TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Gyvename naujame geologiniame periode

2014 02 17 9:09
dailygalaxy.com nuotrauka

Mokslininkai vis aktyviau diskutuoja apie prasidėjusį naują geologinį periodą – antropoceną. Nesutariama dėl jo pradžios – ja laikoma industrinės revoliucijos užuomazgos XVIII a. arba XX a. 6-asis deštimtmetis. Pagrindinė priežastis skirti naują geologinį periodą yra ta, kad žmonių veikla jau tapo svarbiausia Žemę keičiančia jėga.

Aktyvi žmogaus veikla

Deja, ši jėga daugeliu atvejų yra negailestinga kaip ir bet kuri kita gamtinė stichija. Ji palieka negrįžtamus pokyčius, kurie yra reikšmingi ateities kartoms ir visai ekosistemai. Štai, pavyzdžiui, paskaičiuota, kad pasaulyje kasmet dėl žmogaus veiklos yra iškasama, perkeliama ar perkasama 57 mlrd. tonų grunto, uolienų. Tai yra beveik tris kartus daugiau nei perneša nešmenų visos pasaulio upės (22 mlrd. tonų). Vertinama, kad 2000 metais dėl kiekvieno žmogaus žemės ūkio ir statybų veiklos buvo perkelta apytikriai 21 tona uolienų ir grunto.

Pavyzdžiui, vien tik Jungtinėje Karalystėje kasmet perkasama 972 mln. tonų grunto ar uolienų. Per 350 metų (1500–1850) buvo iškasta apie 2,9 mlrd. tonų akmens anglies. Vėliau tas pats kiekis anglies buvo iškastas daug greičiau – vos per 23 metus (1860–1883). Jungtinėje Karalystėje anglies kasybos pikas pasiektas 1910–1920 metais, kai tas pats akmens anglies kiekis buvo iškastas per 10 metų.

Formuojasi nepatvarūs geologiniai sluoksniai

Svarbus ir kitas tokios aktyvios Žemę keičiančios veiklos aspektas – žmogus sąmoningai ar nesąmoningai formuoja naujus geologinius sluoksnius – technogeninius darinius. Taip vadinami istoriškai susiklostę kultūriniai sluoksniai, savavališki sąvartynai ir atliekų sankaupos, geologinės aplinkos taršos židinių vietose esantis gruntas ir kitos suformuotos grunto sankaupos ar sluoksniai. Kitaip tariant, technogeniniai dariniai – tai dėl žmogaus veiklos, tačiau be inžinerinio projektavimo, techninės bei aplinkosauginės priežiūros susiformavę grunto sluoksniai ar sankaupos.

Technogeniniai dariniai dažniausiai yra užteršti įvairiomis medžiagomis, geotechniniu požiūriu – tai silpni gruntai. Juose dažnai formuojasi deformacijos, nuošliaužos. Jų formavimasis reiškia, kad ateities kartoms paliekame nepatvarų ir dažnai užterštą gruntą. Rūpinantis ne tik savo, bet ir ateities kartų ateitimi, technogeniniai gruntai turi būti kartografuojami ir tinkamai vertinami aplinkosaugos ir aplinkotvarkos požiūriu.

Pagal inžinerinio geologinio kartografavimo duomenis paskaičiuota, kad bendras technogeninio grunto tūris Lietuvoje yra vertinamas 1,25 km³ arba 19 271 m³ vienam šalies teritorijos kvadratiniam kilometrui. Kol kas neturime su kuo palyginti šių duomenų – toks skaičiavimas atliktas vieną kartą, bet jie gali būti naudojami ateities stebėsenai. Juos galima butų palyginti su kitomis šalimis, tačiau tokių apibendrintų duomenų dar nėra paskelbta. Manoma, kad šalyse, kur pramonė ir ypač kalnakasyba vystėsi daug intensyviau, technogeninio grunto sankaupos yra daug didesnės. Šiuo požiūriu Lietuva yra saugesnė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"