TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Grėsmė iš vandens čiaupo

2016 07 27 6:00
Apie 2,5 mln. mūsų šalies gyventojų geriamąjį vandenį gauna iš centralizuoto vandentiekio tinklo. nationals.org.au nuotrauka

Lietuvoje centralizuotai tiekiamas švarus požeminis vanduo. Galime didžiuotis savo vandens ištekliais. Tačiau naujausias tyrimas atskleidė grėsmę – vandentiekio vandenyje aptikta tokių sveikatai pavojingų mikroorganizmų, kurie geba daugintis prikibę prie vamzdyno, formuodami vadinamąsias bioplėveles – ištisas bakterijų kolonijas.

„Veikiant erozijai ar stipriau atsukus vandenį, mikroorganizmai atsikabina nuo vamzdyno ir patenka ant žmogaus kūno, plaukų, gali pažeisti akių gleivinę, sukelti ausų, plaukų folikulų uždegimus“, – įspėjo mikrobiologė dr. Daiva Staradumskytė.

Tokių pavojingų mikroorganizmų yra ir šuliniuose, ir gręžiniuose, bet daugiausia – centralizuotai tiekiamame vandenyje. Penkerių metų tyrimo duomenimis, vandentiekio vandenyje yra net 38,89 proc. biochemiškai neaktyvių, t. y. nereiklių maisto medžiagoms, mikroorganizmų. Tarp jų – 13,19 proc. pačių pavojingiausių, pripažinto potencialaus patogeno Pseudomonas aeruginosa bakterijų. Gręžinių vandenyje mažiausiai – atitinkamai 3,77 ir 0,04 procento.

„Geriamajame vandenyje, patenkančiame vartotojams, gausu mikroorganizmų, gebančių formuoti bioplėveles, nors jų ir neaptinkama vandenvietėse. Todėl būtina informuoti visuomenę apie galimą grėsmę sveikatai ir apsaugos būdus“, – sakė tyrėja.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventė D. Staradumskytė šią vasarą apgynė daktaro darbą tema „Geriamojo ir atvirų vandens telkinių užterštumo mikroorganizmais tyrimas Kauno ir Marijampolės regione“. Darbo vadovas – prof. Algimantas Paulauskas.

Nors 2010–2015 metų tyrimas apėmė tik Kauno ir Marijampolės regionus, ši teritorija – beveik trečdalis Lietuvos. Todėl panaši padėtis, mokslininkės manymu, galėtų būti visoje šalyje.

9,1 mlrd. eurų vertės

Geriamojo vandens tarša – opi problema visame pasaulyje. Švaraus geriamojo vandens stokojama daugelyje šalių, ypač pietiniuose žemės regionuose. Lietuva yra viena nedaugelio Europos valstybių geriamajam vandeniui naudojanti požeminius vandens išteklius.

Mikrobiologė dr. Daiva Staradumskytė domisi vandens mikroflora ir grėsme žmogui, jei vanduo užterštas. /Asmeninio archyvo nuotrauka

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ištirtas požeminis vanduo vertinamas 9,1 mlrd. eurų. Tai sudaro 15,7 proc. viso Lietuvos valstybės nacionalinio turto. Požeminis vanduo – pagrindinis Lietuvos žemės gelmių turtas. Lietuvos žemės gelmėse slypinčios visos naudingosios iškasenos, įskaitant ir požeminį vandenį, vertinamos 16,9 mlrd. eurų.

„Požeminio vandens kokybė beveik visada geresnė nei bet kokio paviršinio vandens, – sakė dr. D. Staradumskytė. – Požeminis vanduo yra kur kas geriau apsaugotas nuo mikrobiologinės ir cheminės taršos. Net ir tada, kai dėl kokybės požeminis vanduo nėra visai tinkamas vartoti kaip geriamasis, jį paruošti gerti yra gerokai paprasčiau ir ekonomiškiau.“

Apie 2,5 mln. mūsų šalies gyventojų geriamąjį vandenį gauna iš centralizuoto vandentiekio tinklo. Paprastai viešai tiekiamas giliųjų vandeningųjų horizontų vanduo. Jam aplinkos tarša didelės įtakos neturi ir jis yra vertingiausias – švarus bakteriologiškai, gero skonio, pastovios temperatūros. Nors ne visada toks vanduo patenkina vartotojus mineraline sudėtimi, dėl per didelio geležies ar mangano kiekio jis gali būti neišvaizdus, daugeliu atveju, kaip patikino mikrobiologė, geriamasis vanduo yra saugus. Nereikia nei chloruoti, nei kitaip papildomai dezinfekuoti – galime gerti tiesiai iš čiaupo.

Pirmą kartą Lietuvoje

Dr. D. Staradumskytė vandens mikroflora ir keliama grėsme žmogui, jei vanduo užterštas, susidomėjo dirbdama Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriuje. Jaunoji mokslininkė norėjo atskleisti kur kas daugiau apie vandenį, nei dabar žino visuomenė, todėl tyrė ne tik įprastai geriamajame vandenyje ieškomas koliformines bakterijas, žarnines lazdeles E. coli ir žarninius enterokokus, rodančius fekalinę taršą, bet ir kitus, papildomus, rodiklius.

„Geriamojo vandens sistema yra gera terpė bakterijoms daugintis – 95 proc. jų yra prikibusios prie paviršių. Tai žinodama ir ieškojau bioplėveles formuojančių mikroorganizmų, kurie prikimba prie vamzdyno ir dauginasi. Dėl didesnės vandens srovės atšokę, jie gali sukelti grėsmę žmonių sveikatai, ypač tų, kurių silpna imuninė sistema, taip pat mažiems vaikams, senyvo amžiaus žmonėms“, – sakė tyrėja.

Mikroorganizmams identifikuoti molekuliniai tyrimai buvo atliekami VDU laboratorijoje. Pirmą kartą Lietuvoje pavojingų mikroorganizmų ieškota molekuliniais metodais. Tyrimai atskleidė gana grėsmingą situaciją. Identifikuotas platus biochemiškai neaktyvių mikroorganizmų spektras.

Geriamojo vandens sistema yra gera terpė bakterijoms daugintis. /reference.com nuotrauka

Senstantys vamzdynai

„Kuo toliau, tuo labiau vamzdynai senėja ir sudaro palankias sąlygas pavojingiems mikroorganizmams daugintis bei bioplėvelėms formuotis. Žmonės turi geriau prižiūrėti savo butų vamzdynus ir čiaupus, nesinaudoti buitiniais filtrais, jei jų, kaip dažniausiai būna, tinkamai neprižiūri, ir reguliariai tirti vandenį. Jei tyrimų rezultatai blogi, reikėtų atlikti dezinfekciją. Ji iš tikrųjų labai paprasta“, – kalbėjo dr. D. Staradumskytė.

Pavyzdžiui, daugiabučio namo gyventojai turėtų vienu metu stipria srove ir gana ilgai leisti karštą vandenį. Praplautų vamzdyną ir nuo jo atkibtų bioplėvelės. Kai vykdoma dabartinė vandentiekio profilaktika, kaip patikslino mikrobiologė, bakterijos sunaikinamos namo, bet ne vidiniame buto vamzdyne. Čiaupai būna užsukti, vanduo nebėga ir susidariusios bioplėvelės lieka. Vandens tiekimo įstaigos atsako už vandenį, tiekiamą iki namo vamzdyno. Todėl patys gyventojai turi rūpintis jo švara ir ypač švariai valyti čiaupus, nes tinkliukai juose leidžia kauptis įvairioms bakterijoms.

Daugėja ir darosi atsparesni

„Užsukus čiaupą, susidaręs lašelis, į kurį patenka oro, – puiki terpė bakterijoms daugintis. Todėl nepatartina vos tik atsukus čiaupą kišti po vandens srove rankų ar leisti vandenį į puodelį gerti. Pirmiausia reikėtų stipria srove vandenį nuleisti ir tik po to jį vartoti“, – patarė dr. D. Staradumskytė.

Kaip nustatyta per tiriamąjį laikotarpį nuo 2010-ųjų sausio iki 2015-ųjų gruodžio, padėtis bioplėves formuojančių mikroorganizmų požiūriu tikrai negerėja. Pavojingų mikroorganizmų daugėja ir jie darosi vis atsparesni. Todėl rekomenduojama bent du kartus per metus atlikti buto vandens sistemos dezinfekciją, kad mikroorganizmai nesidaugintų ir neįgytų tam tikrų savybių.

Tikrinti ir informuoti

„Bioplėvelės turi didelės įtakos visuomenės savijautai. Geriamojo vandens sistema, kurioje aptinkama bioplėvelių ir vandens valymo dezinfekantų likučių, dėl išskirtų cheminių junginių gali kelti tokių problemų kaip pakitusi vandens spalva, atsiradęs kvapas, pablogėjęs skonis. Kartu kyla grėsmė žmonių bei gyvulių sveikatai dėl bioplėvelėse susikaupiančių patogeniškų ar toksinus išskiriančių bakterijų, virusų, pirmuonių, dumblių“, – aiškino mikrobiologė.

Tarp mokslininkės pateiktų rekomendacijų: geriamąjį vandenį vartotojams papildomai tikrinti dėl Pseudomonas aeruginosa kolonizacijos vandens tiekimo sistemoje, papildyti Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ įtraukiant Pseudomonas aeruginosa kaip privalomą analitę geriamajame vandenyje mokyklose, gydymo įstaigose, slaugos, vaikų namuose bei informuoti visuomenę apie biochemiškai neaktyvių mikroorganizmų kolonizacijos keliamą grėsmę sveikatai.

Vanduo iš šulinio

Vis dėlto centralizuotai tiekiamas vanduo yra geriausias, palyginti su kitais geriamojo vandens šaltiniais, vertinant pagal fekalinę taršą. Šios taršos rodiklių, t. y. koliforminių bakterijų, žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų, taip pat buvo ieškoma ne tik vandentiekio, bet ir šulinių bei gręžinių geriamajame vandenyje.

Mikrobiologiškai švariame vandenyje tokių mikroorganizmų visiškai neturėtų būti, tačiau tyrimas atskleidė itin prastą šulinių vandens kokybę. Daugiau nei 50 proc. šulinių, tirtų per penkerius metus nuo 2010-ųjų sausio iki 2015-ųjų gruodžio, neatitiko leistinų normų. Pasak tyrėjos, ko negali būti geriamajame vandenyje, šulinių vandenyje yra. Jei šulinys negilus, įrengtas netinkamoje vietoje, netoli vykdoma ūkinė veikla, stovi tvartas ar lauko tualetas, šulinio vanduo neabejotinai užteršiamas fekaline tarša.

„Nors pačių šulinių mažėja, padėtis buvo ir bus tokia sudėtinga, jei žmonės ir toliau šulinius įrengs netinkamose vietose, jų neprižiūrės, – kalbėjo dr. D. Staradumskytė. – Bent kuriam laikui šulinio vandenį galima išvalyti įpylus dezifekantų. Tačiau ypač pavasarį ir rudenį reikėtų mažiau vartoti šulinio vandens, nes po atlydžio ir gausaus lietaus jis dar pablogėja. Šuliniai dažniausiai įrengiami labai negilūs, todėl paviršiniai vandenys kartu su visais mikroorganizmais suteka į juos.“

Gauti šiek tiek bakterijų yra naudinga, nes žmogaus organizmo mikroflora, pasak mikrobiologės, nukenčia nuo vartojamų antibiotikų, taip pat patenkančių su vartojamu maistu, pavyzdžiui, kai jais apdorota vištiena, kiauliena ar kita mėsa. Tačiau jei gauname labai didelį bakterijų kiekį, prasideda viduriavimas, vėmimas ar pakyla temperatūra, tai jau gali būti vandens, užteršto fekaline tarša, padarinys. Geriant daug užteršto vandens gali grėsti net labai sunkus apsinuodijimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"