TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Humanistika didina intelektinį kapitalą

2013 06 01 6:00
Filosofijos, viešosios istorijos, užsienio kalbų studijos MRU Humanitarinių mokslų institute suteikia ne tik bendrąjį humanitarinį išsilavinimą, bet ir aukšto lygio profesines kompetencijas. <div>Vidūno Gelumbausko nuotrauka</div>

Daugelį technokratiškos verslių vartotojų visuomenės atstovų sąvokos "taikomoji filosofija", "verslus humanitaras" gali šokiruoti. Kodėl? Priežastis paprasta: arba jos pirmąkart girdimos, arba atrodo kaip dviejų nesuderinamų terminų samplaikos. Juo labiau iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai niekaip nesusiejama nei su verslu, nei su pelnu...

"Tačiau siejasi su humanistika, įvairiomis prasmėmis, - sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) Filosofijos katedros vedėjas doc. dr. Povilas Aleksandravičius. - Humanistika atsako į klausimą, kas yra žmogus? Atsako ne vien teoriškai, ne ideologiškai, bet realiai, kiekvieną akimirką: kas yra žmogus technokratinėje visuomenėje, kas yra žmogus karo metu arba valstybėje, atgavusioje nepriklausomybę, pereinančioje į kitą sistemą? Jei tas esminis klausimas pamirštamas arba užduodamas perdėm teoriškai, jį nustelbia kiti klausimai: kas yra verslas, kas yra politika, kas yra pažanga? Tačiau pamiršus žmogų pastarieji tampa labai pavojingi, nes kas yra pažanga, jeigu pamirštas... žmogus? Ar kokio nors verslininko klestėjimas, jo banko sąskaitos didėjimas - tai ir yra pažanga? Didelė dalis jaunų žmonių, tūkstančiais paliekančių savo gimtinę, ieško pirmiausia žmogiškų santykių su jais, humanistinio požiūrio į juos, o ne kokios nors grynai ekonominės pažangos. Humanistika sugrąžina visuomenę į tą nuolatinio klausimo - kas yra žmogus čia ir dabar, kaip mes elgiamės su konkrečiais žmonėmis - vaikais, tėvais, studentais - būseną. O šis klausimas sugrąžina visus visuomenės procesus - nuo ekonomikos iki švietimo sistemos - į tikrąją jų vietą, į tarnavimą gyvam žmogui, ir, drįstame teigti, suteikdamas jiems tikslingumą ir prasmę kelia šių procesų našumą."

Tapatybės paieškos energija

"Humanizmas - tai žmogiškosios vertybės, viso ko centras, be kurio visuomenė lengvai gali nusiristi į tokius kraštutinumus, kai kuriami produktai dėl produktų, nesigilinant į pasekmes, nekeliant klausimo, kaip tai atsilieps žmogaus gyvenimo kokybei, - teigia MRU Humanitarinių mokslų instituto direktorius dr. Robertas Jurgaitis. - Tarkime, tokių produktų pavyzdys - ginklai, atominės bombos, kurios kėsinasi į humanistines vertybes, naikina žmoniją ir visą pasaulį. Aukštasis mokslas, nesvarbu, kokios srities, pirmiausia sau turi kelti aukštus humanistinius tikslus."

Mokslininkai, atsigręždami į aktualią emigracijos, išvariusios iš Lietuvos tūkstančius jaunų, protingų ir gabių žmonių, problemą svarsto, kad ne tik jie, bet ir kita dalis žmonių, kurie net nesigilina į filosofinius svarstymus apie gyvenimo esmę ir prasmę, į klausimą, kodėl išvyksta, atsako: "Noriu jaustis žmogumi." Taigi net ir nedidelio intelekto žmonės, kurie nekelia pamatinių klausimų, pasąmoningai ieško savo tapatybės ir blaškosi, nes nesijaučia aplinkos, valstybės dalimi. Jie ieško materialinių vertybių, neretai jų šiek tiek ir randa. Tačiau jos, skirtingai nei humanistinės, yra trumpalaikės.

"Įdomu tai, kad žmoguje nuolat atgimsta tapatybės paieškos energija, autentikos, tikrumo, tai yra to, ką mes vadiname dvasingumu, siekis, - sako doc. dr. P.Aleksandravičius. - Tačiau svarbiausia, kaip patys žmonės elgiasi su šia energija ir kaip ją vertina visuomenė. Iš esmės, būtent pagal tai galima vertinti humanitarinių mokslų vietą toje visuomenėje. Taikant šiuos vertinimo kriterijus, mūsų visuomenės padėtis - ne per geriausia. Esame ištikti tapatybės krizės, nes patį klausimą apie save uždarome į klišes, į jau paruoštus bukus atsakymus, kurie nuslopina vos gimusius pačius žmogiškiausius polėkius."

R.Jurgaitis.

R.Jurgaitis įžvelgia dar vieną tokio blaškymosi priežastį: "Mūsų visuomenė labai užsiprogramavusi į ateitį, linkusi atmesti ryšius su istorine gimtojo kaimo, miestelio, net su visos valstybės ar tautos praeitimi. Dėl to jauni žmonės ieško ko nepametę, orientuojasi tik į materialiąją gerovę, nori gyventi turtingesnėje visuomenėje. Nesvarbu, kad svetimoje. Tačiau, kita vertus, nemažai brandžių žmonių suvokia, jog tai - santykinės vertybės, ir grįžta į gimtinę, dirba, kuria jos gerovės bei visuomenės brandos labui. Vienas tokių pavyzdžių - prezidentas Valdas Adamkus."

Technokratinis mąstymas gimdo nekompetenciją

Lietuvoje kyla tokia problema: studentas baigė mokslus, sukaupė žinių ir kompetencijų, galėtų jas pritaikyti dirbdamas įvairiose verslo įmonėse ir valstybės institucijose, tačiau neretai susiduria su darbdavių pretenzijomis dėl per menkų praktinių įgūdžių. Iš tiesų universiteto misija - ne tik įdiegti profesines kompetencijas, bet ir ugdyti žmogiškąsias vertybes, brandinti patį žmogų. Rengti darbuotojus konkrečioms darbo vietoms - profesinio ugdymo įstaigų, kolegijų uždavinys. Bet čia jau kyla kita rimta problema: kas garantuos, kad po poros metų ta konkreti darbo vieta vis dar egzistuos? "Apie 90 proc. MRU absolventų sėkmingai įsidarbina. Visų pirma, nemaža dalis mūsų absolventų ir patys pajėgūs kurti darbo vietas, o kita vertus, jie geba modeliuoti žinias pagal siekiamą karjerą, transformuoti jas ir pritaikyti savo gebėjimus dinamiškoje darbo rinkoje", - aiškina P.Aleksandravičius ir akcentuoja, jog prie to prisideda universitete įgyti tvirti humanistikos pagrindai. Jie subalansuoja ne tik vertybes, bet ir patį mąstymą, leidžia absolventams matyti daugelį profesinių dalykų daug platesnėje perspektyvoje. Universitetas išleidžia ne konkretaus mygtuko paspaudėjus, bet plataus mąstymo ir pajėgumo perspektyvius specialistus, kurie nuo technokratiškosios biurokratijos skiriasi būtent gebėjimu persiorientuoti, tobulėti, turtėti naujomis kompetencijomis. "Humanistinėmis vertybėmis paremtas aukštasis išsimokslinimas tuo ir skiriasi nuo technokratiškojo, bandančio visus gyvenimo pokyčius sprausti į tam tikrus, dažniausiai atgyvenusius, rėmus. Biurokratija ir technokratija gimdo nekompetenciją. Kvailas mąstymas mūsų šalyje jau tapo rimta problema", - įsitikinęs mokslininkas.

Visuomenės modelių kūrimas

Humanistika padeda žmogui pajusti tam tikrą santykį su tikrove. Kokią nors tikrovę - įstatymą, ekonominę funkciją - per humanitarinį mąstymą galime įvertinti plačiausiai įmanomame kontekste - jau ne tik regioniniame, bet ir pasauliniame, be to, vis kitokiais pjūviais: socialiniu, ekologiniu, psichologiniu, filosofiniu, istoriniu. Per tai žmogus reflektuoja, apmąsto, tarkime, kokia kryptimi reikia tobulinti įstatymus, plėtoti šalies ekonominį modelį ir pan. Ir tik tuomet jis gali priimti pagrįstus ir atsakingus sprendimus. Neturintieji humanitarinių mokslų skiepo to įvairiapusio konteksto nemato, užsidaro skurdžiose stereotipinėse formulėse, net nepastebėdami, kad jos seniai atgyveno arba net nebeegzistuoja tikrovėje. Dėl humanistinių kompetencijų trūkumo technokratija moraliai išsigimsta, tampa fanatiška. Vienas baisiausių tokio technokratiško, įgavusio uždaros ideologijos formą, mąstymo padarinių - fašizmas, siekęs sunaikinti visus, kurie neatitiko arijų rasės standartų...

P.Aleksandravičius.

"Technokratiškai modeliuojamoje visuomenėje neklausiama, kaip jaučiasi žmogus, - juk tai esą neduoda jokio pelno, jokios naudos kokiai nors uždarai sistemai. Kam gi reikia neapskaičiuojamų dalykų? O humaniškai modeliuojamoje visuomenėje vienas pagrindinių klausimų - žmogaus laimės koeficientas. Tai galingas šiuolaikinėje visuomenės teorijoje taikomas kriterijus, kuriam ES skiria daug dėmesio, - tvirtina doc. dr. P.Aleksandravičius. - Darnaus vystymosi ES teorija pagrįsta ekonomikos, ekologijos ir socialinės gerovės plėtra. Visa tai vienija ir suderina tikslas - didinti žmogaus laimės koeficientą. Pažeidus bent vieną to trikampio sandą, modelis griūva. Kas pamirštama Lietuvoje? Tai, kad to trikampio kontekstas - humanistika. Be jos mažėja visų sričių profesinės kompetencijos. Neturėdamas humanistikos pagrindų bus blogas teisininkas, ekonomistas, mokytojas, vadybininkas. Ir tai labai akivaizdu: esame nuolat priversti konstatuoti kompetentingų žmonių stygių beveik visose profesinėse srityse. Žmogus, perpratęs filosofijos, logikos, istorijos, retorikos pagrindus, gebės tikrovę vertinti dinamiškai, kūrybingai ir daug plačiau interpretuoti, įžvelgdamas čia tarnavimo žmogaus gerovei galimybes. Humanistika - tai galingas priešnuodis profesinei nekompetencijai bet kurioje srityje. Beje, neseniai Lietuvoje nuvilnijo diskusijų banga dėl matematikos egzamino privalomumo. Žinoma, loginį mąstymą reikia vystyti, tačiau tai neturi užgožti humanistinio požiūrio."

Studentams - humanistinės vertybės

"MRU Humanitarinių mokslų instituto vienas veiklos tikslų - aprėpti viso universiteto studijų programas ir suteikti studentams fundamentaliųjų humanitarinių kompetencijų, kurios padėtų jiems tapti sėkmingais teisininkais, verslininkais, ekonomistais, - sako dr. R.Jurgaitis. - Filosofijos, istorijos, kalbų studijos - visa tai būtina kiekvienam modernios visuomenės žmogui. Humanistika, didindama profesines kompetencijas, prisideda prie profesinės bei žmogiškosios sėkmės. Kita vertus, Humanitarinių mokslų institutas sėkmingai vykdo humanitarinių mokslų studijų programas. Antai naujos Viešosios istorijos bakalauro studijų programos absolventai - viešosios istorijos specialistai įvaldys naujausias informacines technologijas ir gebės prezentuoti istorines vertybes į virtualią erdvę, kurti interaktyvius vadovėlius, modernizuoti muziejus, plėtoti kultūrinį turizmą, aktyviai prisidėti formuojant istorinę atmintį ir kt., šiuolaikines informacines technologijas panaudoti pamatinėms vertybėms, ryšiui tarp kartų puoselėti."

"Taikomoji filosofija - tai studijų programa, rengianti filosofijos specialistus, galinčius sėkmingai prisitaikyti kiekvienoje kitoje socialinių mokslų šakoje, tarkime, politikoje, ekonomikoje, vadyboje, teisėje. Įdomu, kad tokį išsilavinimą turinčių patarėjų, konsultantų reikia jau dabar. Tarkime, didesnių Prancūzijos įmonių direktoratuose būtinai dirba ir taikomosios filosofijos specialistų, - aiškina

P.Aleksandravičius. - Panašiai yra ir JAV. Ten atlikti tyrimai rodo, kad geriausiai mokami teisininkai yra baigę ir filosofijos studijas. Matyti įdomi slinktis - JAV teisininkai stengiasi įgyti ir filosofinį išsilavinimą, kad praplėstų akiratį ir uždirbtų daugiau pinigų."

Taigi tokios sąvokos kaip "verslus humanitaras", "taikomoji filosofija" MRU nieko nestebina. Šiandien MRU Humanitarinių mokslų institutas kviečia studijuoti pagal inovatyvias bakalauro studijų programas: "Dalykinė anglų ir kita (prancūzų arba vokiečių) užsienio kalba", "Filosofija", "Vertimas ir redagavimas", "Viešoji istorija" bei siūlo magistro studijų programas "Anglų ir rusų filologija ir verslo komunikacija", "Taikomoji filosofija". Visiems MRU ir kitų universitetų studentams siūlomos ir analogiškos gretutinių 60 kreditų studijų programos: filosofija, užsienio kalbos, viešoji istorija ir kt. Jas studijuojant kartu su savo studijų programomis, visą bakalauro studijų laiką, įgyjamos vertingos ir, akivaizdu, ateityje dar didesnę vertę įgysiančios kompetencijos. Mokslininkai įsitikinę, jog studentams - tai puiki galimybė pasiekti tą "sukibimą", tas išskirtines profesines kompetencijas, kurias gali suteikti tik universitetinis aukštasis mokslas ir kurios kiekvienam absolventui atsipirks dideliais dividendais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"