TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Gyvūnas nebūtinai turi atsivesti palikuonių

2014 12 20 6:00
"Nekastruotiems katinams ir nesterilizuotoms katėms ruja - vien tik stresas ir pavojai. Dažnai kelioms paroms ištrūkę iš namų jie grįžta apdraskyti, supūliavusiomis žaizdomis", - sakė Jakovas Šengautas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

"Apie kastraciją ir sterilizaciją nereikia filosofuoti ir vadovautis kokiais nors išankstiniais įsitikinimais, - sakė Jakovo veterinarijos centro vadovas Jakovas Šengautas. - Nėra jokios medicininės priežasties, dėl kurios gyvūnas būtinai turėtų vesti vaikus. Šios operacijos panaikina daugelį nereikalingų problemų."

Pasak veterinarijos gydytojo J. Šengauto, jei gyvūnai auginami ne veisimui, patelių sterilizacija ar patinų kastracija seniai yra visiškai neginčijamas dalykas išsivysčiusiose šalyse. Veislei išsaugoti auginami parodose dalyvaujantys, geriausių savybių turintys gyvūnai, o visi kiti tiesiog kastruojami ir sterilizuojami. "Dažnai šeimininkai filosofiškai svarsto, ar reikia tai daryti. Kartais lemia koks nors išankstinis įsitikinimas, esą tai prieštarauja gyvūno prigimčiai, - aiškino specialistas. - Koks nekastruoto, nesterilizuoto gyvūno gyvenimas? Vien stresas, pavojai, problemos ir jam, ir jo šeimininkui. Juk karingai nusiteikęs nuosavame name auginamas katinas, einantis vaikščioti kur panorėjęs, žymintis ir saugantis savo teritoriją, dažnai per morčių įsivelia į peštynes. Kartais per kačių poravimosi metą iš namų dingęs kelioms paroms grįžta ne tik sudraskytas, bet ir supūliavusiomis žaizdomis. Tokiu atveju šeimininkams patariu kastruoti, kad baigtųsi tokios problemos."

Stresas gyvūnams

Veterinarijos gydytojas pataria viską įvertinti atsižvelgiant į gyvūno sveikatą. "Kiekviena ruja - didelis stresas gyvūnui. Jis nustoja ėsti, nervinasi, kyla hormonų audros. Tikrai nėra jokios medicininės priežasties, dėl ko gyvūnui būtinai reikėtų turėti jauniklių. Tai neturi nieko bendra su fiziologija, tik mes įsitikinę, kad būtinai taip reikia, - teigė J. Šengautas. - Be to, kačių morčių namie nelengva pakęsti. O tai gali kartotis kas mėnesį ar net dažniau (rujų dažnumas priklauso nuo katės temperamento, dienos ilgumo). Tik visai nedaugelio kačių morčiavimas yra beveik nepastebimas, šeimininkams pernelyg netrukdo, tačiau jei katė pietietiško būdo (Siamo, Burmos), baisus kniaukimas gali nesiliauti ištisomis paromis. Mano katei dabar dešimt metų. Kol ji buvo maža, patarė sterilizuoti po pirmosios rujos. Baisu prisiminti tą laiką, maniau, išprotėsiu, kniaukė visą parą, miegoti buvo neįmanoma. Dabar, atlikus tam tikrus tyrimus, kates sterilizuoti rekomenduojama prieš pirmąją rują."

Veterinarijos gydytojas nepataria pasikliauti vien kontraceptinėmis tabletėmis, kurios duodamos katėms per rują. "Tabletes skiriame tik kaip trumpalaikę priemonę iki sterilizavimo, nes jos sukelia daug komplikacijų - gimdos uždegimą, padidėja pieno liaukų navikų tikimybė, - aiškino pašnekovas. - Negalėčiau išvardyti neigiamų sterilizacijos reiškinių."

Šokas šeimininkams

Veterinarijos gydytojas minėjo ir dėl kalių rujos susijusias problemas - išskyras, kurias nuolat tenka valyti namuose. "Be to, tokią kalę reikia saugoti vedant į lauką, ir ne visada pavyksta tai padaryti, mat būrys kaimynų šunų sekioja iš paskos. Darbe buvo atvejis, kai šeimininkas atvedė užmigdyti jauną bokserę, nes esą ji taip negražiai pasielgė (ištrūko per rują), kad jai negali dabar atleisti, - pasakojo J. Šengautas. - Bet juk gyvūnas nekaltas, jis negali savęs kontroliuoti, kai gamta šaukia, tad kalytė niekuo dėta. Aš jos neužmigdžiau, parsivežiau namo, ji atsivedė du šuniukus, vėliau visiems suradome naujus šeimininkus. Taigi, kad netikėtas nėštumas nekeltų šeimininkams šoko, vienintelis būdas - sterilizacija."

Išbandymai visiems

Tiems, kas laikosi nuomonės, jog gyvūną reikia sterilizuoti būtinai po pirmosios rujos, veterinarijos gydytojas primena visus būsimus vargus. "Nėštumas ir vaikavimasis nėra labai paprastas procesas. Komplikacijos gali baigtis ir gyvūnų žūtimi, - sakė jis. - O atsiradus kokiems septyniems aviganiukams, kol jie paūgės, ir namus gali tekti remontuoti. Būna, žmonės net atostogų ima, kad galėtų su tokiu pulku tvarkytis. Juk jie šlapinasi kur pakliuvo. O paskui dar kiekvienam šuniukui naujus šeimininkus reikia rasti. Tai rimtas išbandymas ne tik gyvūnui, bet ir šeimininkams, todėl verta pamąstyti, ar jums to reikia. Dėl gyvūno sveikatos tikrai nėra jokios būtinybės leisti turėti jauniklių."

Dingsta visos problemos

Sterilizacijos, pasak veterinarijos gydytojo, nereikėtų bijoti. Tokios operacijos dabar atliekamos greitai, pjūviai būna maži, lengvai gyjantys. Vėliau nėra jokio skirtumo tarp sterilizuotų ir nesterilizuotų patelių elgesio. Tik pradingsta rujos ir visos su jomis susijusios bėdos.

"Be to, sterilizacija nusenusiam gyvūnui padeda išvengti tam tikrų problemų. Juk einant metams katėms ir kalėms didėja ginekologinių, pieno liaukų, gimdos uždegimo sukeltų, onkologinių ligų tikimybė, - teigė J. Šengautas. - Nustatyta, kad jei gyvūnas sterilizuotas iki pirmosios rujos, tikimybė susirgti pieno liaukų navikinėmis ligomis sumažėja maždaug 20 kartų."

Jei gyvūnas sterilizuojamas tarp pirmosios ir antrosios rujos, tikimybė susirgti mažėja bene 7 kartus. Sterilizuojant po antrosios rujos, jokio skirtumo neįžvelgta. Taigi, norint sumažinti pieno liaukų navikų tikimybę, sterilizuoti reiktų kuo anksčiau.

"Rekomenduoju kates sterilizuoti prieš pirmąją rują, o kales - tarp pirmosios ir antrosios rujos. Sterilizuojant pateles prieš pirmąją rują būna tam tikrų komplikacijų - joms dažniau pasitaiko senatvinis šlapimo nelaikymas. Vis dėlto tokios problemos gana retos", - sakė J. Šengautas.

Kad patinai neitų iš proto

Pašnekovo teigimu, patinams galbūt problemų mažiau, jie nerujoja, bet eina iš proto, kai rujoja kalės. "Jei kaimynystėje bus tokia kalė, patinas gali nustoti ėsti, visą dieną gulėti prie durų ar kaip išprotėjęs veržtis į kiemą. Dažnai pabėga, pakliūva po automobilio ratais. Tokių įvykių akivaizdžiai padaugėja per rują, - aiškino veterinarijos gydytojas. - Būna, kad lįsdamas prie kokios nors vedžiojamos kalės pagaliu gauna nuo šeimininko, patiria traumų. Vien problemos. Iškastravus būtų daug ramiau. Be to, kastruoti patinai tampa ne tokie agresyvūs. Na, gal pasidaro šiek tiek tingesni, tačiau daugeliu atvejų jų savybės išlieka tokios pat."

Veterinarijos specialistas pripažįsta, kad sterilizuoti ir kastruoti gyvūnai šiek tiek labiau tunka. "Tačiau tai nėra vien tik su šiomis operacijomis susijęs dalykas. Tai lemia ramesnis gyvenimas. O kai aprimus valgoma tiek pat, natūralu, kad pradeda storėti. Todėl sterilizuotus ar kastruotus gyvūnus reikėtų maitinti specialiais, ne tokiais kaloringais pašarais", - pataria J. Šengautas. Be to, yra ir daugiau problemų, kurias padeda išspręsti kastravimas. "Patinams einant metams prasideda prostatos ligos. Kastruotiems tokių negalavimų nepasitaiko. Kastravimo procedūra kainuoja pigiau nei vėliau 4 - 5 mėnesių vaistų kursas, kurį dažnai tenka ir kartoti", - teigė veterinarijos gydytojas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"