TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Grįžtant prie Charleso Darwino

2013 09 24 6:00
Prof. D.Oramus manymu, neodarvinizmas leidžia pažvelgti į kultūrą iš evoliucinės perspektyvos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Varšuvos universiteto anglų literatūros profesorė Dominika Oramus pastaruosius kelerius metus studijuoja Charleso Darwino teoriją. Tokį, atrodytų, netikėtą literatūros tyrinėtojos susidomėjimą lėmė noras įsitikinti, kad darvinizmas gali padėti įveikti krizę, iškilusią humanitariniams mokslams, sugrąžinti jiems intrigą.

Įdomų požiūrį į humanitarinius ir tiksliuosius bei gamtos mokslus, postmodernizmo ir darvinizmo priešpriešą prof. D.Oramus pristatė neseniai vykusiame mokslo festivalyje "Erdvėlaivis Žemė". Pasak viešnios, dar prieš šimtą metų visuomenė neįsivaizdavo gyvenimo be literatūros, o dabar inžinieriai, tiksliųjų mokslų specialistai valdo pasaulį. Reikėtų ieškoti bendrumo, sukurti tokią terpę, kad humanitarinių ir tiksliųjų bei gamtos mokslų atstovai labiau domėtųsi vieni kitų sritimis. Pernelyg abstraktus postmodernistinis požiūris iš dalies kaltas dėl humanitarinius mokslus ištikusios krizės. Rasti naują, įdomų požiūrį galėtų padėti neodarvinizmas.

Madingos nesąmonės

Šiuolaikiniame pasaulyje, kaip kalbėjo prof. D.Oramus, trūksta supratimo tarp humanitarinių ir tiksliųjų bei gamtos mokslų, net pastatai universitetuose dažnai būna atskiri. Britų mokslininkas ir rašytojas Charlesas Percy Snow šią problemą iškėlė dar praėjusio amžiaus šeštą dešimtmetį knygoje „The Two Cultures and the Scientific Revolution“ (“Dvi kultūros ir mokslo revoliucija"). Anot autoriaus, Vakarų visuomenė suskilo į dvi kultūras - mokslininkų ir humanitarų. Ta praraja tokia gili, kad nebegalima susikalbėti. Nors retas mokslininkas prisipažins, kad neskaitė Williamo Shakespeare'o, labai daug humanitarų gali išdidžiai pasakyti, kad neišmano matematikos ar nežino fizikos dėsnių.

Praėjusio amžiaus aštuntąjį-devintąjį dešimtmetį pasidarė madinga tvirtinti, kad kultūrą galima tyrinėti net neminint gamtos. Gimstame tabula rasa, o kaip ta "švari lenta" galvoje bus užpildyta, priklauso, kokioje visuomenėje, kultūroje gyvename. Viskas yra reliatyvu, tikrovė - galvoje susikurti vaizdiniai, vadinamieji simuliakrai.

Prof. D.Oramus priminė ir tarptautinį skandalą mokslo pasaulyje sukėlusį Niujorko universiteto fizikos profesorių Alaną Sokalą. Jo straipsnį pretenzingu pavadinimu „Transgressing the Boundaries – Toward a Transformative Hermeneutics of Quantum Gravity“ ("Peržengiant ribas – kvantinė gravitacija transformatyvios hermeneutikos link“) išspausdino prestižinis mokslo žurnalas „Social Text“. Nors iš tikrųjų tas „Ribų peržengimas“ tebuvo pokštas – rimtomis mokslinio stiliaus frazėmis, paįvairintomis kitų mokslininkų citatomis, pateiktos visiškos nesąmonės. 1998 metais išleistoje knygoje „Fashionable Nonsense“ („Madinga nesąmonė“) A.Sokalas pasijuokė iš tokių postmodernistinių tekstų, kai kalbama apie tiksliųjų ir gamtos mokslų teorijas, apie kurias geriausiu atveju turimas tik šioks toks įsivaizdavimas, begėdiškai švaistomasi dalykiniais terminais, visiškai netinkančiais tai situacijai, nepaisoma faktų ir logikos. Anot A.Sokalo, visuomenės intelektinis lygis katastrofiškai krinta ir sukelia rimtų padarinių, todėl būtina ginti visoms mokslo disciplinoms svarbų racionalumą ir intelektinį sąžiningumą.

Kas bendra

Vis dėlto nusiminti dėl tokios padėties, prof. D.Oramus manymu, nereikia. Gali padėti neodarvinistinės studijos. Amerikiečių mokslininkas Edwardas Osborne‘as Wilsonas, pradėjęs naują neodarvinizmo šaką sociobiologiją, parodė, kad galimas glaudesnis gamtos ir humanitarinių mokslų atstovų bendradarbiavimas. Biologas tyrinėjo vadinamąsias gyvūnų kultūras ir vartojo tokius pat terminus, kaip ir žmonių visuomenei apibūdinti. Anot E.O.Wilsono, tiek žmonės, tiek gyvūnai elgiasi panašiai, kad išliktų, ir kultūra yra tam tikros elgesio normų sistemos, perduodamos iš kartos į kartą.

Panašios buvo, kaip sakė prof. D.Oramus, ir Ch.Darwino idėjos. Pavyzdžiui, pirmykštį žmogų tais labai tolimais laikais taip pat veikė artimųjų pagyrimas ar peikimas. Genties nariai pritarė elgesiui, kuris buvo palankus visiems, ir nepritarė tokiems poelgiams, kurie galėjo pakenkti. Daryti gera kitiems - elgtis taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi - kertinis moralės akmuo. Kilnus elgesys, net jei žmogus žūtų, galėjo nulemti, kaip žmonės elgsis ateityje.

Amerikiečių antropologo Donaldo E.Browno idėja - universalūs žmonės. Mokslininkas sukūrė archetipinės bendruomenės vaizdinį, kad parodytų, kiek daug bendro yra tarp įvairių kultūrų ir civilizacijų. Pavyzdžiui, kalba, leidžianti įvardyti žmones ir objektus, nusakyti giminystės ryšius, lytinius skirtumus. Visur skiriamas privatus ir viešasis gyvenimas. Visiems aktualus lytinis potraukis. Visi prisirišę prie vaikų. Visiems būdinga bijoti gyvačių, vorų ar graužikų, tačiau ta baimė įveikiama. Visur žmonės atpažįsta vieni kitus iš veidų. Moka pasigaminti įrankius, verda maistą ant ugnies ir dėl to galėjo pasijusti saugūs. Vartoja psichotropines medžiagas. Turi šeimas, bendruomenes, draudžia poruotis su giminėmis. Net ir klajokliams svarbu jaustis tam tikros teritorijos savininkais. Visose kultūrose yra lyderių, kyla konfliktų ir jie vienaip ar kitaip sprendžiami. Visur yra bendrų vertybių. Visos visuomenės turi religijas ar tikėjimus, muziką, šokius, laidojimo papročius. Visur žmonės gražina savo kūnus ir paiso tam tikros higienos.

Apkalbos ir literatūra

Psichologo Steveno Pinkerio vertinimu, taip elgiamės dėl susidariusių modelių, kurie padėjo išgyventi. Tačiau kodėl visos visuomenės turi literatūrą, kodėl žmonės dainuoja dainas, pasakoja istorijas, perduoda pasakojimus vieni kitiems iš kartos į kartą? Anot S.Pinkerio, literatūra yra kaip gandai ir apkalbos. Nėra visuomenės, kurioje jų nebūtų. Socialinių būtybių gyvenimas labai sunkus ir būtų sudėtinga suvaldyti tarpasmeninius santykius vadovaujantis vien tuo, ką pats patyrei. Kad žinotume, kaip elgtis, kas bus, jei taip elgsimės, domimės "literatūrinėmis apkalbomis". S.Pinkeris knygoje "How the Mind Works" ("Kaip veikia protas") išanalizavo įvairius klasikos kūrinius ir pamėgino nustatyti atsikartojančius elgesio modelius bei įrodyti, kad jie buvo esminiai pirmykščio elgesio aspektai, pavyzdžiui, meilė, išdavystė, kerštas.

Amerikiečių antropologė Misia Landau savo studijoje "Human Evolution as Narrative" ("Žmogaus evoliucija kaip pasakojimas") pažymėjo, kad moksliniai darbai apie antropogenezę, žmogaus kilmę, labai paveikti literatūrinės tradicijos. Žmogaus evoliucija pasakojama kaip istorija apie beždžionę, kuri, įveikusi įvairias kliūtis ir išbandymus, iš silpniausios pasidarė stipriausia. Tiesa, nesutariama, dėl ko beždžionė, laimingai gyvenusi medžiuose, nusileido ant žemės. Galimos ir dvi istorijos pabaigos. Laiminga pasakos pabaiga: po paskutinio išbandymo, atlaikiusi Europos ledynmetį ir susidūrimą su neandertaliečiais pirmykštė beždžionė, tapusi Homo sapiens, stato imperijas ir yra pasirengusi keliauti į kosmosą ieškoti naujų planetų, tinkamų gyventi. Pesimistinis scenarijus: buvusiai beždžionei taip sekasi, kad ji pradeda jausti kaltę dėl puikybės, sugriauna savo planetą ir iškyla grėsmė jai išlikti.

Gryna literatūra, prof. D.Oramus manymu, yra, pavyzdžiui, ir režisieriaus Jacque'o Mallaterre'o mokslo populiarinimo filmas "A Species Odyssey" ("Rūšių odisėja"), rodytas per "Discovery" kanalą. Ant dviejų kojų atsistojęs primatas iškyla kaip herojus, daugybę dalykų atlikęs pirmą kartą. Pasakojama istorija dramatizuojama ir svarbiausi patirties momentai parodomi kaip odisėja. Mokslo populiarinimo filmui didelės įtakos turėjo, kaip įžvelgė tyrinėtoja, ir Holivudo produkcija, pavyzdžiui, garsusis Stanley'o Kubricko mokslinės fantastikos filmas "Kosminė odisėja". Herojais taip pat vaizduojami ir kito J.Mallaterre'o filmo "Homo Sapiens" hominidai: ką jie pasiekė praeityje - turi įtakos mūsų dabarčiai. Matome mūsų pasaulio pradžią ir iškilmingu stiliumi komentuojamas pirmykštes pavydo, tragiškos meilės, žiaurios mirties dramas.

Nors negali paaiškinti visko

Pranešėjos klausta, jei moralinės vertybės yra evoliuciškai pagrįstos, kodėl tiek daug nemoralių dalykų žmonių visuomenėje. Pasak prof. D.Oramus, atsakymą duoda evoliucinė psichologija. Gali būti pasitelkiama žaidimų teorija. Socialinė situacija yra nestabili, konkuruoja įvairios strategijos ir žmonės bando pasinaudoti įvairiais elgesio modeliais - kas laimės, kas pralaimės. Pavyzdžiui, yra tokių, kurie nori pasiimti viską. Tačiau yra sukurta ir socialinių mechanizmų prasižengėliams nubausti. Nors ne visi nori būti dosnūs, kiekvienoje visuomenėje yra tendencija vertinti dosnumą.

Pranešėjai taip pat priekaištauta, kad darvinizmas - užslėptas marksizmas. Prof. D.Oramus tikinimu, socializmo ideologija piktnaudžiavo darvinizmu. Ch.Darwinas buvo tapęs nepopuliarus XX amžiaus viduryje. Darvinizmas laikytas pavojinga ideologija, tačiau dabar atrandamas iš naujo ir yra pagrindinė populiaraus mokslo paradigma, juo remiamasi daugelyje sričių.

Paklausta apie humanitarinių ir tiksliųjų bei gamtos mokslų integravimo patirtį, prof. D.Oramus pripažino, kad nėra lengva suartinti šias sritis. Nors tokie mokslininkai kaip E.O.Wilsonas ar kiti biologai noriai analizuoja literatūrą ir ieško tam tikrų modelių, literatūros mokslininkai, pavyzdžiui, nelinkę studijuoti darvinizmo. Jai pačiai patinka ir postmodernizmas, tačiau ieško naujo, teisingo požiūrio. Domina, pavyzdžiui, kaip praktiškai veikia tokie kultūros dalykai kaip dosnumo genas, polinkis mokyti elgtis kilniai ar padėti kitiems. Darvinizmo paradigma leidžia kalbėti ir apie kalbų evoliuciją. Tačiau yra ir kitų požiūrių. Darvinizmo teorija negali paaiškinti visko, tačiau įdomu ieškoti ir eiti ten, kur dar nežinoma.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"