairovė suteikia daugybę galimybių. Klasikiniais selekcijos metodais galima ne tik sukurti derlingas įvairių augalų veisles, prisitaikančias prie klimato, bet ir padidinti jų atsparumą ligoms. Pavyzdžiui, tokius atsparius dobilų vėžiui ir kitoms pavojingoms ligoms selekcininkas sukūrė dobilus. "Dabar pasigirsta nuomonių, kad klasikiniai metodai atgyveno, -kalbėjo buvęs ilgametis Lietuvos žemdirbystės instituto Žolių selekcijos skyriaus vedėjas. - Atsirado genų inžinerija. Mokslas, žinoma, nestovi vietoje, tačiau 1983 metais atsiradusi genų inžinerija dar labai jauna. Manoma, kad jos privalumai - galimybė sintetinti įvairius vaistus, hormonus, sukurti įvairioms ligoms ir kenkėjams atsparias augalų veisles, naudoti kur kas mažiau pesticidų, išplėsti augalininkystės plotus, aprūpinti maistu badaujančias valstybes ir t. t. Kol kas niekas rimtai nepasitvirtino. Yra tik geri norai, o jais ir kelias į pragarą grįstas. Mesti didžiuliai pinigai, dirba keliolika tūkstančių aukštos kvalifikacijos mokslininkų, kurių nemaža dalis šaltojo karo laikais kūrė bakteriologinį ginklą. Atrastas iš tikrųjų didžiulis dalykas, kad įmanoma pakeisti ir gamtą, ir žmogų. Tačiau iki šiol žmogus nieko nepadarė geriau nei pati gamta."

Prof. A.Svirskis prisiminė vienoje konferencijoje girdėtą argentiniečių mokslininko mintį, kad genų inžinerija gali būti tikrai perspektyvi mokslo kryptis, tačiau žengia tik pirmuosius žingsnius ir yra maždaug tokio lygio kaip prieš 50 metų branduolinė energetika. Tačiau ir čia nesėkmių neišvengta, nors laikytasi didžiausio saugumo. Dabar GMO brukami visam pasauliui ir Lietuvoje norėta auginti genetiškai modifikuotus rapsus, bulves "Amflora", o dabar siūlomi kukurūzai. Atsakymo laukiama po kelių mėnesių, nors kenkėjų, kuriems atsparūs šie kukurūzai, mokslininko žiniomis, mūsų krašte dar nėra. O svarbiausia - sutartys sudaromos net dešimčiai metų ir per tą laiką nebegali atsisakyti. Taip buvo, pavyzdžiui, Austrijai ir Graikijai, kai bandymai parodė, kad modifikuotieji kukurūzai kenkia pelėms. Tik po trijų balsavimų ES buvo leista atsisakyti, tačiau su sąlyga, kad augins kitas modifikuotas kukurūzų veisles.

Apie badą ir perteklių

"Dabar jau trimituoja, kad galima išgelbėti žmoniją nuo bado bulvėmis, kurios turi 60 proc. daugiau proteinų negu įprastai. Atrodytų, stebuklas, tačiau bulvių kilograme yra tik 2,6 gramo proteinų, - patikslino mokslininkas. - Ir gautieji keturi gramai niekada neišspręs bado problemos. Bulvės nėra proteinų šaltinis."

Žemėje žmonių iš tikrųjų smarkiai daugėja ir maždaug milijardas jų badauja. Tačiau dar milijardas nuolat persivalgo ir yra nutukę. Pasak prof. A.Svirskio, jei visas pasaulis maitintųsi kaip JAV ir Europa, gamtos išteklių reikėtų dvigubai daugiau, negu dabar mūsų planeta gali duoti. Naujausiais duomenimis, žmonija jau 30 proc. pereikvoja jos galimybes ir problemų neišvengiamai bus. Anksčiau karai vyko dėl žemių, dabar - dėl naftos, o artimiausiu metu viską lems tos valstybės ir kompanijos, kurios valdys vandens ir maisto išteklius.

"Genų inžinerija gal ir nėra tokia bloga, bet nei gamta, nei žmogus nebuvo sukūrę iki šiol tokių medžiagų. Be abejo, didinant derlių ir žemdirbystės plotus, bus sprendžiama bado problema, bet taip pat gali smarkiai sumažėti žmonių populiacija, jei dėl genetiškai modifikuotų produktų, maisto priedų, pesticidų daugės susirgimų alergijomis, vėžiu, vėlyvųjų abortų ir kils dar neregėtų ligų", - apie galimas grėsmes įspėjo mokslininkas.

Keturi procentai

Prof. A.Svirskis prisiminė senąsias žemdirbystės tradicijas Lietuvoje, sėkmingą produkcijos eksportą į Vakarų valstybes tarpukariu ir tiesiog laukuose supiltas chemikalų krūvas kolektyvizacijos laikais. Nepanaudotų ir neidentifikuotų pesticidų likučių iki šiol neįmanoma atsikratyti, nors už jų padarymą nekenksmingų Vokietijoje jau išleisti keli milijonai litų. Manoma, kad nė vienoje pasaulio šalyje tiek jų nebuvo susikaupę.

Ekologinio ūkininkavimo pradžią Lietuvoje galima sieti su entuziastų būrelio prieš 20 metų įkurta Ekologinės žemdirbystės asociacija ir tiesiog išgraibstyta prof. A.Svirskio knyga "Alternatyvioji žemdirbystė". Dabar Lietuvoje ekologinė žemdirbystė sudaro apie keturis procentus. Žemės ūkio plėtros perspektyvose nurodyta, kad artimiausiais metais turėtų sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. visų žemės ūkio naudmenų ploto.

Per stažuotes Danijoje, Švedijoje, Olandijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje prof. A.Svirskis matė, kokios ten sudarytos sąlygos ekologiškai ūkininkauti. Yra visos alternatyvos cheminiams pesticidams, mineralinėms trąšoms. Pagrįstos sėjomainos. Lietuvoje ekologinė žemdirbystė, jos pradininko nuomone, truputėlį šlubčioja, ir neaišku, kas bus toliau. Atsirado ir nesąžiningų ūkininkų, kurie pasėja, gauna išmokas, derlių nukulia arba aparia, ir tuo viskas pasibaigia. Pavyzdžiui, Vokietijoje, kad ir labai užterštose žemėse, po trečios sėjomainos rotacijos, maždaug po 10-15 metų, kaip numato taisyklės, perėjus nuo chemizuoto ūkio prie ekologiškos žemdirbystės, derlingumas beveik nesiskiria. Produktų kaina - taip pat. Ekologiško maisto parduotuvės, tarkim, Leipcige ar Drezdene, - paprasčiausi kooperatyvai, kuriuose dirba tik du trys žmonės. Produktų paklausa didžiulė, nes gali parduoti juos beveik už tokią pat kaip chemizuotos produkcijos kainą.

"Taip galėtų būti ir Lietuvoje, - įsitikinęs prof. A.Svirskis. - Dabar viskas priklauso labiau nuo entuziazmo ir išmokų. Be jų būtų tikrai sudėtinga. Pažįstu daug ekologiškai ūkininkaujančių žmonių. Juos reikia gerbti vien už šią kryptį, nes prisideda prie visuomenės sveikatingumo ir apkrovos gamtai mažinimo. Mokslas, drįstu teigti, apie 90 proc. tebetarnauja chemizuotam ūkiui. Lietuvoje per 50 sovietinių metų visas žemės ūkio mokslas buvo nukreiptas į centnerius, o ne kokybę. Dabar reikėtų, kad jis atsigręžtų į ekologinės ir tausojamosios žemdirbystės problemų tyrimus."

Vokietijoje, mokslininko duomenimis, yra keli šimtai parodomųjų ekologinių ūkių. Panaši padėtis Švedijoje ar Šveicarijoje. Lietuvoje nėra nė vieno tokį statusą turinčio ūkio, kuriame žmonės galėtų pasimokyti ir savo akimis pamatyti, kaip turėtų atrodyti šiuolaikinis ekologinis ūkininkavimas.

Vietiniai prieš modifikuotus

"Reikėtų atgaivinti ir nacionalinę veislių sėklininkystę, - pabrėžė prof. A.Svirskis. - Praėjusi žiema pamokė, kai iš užsienio įvežtų veislių kviečiai perpus, o rapsų dar daugiau išnyko. Lietuvoje sukurtos veislės kur kas geriau atlaiko tokius permainingus orus. Kitas dalykas, ekologinė žemdirbystė pagrįsta pirmiausia sėjomainomis ir kuo didesne augalų įvairove. Lietuvos laukuose matyti vien rapsai, varpiniai javai, miežiai ar kviečiai, kur ne kur žirnių, dobilų, cukrinių runkelių sklypeliai, ir viskas. Nors mokslas seniai įrodė, kad sėjomaina palaiko natūralų derlingumą, dabar auginamos visos augalų rūšys, išskyrus dobilus ir kitas daugiametes žoles, mažina humuso, svarbaus įvairių mikroorganizmų ir augalų maisto šaltinio, kiekį."

Mokslininkas visą gyvenimą skyrė dobilams, liucernoms, tačiau labiau išgarsėjo tik pomėgiu laikytais burnočiais ir soromis. Prof. A.Svirskio nuopelnu Lietuvoje pradėjo plisti šie nereiklūs, bet labai vertingi augalai. Pavyzdžiui, burnočiai Jungtinių Tautų įtraukti į XXI amžiaus 30 svarbiausių augalų rūšių sąrašą, kai pasaulyje iš viso yra maždaug pusė milijono augalų rūšių. Soros pakenčia drėgmę ir sausrą. Išguldytos vėl atsikelia. Derliumi ir agrotechnika nė kiek nesiskiria nuo įprastinių mūsų miežių, tačiau kokybė kur kas geresnė. Galima lesinti ir vienadienius viščiukus.

Prof. A.Svirskiui nerimą kelia, kad kasmet į Lietuvą įvežama po kelis šimtus tūkstančių tonų sojų rupinių, naudojamų kombinuotųjų pašarų mišiniams. Dažniausiai - genetiškai modifikuotų sojų, nebijančių piktžoles naikinančio glifosato. Tačiau jis ilgai išsilaiko ir daug likučių patenka į sojų rupinius. Manoma, kad artimiausiu metu glifosatas bus uždraustas, nes gausėja tyrimų duomenų, kad jis yra pavojingas žmogui ir visai gyvajai gamtai.

Selekcininkas yra bandęs auginti sojas Lietuvoje. Pasak jo, labai nesunkiai galima gauti dvi tris tonas šio itin vertingo produkto, turinčio apie 40 proc. baltymų ir 20 proc. riebalų. Kaip parodė skaičiavimai, jei Lietuva augintų bent 100 tūkst. ha sojų, nebereikėtų įvežti genetiškai modifikuotų rupinių ir įvairių maisto produktų. Turėtume ir sėjomainoms tinkamų priešsėlių, nes sojos per gumbelines bakterijas kaupia iš oro azotą.

Praėjusią vasarą prof. A.Svirskis su kolegomis apsilankė Ukrainoje ir pradėjo derybas. Visuomeniniu lygiu, nes niekas iš Lietuvos valdžios ar mokslo institucijų, kaip ir burnočiais ar soromis, jomis nesusidomėjo. Nuspręsta įvežti keliasdešimt tonų sėklų į įvairius Lietuvos rajonus ir pamėginti užsiauginti ukrainietiškų, labai ankstyvų (kad ir Lietuvoje spėtų subręsti), tačiau įprastinių, genetiškai nemodifikuotų sojų veislę "Anuška". Veislė įtraukta į ES katalogą. Ukrainietiškomis sojomis labai susidomėjo ir čekai. Sutarta su jais bendradarbiauti.

"Galėtume auginti įvairesnių rūšių augalų. Pavyzdžiui, prieskoninių, tačiau reikia, kad kas nors to imtųsi, - kalbėjo selekcininkas. - Burnočių, sorų taip pat galėtume prisiauginti ir eksportuoti. Iš keliasdešimties šių augalų rūšių ir veislių atrinkau tokius, kurie Lietuvoje pribręsta. Dabar viską perkame, o galėtume patys pelningai parduoti."

Bandomieji triušiai

Mitybos grandinė tarsi užburtas ratas įsuka blogybes ir galimi, pasak prof. A.Svirskio, nenusakomi padariniai. Todėl labai svarbu, kad Europoje atsiranda vis daugiau entuziastų, kurie drąsiai gina vartotojų teises. Jau surinktas milijonas parašų, kad Europoje būtų paskelbtas genetiškai modifikuotų augalų moratoriumas. Europiečiai labiausiai jiems priešinasi. Net 60 proc. nepritaria GMO invazijai į aplinką, kai 90 proc. amerikiečių pritaria.

"Vis dėlto jau esame bandomieji triušiai, - apgailestavo mokslininkas. - Dabartiniai pašarai, ypač kombinuotieji, - tiek viščiukams, tiek kiaulėms, tiek karvėms - daugiausia yra su genetiškai modifikuotomis sojomis ir kukurūzais. Valgome mėsytę, kitus produktus ir, atrodo, nieko. Tačiau kiek žmonių ligoninėse ir poliklinikose?! Kiek jų miršta nuo vėžio ir nežinomų ligų?! Todėl negalime sakyti, kad nieko nevyksta. Internete jau yra ir lietuviškai išversta knyga "Argumentai už darnų pasaulį be GMO", kurioje bent dešimties įvairių šalių nepriklausomų mokslininkų objektyviai ir išsamiai atsako į tuos klausimus."

Nepriklausomų mokslininkų atlikti bandymai su pelėmis, šertomis genetiškai modifikuotomis bulvėmis ir kukurūzais, atskleidė išsigimimo, kepenų pažeidimo, persileidimo atvejų. Iki šiol daugumą tyrimų dėl GMO poveikio gamtai ir žmogui finansavo, kaip pabrėžė prof. A.Svirskis, jų kūrėjai ir propaguotojai, todėl duomenys gali būti subjektyvūs arba neskelbiami. Neseniai ES skyrė apie 250 mln. eurų nepriklausomų ekspertų atliekamiems ilgalaikiams tyrimams, kad būtų objektyviai įvertinta GMO įtaka žmogui ir gamtai.

"Galiausiai ne tik GMO ar pesticidai, bet ir maisto priedai. Kasdien gal po 10-15 visokių E suvalgome, - vardijo mokslininkas. - Kaip jie sąveikauja mūsų organizme, niekas nežino. Atsakymai priklauso nuo tyrėjų galimybių, turimų technologijų ir, žinoma, sąžiningumo. Kitas dalykas, reikia kompleksinių tyrimų: koks yra poveikis žmonėms, dirvos mikroorganizmams, paukščiams, vabzdžiams ir t. t. Iš tikrųjų dar daug ko nežinome."

Paslaptingasis DDT

Prof. A.Svirskis prisiminė, kokių paradoksų būta žmonijos istorijoje, ir pirmiausia paminėjo DDT, vieną labiausiai žinomų sintetinių pesticidų. Šveicarų chemikas Paulas Hermannas Mulleris 1948 metais buvo apdovanotas Nobelio fiziologijos ir medicinos premija "už didelio DDT efektyvumo kaip kontaktinio nuodo prieš kai kuriuos nariuotakojus atradimą." Antrojo pasaulinio karo metais, kai nuo maliarijos ar šiltinės krisdavo daugiau kareivių nei nuo kulkų, kariuomenė DDT naudojo šias ligas pernešantiems moskitams ir utėlėms naikinti. Civiliai taip pat pildavo DDT tiesiai ant galvų ar į čiužinius, kad atsikratytų utėlių ir blusų. Po karo DDT buvo naudojamas kaip žemės ūkio insekticidas. Dotnuvoje moterys, tiesiog į kapronines kojines prisipylusios DDT, eidavo per pupų lauką ir dulkindavo juo pasėlius.

Vadinamasis dustas niekur nedingo, nesuiro, vėjo srauto pernešamas per visas mitybos grandines. Ir dabar kiekvieno žmogaus ar gyvūno kauluose dar yra DDT likučių. Išplito globaliai - aptinkamas net gyvūnų už poliarinio rato kūnuose.

DDT nenaikina iš karto. Pirmiausia pastebėta, kad pradėjo nykti plėšrieji paukščiai. Prisilesę apsinuodijusių pelių ar vabzdžių, jie ėmė dėti kiaušinius labai plonais lukštais. Per perėjimą vartomi kiaušiniai suduždavo ir nebebuvo palikuonių. Maždaug per dešimtmetį populiacija smarkiai sumažėjo ir iki šiol neatsigauna, nes plėšrieji paukščiai ir žmogus yra mitybos piramidės viršūnėje. Jų organizmuose daugiausia viskas kaupiasi.

1962 metais JAV biologė Rachel Carson knygoje "Tylusis pavasaris" atskleidė neribojamo DDT purškimo žalą gamtai bei galimą poveikį ekologijai ir žmonių sveikatai. Ji įtarė, kad DDT gali sukelti vėžį. 1972 metais DDT buvo uždraustas daugelyje sričių JAV. Vėliau Stokholmo konvencija uždraudė šio chemikalo naudojimą žemės ūkyje pasauliniu mastu.

Pasiklydusios bitės

Pasaulyje renkami parašai, kad būtų uždrausti naujos kartos žemės ūkio insekticidai, labai stiprūs beicai, kurių, kaip pasakojo prof. A.Svirskis, kartą nupurkštuose augaluose išlieka kelis mėnesius. Apskaičiuota, kad iki augalų žydėjimo tie chemikalai turėtų suirti, tačiau jei, tarkim, mūsų sąlygomis rapsai žydės savaite anksčiau, labai galimas dalykas, kad masiškai žus bitės. Tokių atvejų jau pasitaikė JAV, taip pat ir Lietuvoje. Bitės, pasimaitinusios tokių žiedų nektaru, neberanda kelio namo arba išlekia visos šeimynos. Tiesa, tarp galimų priežasčių minimos ir naujos ligos, virusai, mobiliųjų telefonų elektromagnetinės bangos ir t. t.

Maistas ir vaistas

"Jau prieš 3 tūkst. metų Lotynų Amerikoje auginti, o dabar vėl pasaulyje atgimstantys burnočiai yra ir maistas, ir pašaras, ir vaistas, - pasakojo selekcininkas. - Jauni augalai tinka salotoms ir yra kur kas vertingesni nei špinatai. Burnočių sėklų yra net kosmonautų racione. Iš jų galima pasigaminti visus kietųjų kviečių patiekalus, tačiau cheminė sudėtis daug geresnė - visos amino rūgštys, tarp jų ir lizinas, 7 proc. riebalų, kurių dešimtadalį sudaro medžiaga nuo vėžio skvalenas, komerciškai gaunamas iš ryklio kepenų riebalų."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"