TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Greito proveržio aukštojo mokslo kokybės srityje nežada

2016 04 03 13:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Naujas iniciatyvas dėl aukštojo mokslo kokybės ir universitetų bei kolegijų tinklo pristačiusi Švietimo ir mokslo ministerija pripažįsta, kad greito proveržio šioje srityje nebus. Savo ruožtu rektoriai numatomus naujus reikalavimus aukštosioms mokykloms vertina nevienareikšmiškai.

yriausybės strateginis komitetas šią savaitę aptarė siūlymus, kad universitetai privalėtų užtikrinti mokslinių tyrimų tarptautiškumą, gauti bent 5 proc. pajamų iš mokslo rezultatų komercinimo, o bent 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigybes. Toliau siūlymai bus derinami su aukštųjų mokyklų vadovais, o sukonkrentinus jie bus iki birželio pateikti svarstyti Vyriausybei.

Švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė šių diskusijų rezultatų ragina laukti kantriai.

„Aš manau, kad pagyvensime iki birželio ir pamatysime, ar bus proveržis, ar ne. Sulaukti proveržio per vieną mėnesį, kai 20 metų laukiame to proveržio – aš manau, per didelis iššūkis. Sistemos per vieną mėnesį tikrai nepertvarkysime, aš manau, kad yra didelė pažanga, kad teigiamai kalbame ir tam tikri žingsniai jau tikrai yra nuveikti ir su universitetais, ir su visuomene“, – BNS sakė S.Kauzonienė.

Jos teigimu, iki rudenį vyksiančių Seimo rinkimų galima tik padėti pamatą pokyčiams.

„Įgyvendinimui reikia daugiau laiko, bet iš principo mes galime padėti platformą arba bazę kokybės gerinimui ir ir tinklo pertvarkai“, – sakė viceministrė.

Anot S.Kauzonienės, „pamąstymui“ Vyriausybės strateginiame komitete pateikti keli variantai, kokios aukštosios mokyklos galėtų ateityje veikti Lietuvoje.

„Yra toks modelis, kai šalyje veikia tik klasikiniai universitetai, kurie taip pat teikia ir koleginį išsilavinimą. Kitas variantas – kai egzistuoja ir klasikiniai universitetai, ir kolegijos atskirai (...). Trečias scenarijus, bet tikrai ne paskutinis, nes tų scenarijų gali būti daug, būtų iš esmės dabartinė situacija, kai yra klasikiniai ir nišiniai specializuoti universitetai bei kolegijos. Iš principo tai dabar egzistuoja ir gali toliau egzistuoti, bet tada kalbama apie labai stiprų išteklių konsolidavimą, trumpai tariant – apie tinklo mažinimą“, – aiškino viceministrė.

BNS kalbinti rektoriai ministerijos siūlymus vertina skirtingai.

Lietuvos edukologijos universiteto rektorius Algirdas Gaižutis teigia, kad negalima visiems universitetams kelti vienodų reikalavimų.

„Egzistuoja Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje įvairiausio sukirpimo universitetai. Vieni yra daugiau linkę į klasikinį tipą, sakykime, kaip Vilniaus universitetas, kuris rengia nuo filologijos iki stomatologijos, o kiti yra profiliniai universitetai ir profilinius būtent reikalinga išsaugoti. Jokiu būdu reikia nepadaryti visų universitetų vienodais pagal kriterijus ir reikalavimus“, – BNS sakė A.Gaužutis, kurio vadovaujamas universitetas planuoja jungtis su Vytauto Didžiojo universitetu.

Jis nemano, kad nauji reikalavimai būtų nepakeliami jo vadovaujamam universitetui.

„Tie kriterijai, aišku, rūpesčių šiek tiek sukels universitetams, bet tie, kurie neblogai egzistuoja, ir toliau egzistuos, negalvoju, kas čia mūsų gyvenimas bus labai apsunkintas. Bet nesu rožinis optimistas, negalvoju, kad reikia prarasti realybės jausmą, faktiškai iš tikrųjų mažėja jaunimo, studentų, tai vienas iš didžiausių kliuvinių. Kita vertus, man atrodo labai svarbus dalykas didelis kolegijų skaičius, privačių, kurių veikla nėra labai efektyvi, bet į jas taip pat jaunimas nuteka“, – dėstė A.Gaižutis.

Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas tuo metu BNS sakė, kad ministerijos siūlomos naujovės būtų žingsnis į priekį, tačiau neaišku, ar užteks politinės valios priimti reikalingus sprendimus.

„Jau vien tai, kad pradėjome kalbėti apie tris pagrindinius dalykus: apie kokybę aukštajame moksle, apie efektyvumą valdyme ir tarptautinį konkurencingumą, jau yra didžiulis žingsnis į priekį. Jeigu apie tokius dalykus viešai kalbame, aš žiūriu teigiamai (...). Aš matau norą ir politinę valią iš premjero, tą matau aiškiai, bet dalis dalyvių buvo labai skeptiški, dalis – kategoriškai prieš, dalis žmonių – nesuprantantys problemų, apie kurias kalbėjome Strateginiame komitete“, – pasakojo P.Baršaukas, kurio vadovaujamas Kauno technologijos universitetas planuoja jungtis Lietuvos sveikatos mokslų universitetu.

Vyriausybės strateginiame komitete šią savaitę iš esmės pritarta griežtesniems reikalavimams universitetams ir kolegijoms, tarp kurių – privalomas minimalus balas stojantiesiems.

Švietimo ir mokslo ministerija siūlo įteisinti detalesnius universiteto ir kolegijos apibrėžimus dėl jų misijos visuomenėje bei kriterijus, kuriais remiantis vertinama aukštosios mokyklos atitiktis statusui. Pavyzdžiui, siūloma, kad universitetuose mokslinių tyrimų lygis turėtų būti pripažįstamas kaip stiprus tarptautiniu mastu, o pajamos iš mokslo rezultatų komercinimo sudarytų ne mažiau kaip 5 proc. universiteto pajamų. Bent 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigybes. Dėstytojų, dirbančių antraeilėse pareigose, skaičius siektų ne daugiau nei 50 procentų. Studijos ir moksliniai tyrimai turėtų būti vykdomi ne mažiau kaip keturiose studijų srityse iš šešių.

Kolegijoms siūlomi minimalūs reikalavimai numato, kad ne mažiau nei 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigybes, o 30 proc. dėstytojų turi turėti praktinio darbo patirtį. Studijų programos turi atitikti regiono poreikius – darbdaviai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. studijų programų komitetų narių, dėl studentų praktikų būtų privalomos sutartys su regiono darbdaviais. Siūloma, kad dirbančių antraeilėse pareigose kolegijų dėstytojų skaičius turėtų siekti ne daugiau nei 60 procentų.

Taip pat siūloma, kad studijų finansavimas būtų skiriamas tik studijoms, atitinkančioms kokybės ir rentabilumo bei absolventų įsidarbinamumo reikalavimus, o bazinis finansavimas priklausytų nuo aukštosios mokyklos siūlomų studijų ir vykdomų mokslinių tyrimų kokybės.

Švietimo ir mokslo viceministrė S.Kauzonienė sako, kad priėmus tokius pasiūlymus dalis aukštųjų mokyklų Lietuvoje turėtų užsidaryti.

„Rūpestis tikriausiais bus tiems universitetams, kur konkursinis balas yra 0,4–0,7, tiems, kur į studijų programas ateina po 1 ar 3 studentus, rūpestis galbūt bus tiems, kas neefektyviai valdo finansus – tie universitetai turėtų pamąstyti, o ką gi daryti toliau „, – sakė viceministrė.

Kartu ji teigė, kad ministerija nerengs planų, kaip galėtų juntis konkrečios Lietuvos aukštosios mokyklos – dėl to jos turėtų apsispręsti pačios.

Lietuvoje iš viso veikia beveik 50 universitetų ir kolegijų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"