TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Gyvūnai kenčia dėl žmonių gerovės

2008 12 03 0:00
Triušiai neretai naudojami eksperimentams.
LŽ archyvo nuotrauka

Barzdos skutimo priemonės išbandomos su triušiais. Ar numanote kaip? Lašinama tiesiog į akis ir stebima, kokia bus reakcija.

Kasmet pasaulyje atliekama per 50 mln. eksperimentų su gyvūnais, o Europos Sąjungoje bandymams naudota apie 10,7 mln. gyvūnų. Su jais vykdomi biomedicinos, farmakologijos, kosmetikos ir kitokie tyrimai.

Moderniosios technologijos, pasak bioetikos specialistės dr. Gritos Skujienės, pasiūlė naujų gyvūnų "kankinimo" būdų. Pavyzdžiui, genetiškai modifikuotas gaidys visiškai neturi plunksnų. Norint ištirti, ar būtų galima auginti ir kiaules be šerių, buvo genetiškai modifikuota pelė, tačiau jai pradėjo ragėti oda.

Skolingi ir kalti.

"Dar Pranciškus Asyžietis kalbėjo, kad gamtoje daug žiaurumo, o žmogus yra geras ir turi padėti gyvūnams to žiaurumo išvengti, jais rūpintis, - LŽ sakė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros bioetikos dėstytoja ir vyr. specialistė Zoologijos muziejaus reikalams dr. G.Skujienė. - XX amžiuje suvokta, kad dera rūpintis ne tik gyvūnų gerove. Jie taip pat turi teisių, ir žmogus šiuo požiūriu nėra geras. Jis yra kaltas. Už atradimus skolingas gyvūnams, kurie buvo naudojami eksperimentams. "2003 metų Tyrimų gynimo draugijos (Research Defence Society) ir 2005 metų britų mokslininko Beno Mephamo leidinyje "Bioethics: an introduction for biosciences" paskelbtais duomenimis, laboratoriniams gyvūnams turėtume būti dėkingi už daugybę vien XX amžiaus laimėjimų. Pavyzdžiui, už ragenos transplantaciją - triušiams, už diabetikams skirtą insuliną - šunims, triušiams, pelėms, už anestetikus - žiurkėms, triušiams, šunims, katėms ir beždžionėms, už inkstų dializę, krešėjimą mažinančias medžiagas - triušiams, šunims, beždžionėms, pelėms, už klubo sąnario keitimo operacijas - šunims, avims, ožkoms, už poliomielito vakcinas - pelėms ir beždžionėms, už vainikinių arterijų šuntavimą - šunims, už geresnius vaistus nuo depresijos (prozakas) - žiurkėms, už vaistus krūties ir prostatos vėžiui gydyti - pelėms, žiurkėms, šunims, už ŽIV terapiją vaistais - pelėms ir beždžionėms.

"Beždžionėms turime būti dėkingi ir už gyvybines sistemas prieš laiką gimusiems kūdikiams, pavyzdžiui, inhaliatorius ir inkubatorius, - sakė bioetikos specialistė. - O žinote, kaip tokie eksperimentai buvo modeliuojami? Nėščioms beždžionėms buvo prapjaunamas pilvas, išimamas beždžioniukas ir bandoma jį atgaivinti."

Per fiziologo Ivano Pavlovo eksperimentus sunaikinta daug šunų. Mokslininko darbas buvo įvertintas Nobelio premija, o simboliniam I.Pavlovo šuniui pastatė paminklą, kuris stovi prie akademiko muziejaus.

"Anatomijos teatras"

Pirmieji eksperimentai su gyvūnais XVII-XVIII amžiais buvo atliekami be nuskausminimo. Jis pradėtas taikyti tik XIX amžiaus pabaigoje.

Vilniaus universitete taip pat buvo laikotarpis, kai anatomijai ir fiziologijai iliustruoti gyvūnai buvo skrodžiami be nuskausminimo. XIX amžiaus pradžioje Vilniuje gyvavo net toks "Anatomijos teatras". Anatomikume (dabartinė Skaisčiausiosios Dievo Motinos cerkvė prie Vilnios upės netoli Užupio) susirinkus didelei laisvųjų klausytojų ir studentų auditorijai, dėstytojai skrosdavo žmonių lavonus. Žymiausi to meto dėstytojai skrosdavo ir gyvūnus, dažniausiai šunis, - tik gyvus ir be nuskausminimo, kad studentams parodytų, pavyzdžiui, kaip virškinama ar kvėpuojama, kaip susitraukinėja raumenys.

Trijų R principas

Šiais laikais, kai aktyvus ne tik visuomeninis judėjimas už gyvūnų gerovę, bet ir už jų teises, keliami reikalavimai ir eksperimentams su gyvūnais: tyrimams galima naudoti tik specialiai tam veisiamus gyvūnus, reikia maksimaliai vengti gyvūno kančių, mažinti gyvūnų skaičių ar išvis jų atsisakyti efektyvinant eksperimento planavimą, matematinį ar kompiuterinį modeliavimą ir panašius alternatyvius metodus.

XX amžiaus viduryje laboratoriniams tyrimams su gyvūnais modeliuoti buvo pasiūlytas trijų R principas (ang. "replacement" - pakeitimas, "reduction" - sumažinimas, "refinement" - tobulinimas). Jis, reglamentuotas Europos Komisijos direktyvos, įpareigoja mokslininkus pirmiausia ištirti visus atvejus, kuo būtų galima pakeisti gyvūną per eksperimentą. Jei tokios galimybės tikrai nėra, pasistengti kuo mažiau gyvūnų naudoti bandymams. Galiausiai sudaryti kaip galima geresnes sąlygas išgyventi, kad gyvūnai nebūtų traumuojami ir nekentėtų.

1985 metais Europos Taryba (ET) pasirašė "Stuburinių gyvūnų, naudojamų eksperimentams ir kitiems mokslo tikslams, apsaugos konvenciją", o 1986 metais Europos Ekonominė Bendrija - "Stuburinių gyvūnų, naudojamų eksperimentams ir kitiems mokslo tikslams, apsaugos direktyvas".

2002 metais Europos Parlamento ir ET sprendimu tyrimų ir taikomosios veiklos pagrindų programoje pritariama alternatyviems metodams. Nuolatinis bandymų su gyvūnais alternatyvių metodų kūrimo komitetas SCAAT nuo 1992 metų siekia koordinuoti kosmetikos ir pramonės veiksmus kuriant ir tiriant gyvūnų naudojimo kosmetikos gaminių saugos bandymams alternatyvas. 2004 metais buvo patvirtintas bandymų su gyvūnais nutraukimo tvarkaraštis pagal Kosmetikos direktyvą. Gyvūnai eksperimentams nebeturėtų būti naudojami nuo 2020 metų - juos reikėtų pakeisti alternatyviais būdais: žemesniųjų organizmų, produkuojamų ląstelių tyrimais, kompiuteriniais modeliais, fiziniais ir cheminiais, kitokiais metodais. Pavyzdžiui, dabar skysčių chromatografija leidžia nustatyti insulino kokybę, o anksčiau kiekviena insulino serija buvo tikrinama naudojant peles.

Tragiški neatitikimai

Medicininė etika reikalauja pirmiausia viską gerai ištyrinėti per eksperimentus su gyvūnais ir tik įsitikinus technologijų veiksmingumu imtis žmonių tyrimų. Tačiau atsiranda vis daugiau mokslinių duomenų, kurie leidžia abejoti kai kurių eksperimentų su gyvūnais tikslingumu, nes gyvūnai ir žmonės skiriasi fiziologinėmis bei anatominėmis ypatybėmis.

1988 metais amerikiečių mokslininko Richardo R.Sharpo knygoje "The Cruel Deception" paskelbtais duomenimis, įregistruota per 150 tokių atvejų, o dabar, pasak bioetikos specialistės, jų tikriausiai būtų ir daugiau. Pavyzdžiui, morfinas nuramina žmogų, bet įaudrina kates. Aspirinas sukelia žiurkių ir pelių jauniklių apsigimimus. Žmogaus vartojama jo dozė yra mirtina katei, tačiau neturi jokio poveikio arkliams. Penicilinas yra toksiškas jūrų kiaulytėms ir žiurkėnams. Insulinas yra kenksmingas laboratoriniams gyvūnams. Botulinas nužudo žmogų, tačiau katei ir šuniui neturi jokio poveikio.

"Insight" žurnalas 2002 metais paskelbė, kad 11 tūkst. antivėžinių vaistų, tirtų per bandymus su pelėmis, joms padėjo, bet žmonėms - ne.

Dr. G.Skujienė prisiminė praėjusio amžiaus septintame dešimtmetyje, kai dar nebuvo tokios griežtos eksperimentų kontrolės kaip dabar, plačiai nuskambėjusią talidomido sukeltą tragediją. Nėščioms moterims nuraminti skirtas vaistas buvo išbandytas su laboratoriniais gyvūnais, tačiau apie 10 tūkst. kūdikių gimė su neišsivysčiusiais kojų ir rankų pirštais.

Kitas tragiškas atvejis, kai mirė apie 35 tūkst. žmonių, buvo sukeltas astmai gydyti pasiūlytų izoprenalino aerozolinių inhaliacijų. Jos buvo išbandytos su katėmis, tačiau šiems laboratoriniam gyvūnams nebuvo kenksmingos.

Ruoniukai ant ledo

Dabar dažniausiai pabrėžiamos tokios gyvūnų teisės kaip nebadauti, nepatirti troškulio, nejausti diskomforto, nekentėti, nebūti žalojamiems ir nesirgti, įprastai elgtis, nebijoti ir nepatirti streso. Be gyvūnų teisių, gana aktyvus yra ir kitas visuomeninis judėjimas - už gyvūnų gerovę. Ryškiausia jo atstovė turbūt yra aktorė Brigitte Bardot.

Bioetikos specialistės įsitikinimu, žaliųjų judėjimas ne visada duoda tokių gerų rezultatų kaip aktyvūs pačios visuomenės veiksmai. "Greenpeace" nuo 1976 metų pasisakė prieš žiaurią ruonių jauniklių medžioklę, tačiau niekas nereagavo. Kai medžiaga pakliuvo aktorei B.Bardot, ji, sukrėsta gautos informacijos, 1977 metais su savo gerbėjais surengė boikotą ir neleido medžiotojams išplaukti. Taip pat buvo paviešinta informacija, kaip medžiotojai užmuša ruonių jauniklius.

Maži, šviesūs gyvūnėliai tupi ant ledo lyties ir niekur neplaukia, nes laukia, kol grįš motina ir gaus jos pieno. Paprastai valtimis atplaukę medžiotojai jauniklius trankydavo geležiniais strypais per nosis. Ten pat ir skersdavo. Nulupę odą, mėsą palikdavo, nes medžioklės trofėjus - ruonių kailiukai. Būtent aktorės B.Bardot dėka buvo priimtas įstatymas, draudžiantis tokią medžioklę.

Prieš kelerius metus visuotinės akcijos nuvilnijo Amerikoje ir ypač Skandinavijoje, kai buvo paviešinta informacija, kaip kankinasi gyvūnai, pakliuvę į spąstus. Juos gali užpulti kiti žvėrys, pradėti ėsti gyvus. Prie lengvo grobio atskridusi varna iškapoja akis. Sugauti gyvūnai alksta, kai kurie ir nustimpa iš bado, o protingesni ištrūksta iš spąstų, nusigraužę koją.

Dėl surengtų akcijų daugelyje šalių sumažėjo natūralių kailių paklausa. Pavyzdžiui, Šveicarijoje kailinių kainos nukrito 75 proc., Olandijoje - 90 procentų. Net Rusijoje kailinių žvėrių paklausa sumažėjo perpus. ET priėmė sprendimą neleisti supirkti kailių iš šalių, kuriose nėra uždraustas gyvūnų gaudymas spąstais.

Iš medžioklės istorijos

Žiaurų žmonių elgesį su gyvūnais, pasak dr. G.Skujienės, atskleidžia visa medžioklės istorija: žvėris gaudydavo kilpomis, žabangomis, pribaigdavo akmenimis. XIV amžiuje, kai atsirado paraku šaudančių ginklų, medžioklėje dalyvaudavo apie tūkstantį žmonių. Žvėrių pradėjo mažėti, todėl vis dažniau imdavo medžioti paukščius. XIX amžiuje, valdant Aleksandrui II, plėšrieji paukščiai Lietuvoje dar buvo saugomi, tačiau paskelbti žalingais, kai sakalininkystė pasidarė nebeaktuali. Medžiotojai ėmė šaudyti visus plėšriuosius paukščius, nes tuo metu suklestėjo pašto karvelių stotys.

Dar XIII amžiuje bajorų dukros negalėdavo ištekėti, kol kunigaikščiui nesumokėdavo duoklės kiaunių kailiukais. XVIII amžiuje duoklės kiaunių kailiukais našta atiteko valstiečiams. Atsirado net specialios žmonių, kurie turėdavo surinkti tuos kailiukus, pareigybės - kiaunininkai ir bebrininkai. Kai kiaunių ir bebrų pradėjo mažėti, duoklė buvo pakeista kitais kailiukais.

Išliko aprašytas?

Kartais ir dėl tiriamųjų tikslų atsitikdavo taip, kad mokslininkas, aprašydamas naują rūšį, ją bemaž sunaikindavo. Zoologijos muziejaus vyr. specialistė G.Skujienė prisiminė balinio vėžlio atvejį. Dabar šis gyvūnas įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą.

XIX amžiuje balinį vėžlį Vilniaus apylinkėse atrado lyginamosios anatomijos pradininkas prancūzas prof. Ludwikas Bojanus. Vilniaus universitete tuo metu dirbęs garsus Europos mokslininkas išgaudė 500 balinių vėžlių ir skrosdamas juos tyrinėjo, piešė, kokie yra kaulai ir raumenys, kaip veikia visas raumenynas, kuo skiriasi patelės ir patinai. Pirmą kartą visame pasaulyje aprašytai balinio vėžlio rūšiai buvo skirtas solidus mokslinis leidinys, tačiau bent Vilniaus apylinkėse geležinių varlių, kaip balinius vėžlius vadino lietuviai, iki mūsų dienų nebeliko. Ar iš tiesų prie to neprisidėjo ir L.Bojanaus moksliniai tyrimai?

Apie T.Ivanauską - kitaip

Gyvūnų apsauga, pasak bioetikos specialistės, iš tikrųjų pradėta rūpintis tik po Antrojo pasaulinio karo, kai Europos šalys šiek tiek atsigavo. Tuo metu atsirado draustinių, rezervatų ir žmonės pradėjo suvokti, kad esama padėtis nėra gera. Keitėsi ir medžioklė. Buvo uždrausta, pavyzdžiui, šaudyti iš automobilių naktį, medžioti žvėris, užvarytus ant ledo, šaudyti iš motorinių valčių, gaudyti tinklais žuvis. Vėl atsirado medžioklės ritualas, ji tapo sportu, nes akivaizdžiai matyti, kad gyvūnai jau gaudomi ne maistui.

Gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas 1937 metais "Mūsų giriose" rašė, kad būtų tikras barbariškumo aktas išnaikinti medžiojamuosius žvėris, tačiau pats buvo pirmosios Taisyklingosios medžioklės draugijos pirmininkas Kaune. Per metus 300 medžiotojų draugija pagausėjo net dešimt kartų.

"Kai dabar žvelgiame iš bioetikos pozicijų, prof. T.Ivanauskas atsiskleidžia kitaip, - sakė G.Skujienė. - Pavyzdžiui, 1931 metų nuotraukose po sėkmingos medžioklės jis - su nušautu šernu, vilku, kiškiu, kurtiniu, tetervinais. Taip pat žinoma, kad nebūdavo metų, kad jis nemedžiotų kurtinių ir tetervinų. Dabar vilkai beveik išnaikinti, o kurtinių ir tetervinų nebeleidžiama šaudyti, nes ir jų sparčiai mažėja. Profesorius rūpinosi gamtos apsauga, tačiau gaudavo leidimus šaudyti net rečiausius žvėris ir paukščius. Ne be reikalo atsirado T.Ivanausko zoologijos muziejus."

Lavonų muziejus?

Šiais laikais požiūris į tokius muziejus pasikeitė. Keičiasi ir patys muziejai. Moderniausia vaizdo ir garso aparatūra leidžia lankytojams pasijusti tarsi džiunglėse ar dykumoje ir gyvūnus matyti natūralioje aplinkoje gyvus - ne jų iškamšas, kurios, pasak bioetikos specialistės, tam tikra prasme yra lavonai. Anksčiau, kai dar niekas nedarė muliažų, iškamšos, mirkiniai buvo mokomoji priemonė. Dabar tampa aktuali gyvūnų ir dirbinių iš jų kolekcionavimo problema. Nors CITES (Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos) konvencija griežtai riboja retų ir nykstančių gyvūnų bei dirbinių iš jų gabenimą per sienas, didžiulis sąrašas atskleidžia, kad atsirado labai daug kolekcininkų mėgėjų ir jie dažnai siekia turėti kuo retesnių egzempliorių.

Lietuva buvo 167-oji valstybė, pasirašiusi CITES konvenciją. Dabar jau ir mūsų šalies žmonėms reikia žinoti, kad tarptautinė prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais turi nekelti pavojaus jiems išlikti. Be to, dabar kiekvieną kolekciją reikia įregistruoti. Taip tarsi prisiimama atsakomybė, kad jei koks nors gyvūnas buvo nužudytas, tai bent jau bus rūpinamasi, kad jis nebūtų visiškai veltui sunaikintas, pavyzdžiui, sukapotas kandžių. Kolekcijos savininkas atsako už jos išsaugojimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"