TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Grėsmė atkurtai stumbrų populiacijai

2013 10 05 5:05
Pašilių stumbryne prasidėjo į Raudonąją knygą įrašytų stumbrų grįžimo į miškus kelias. Pašilių stumbryno archyvo nuotrauka

Europoje išnykus stumbrams, šie žvėrys buvo įrašyti į tarptautinę ir Lietuvos Raudonąją knygą, įvairiais projektais juos bandyta sugrąžinti į mūsų šalies miškus. Tai padaryti pavyko, tačiau dabar, reaguojant į ūkininkų skundus dėl stumbrų daromos žalos, ketinama juos suvaryti į aptvarus.

Šią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje dalyvavęs aplinkos viceministras Linas Jonauskas pranešė, kad planuojama iki 2015 metų pabaigos visus laisvėje gyvenančius stumbrus perkelti į voljerus, mat jie padaro daug žalos ūkininkams. Šiuo metu rengiami dokumentai prašyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos aptvarams įrengti ir žvėrims perkelti. Pirminiais skaičiavimais, tai gali kainuoti 1 mln. litų.

Jau šį rudenį prasidėsiantis stumbrų suvarymas į aptvarus daugeliui senųjų girių simboliu laikomų žvėrių gali baigtis mirtimi, nes pervežti juos galima tik užmigdžius. Anot specialistų, užmigdytas vyresnis nei dvejų metų stumbras neatlaiko medikamentų dozės ir neatsibunda. Bandant taip elgtis su jaunikliais taip pat esama žūties pavojaus. Vyresni stumbrai, ragindami užmigusius jauniklius keltis, juos sužaloja, užbado ragais.

Vykdė specialią programą

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas stebisi, kaip stumbrai apskritai galėjo atsidurti laisvėje. "Vieni sako, kad stumbrus tyčia paleido, nes jie buvo visą laiką užtverti voljere, kiti teigia, jog žvėrys patys pralaužė sutrešusį voljerą", - posėdyje kalbėjo jis. LŽ politikas tikino niekada negirdėjęs apie programą, pagal kurią stumbrai buvo specialiai pratinti prie gyvenimo natūraliomis sąlygomis ir paleisti į laisvę.

Kad tokia programa buvo, LŽ patvirtino Panevėžio miškų urėdijos Pašilių stumbryno stumbrininkas-jėgeris Rytas Papšys. Šiame stumbryne jau nuo 1969 metų iš Europos zoologijos sodų atvežti keli grynakraujai stumbrai buvo pradėti veisti, voljere pratinti prie natūralių gyvenimo sąlygų, o paskui išleisti į laisvę. "Tie, kurie buvo atsivežti iš zoologijos sodų, laisvėje gyventi jau nemokėjo, tačiau jų jaunikliai greitai priprasdavo. Paleisti į miškus iš pradžių dar grįždavo prie tvoros prašyti maisto, paskui jo susirasdavo patys", - pasakojo R.Papšys.

Kai 1919 metais Lenkijoje Belovežo girioje buvo nušauta paskutinė stumbrė, 1923 metais įkurta tarptautinė stumbrų išsaugojimo draugija suskaičiavo, kad įvairių šalių zoologijos soduose yra likę 54 stumbrai, 42 iš jų priklausė vadinamajai lietuviškajai linijai. Tad galime didžiuotis į savo miškus sugrąžinę kadaise žmonių išnaikintus didžiausius savo girių žvėris. Įdėjus daug pastangų dabar jų mūsų miškuose yra apie 80.

Nemokame gyventi su gamta

"Kadaise kartu su gamtininkais iš Latvijos, Papės gamtos parko, kūrėme bendrą projektą, siekdami nuo Pašilių iki Papės apgyvendinti laisvuosius stumbrus, - pasakojo R.Papšys. - Mūsų Aplinkos ministerija kurį laiką projektui lyg ir pritarė, tačiau vėliau iniciatyvos nepalaikė ir visi abiem šalims numatyti 9 mln. eurų atiteko Latvijos stumbrų augintojams."

Paklaustas, kaip vertina siekį suvaryti stumbrus į aptvarus, pašnekovas teigė, jog didžiausia bėda, kad mūsų ūkininkai nemoka sugyventi su gamta. Pirmiausia, rūpindamiesi savo pasėliais, ūkininkai nuo miško juos privalėtų atitverti elektrine ar bent jau vielos tvora. Tačiau ūkininkai to neskuba daryti, nors dalį lėšų už užtvarų įrengimą kompensuoja savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programos.

"Sutinku, kad su laisva stumbrų banda reikia kažką daryti, ją būtina reguliuoti, apie tai seniai kalbėjome. Per 20 metų ne kartą bandėme tą klausimą kelti, tačiau nesulaukdavome pritarimo. Jei stumbrus būtų norima perkelti į "neūkiškus" rajonus, kur jie padarytų mažiau žalos, tai būtų kas kita, tačiau dabar, kaip supratau, norima visus žvėris uždaryti į aptvarus. Politikai sako nežinantys, kaip stumbrai atsidūrė laisvėje. Mano nuomone, jei dirbi gamtosaugos srityje, tai bent pasidomėk, pasitark su specialistais," - kalbėjo R.Papšys.

Žala - išpūsta

Jėgerio nuomone, triukšmas dėl stumbrų daromos žalos ir kompensacijų ūkininkams yra perdėtas. "Skaičiau, kad pernai buvo išmokėta apie 400 tūkst. litų. Tačiau pernai buvo didelės grūdų supirkimo kainos. Manau, šiemet žala bus apie 100 tūkst. litų. Tokia suma laukinei, į Raudonąją knygą įrašytai bandai paremti man atrodo nėra didelė", - pažymėjo R.Papšys.

Anot jo, ūkininkai kartais piktnaudžiauja dėl tų kompensacijų, kitų žvėrių padaroma žala yra priskiriama stumbrams, nors tyrimai parodė, kad stumbrų padaryti nuostoliai sudaro tik trečdalį visų žvėrių padarytos žalos. "Stumbrai maitinasi dieną, šernai ir elniai - naktį, tad ūkininkai dažniau ir mato stumbrus", - tvirtino jis.

Be to, anot jėgerio, netiesa, kad stumbrai daro daug žalos ir miškui. "Pagrindinis jų pašaras - žolė, o ne medžių žievė. Ji - tik dešimtadalis raciono", - pasakojo R.Papšys.

Pagal įstatymą, žvėrių, įrašytų į Raudonąją knygą, padarytą žalą kompensuoja Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos rėmimo fondas. Už kitų žvėrių, pavyzdžiui, šernų padarytą žalą (jos mastas gerokai didesnis) privalo kompensuoti medžioklės plotų naudotojai, tiksliau tariant, vietos medžiotojai. Suprantama, kad iš valstybės išsireikalauti žalos atlyginimo yra paprasčiau nei iš medžiotojų. O gal ne vienas ūkininkas yra ir medžiotojas.

R.Papšio įsitikinimu, sakyti, kad stumbrų padaroma žala vis didėja, nėra teisinga. Tiesiog vis daugiau ūkininkų sužino, kur reikia kreiptis dėl kompensacijų. "Apie tai kalbėjomės dar 2000 metais, kai Šiaulių universitete surengėme pirmąjį tarptautinį stumbrų mylėtojų suvažiavimą", - pasakojo jis.

Šiuo metu 50 hektarų Pašilių stumbryne gyvena 24 stumbrai. Prasidėjus konfliktams su privačių miškų savininkais, į laisvę šiuos žvėris nustota leisti prieš maždaug 10 metų. Visas stumbryno prieauglis keliauja į kitas šalis. Baltarusijoje ir Lenkijoje gyvena gerokai daugiau stumbrų - maždaug po tūkstantį. Latvijoje laisvėje jų taip pat gerokai daugiau nei Lietuvoje. Tačiau noro suvaryti stumbrus į aptvarus kaimynai neturi.

Perkels humaniškai

A.Salamakinas LŽ tikino, kad su stumbrais tikrai nebus pasielgta žiauriai. "Jauniklius užmigdysime ir pervešime į tolimesnius aptvarus, likusių bandą išsklaidysime ir suvarysime į aptvarus, iš kurių jie iškeliavo. Specialistų tvirtinimu, penki ar šeši stumbrai yra nusenę, tad juos bus galima nušauti", - kalbėjo politikas.

Anot jo, noras perkelti stumbrus į aptvarus yra ne Aplinkos apsaugos komiteto idėja. "Specialistai teigia, jog mūsų miškai per maži, kad juose gyventų bandos laisvų stumbrų. Kad vienas stumbras galėtų gyventi laisvėje nedarydamas žalos, jam reikia apie 1000 hektarų miško. Mes neturime Belovežo girios", - aiškino A.Salamakinas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"