Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
MOKSLAS IR IT

Į butus braunasi šikšnosparniai

 
Staigiai atšalus šikšnosparniai ėmė svečiuotis ir žmonių būstuose, ir net Seime. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Po rudeniškos žiemos pradžios šį mėnesį staiga spustelėjęs šaltukas iš savo žiemaviečių išgynė šikšnosparnius.

Šie skraidantys žinduoliai, ieškodami šiltesnių vietų, masiškai ėmė brautis į didmiesčiuose gyvenančių žmonių butus ir net Seimo rūmus Vilniuje.

Pasak Lietuvos gamtos fondo (LGF) gamtosaugos specialisto Remigijaus Karpuškos, po keletą skambučių iš Vilniaus ar Klaipėdos sulaukiama kasdien.

„Žmonės bijo šikšnosparnių. Tačiau galiu patikinti, kad iš 14 Lietuvoje gyvenančių jų rūšių tik kelių atstovai gali įkąsti, kitų dantukai yra smulkūs ir net vaiko odos nepažeistų, nes skirti uodams traiškyti. Dabar ypač daug šikšnosparnių, pasirinkusių netinkamas, per šaltas žiemavietes, tampa nekviestais svečiais žmonių namuose“, - LŽ pasakojo jis.

Neseniai du gyvūnėliai buvo išprašyti net iš Seimo. Vieną apsaugininkas rado ant grindų, o kitas buvo įsitaisęs sienos plyšyje.

„Būta ir kuriozinių situacijų, kai šikšnosparniai į vienos šeimos namus lindo šildytis antrus metus iš eilės. O viena jaunavedžių pora, vos grįžusi namo po vestuvių, savo įstiklintame balkone taip pat užtiko snaudžiantį šikšnosparnį. Dauguma žmonių sutrinka ir nežino, kaip elgtis“, - teigė R.Karpuška.

Pasak gamtosaugininko, jei aptikote įsikūrusį skraidantį žinduolį rūsyje, geriausia būtų jo neliesti ir leisti jam ramiai peržiemoti. Tačiau kaip elgtis, jei šikšnosparnis pro orlaidę, langą ar rūsį įsibrovė į namus?

„Reikėtų užsimauti odines pirštines ir nekviestą svečią labai atsargiai paimti bei įdėti į kartoninę dėžutę su dangčiu, pavyzdžiui, nuo batų. Nuo žemės šikšnosparnis negali pakilti, tad galima drąsiai jį imti. O jei gyvūnas tupi įsikabinęs nagučiais sienos, geriausiai būtų apgožti jį dėžute ir iš lėto kišti popieriaus lapą nenuėmus dėžutės nuo sienos. Lapas atkabins šikšnosparnį ir jis atsidurs dėžutėje“, - patarė R.Karpuška.

Remigijaus Karpuškos nuotrauka

Tada geriausiai būtų skambinti arba LGF dirbančiam R.Karpuškai, arba Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijai, kurios atstovai pasistengs atvykti ir paimti gyvūną.

„Šikšnosparniai žiemodami neėda, tačiau vanduo jiems būtinas. Jei ausytasis žinduolis liks kelias dienas dėžutėje, iki bus nugabentas į saugią žiemojimo vietą, būtų gerai į stiklainio dangtelį įpilti vandens, į jį pamerkti vatos gumulėlį ir visa tai įdėti į dėžutę. Šikšnosparniui daug vandens nereikia, užtenka tik lyžtelėti kelis lašelius“, - pasakojo gamtininkas.

R.Karpuška paaiškino, jog žmonių prieglobsčio dažniausiai ieško tik kelių rūšių šikšnosparniai.

„Pavyzdžiui, dvispalviai plikšniai, kurie natūralioje aplinkoje žiemoja uolų plyšiuose. Kai atšąla – jie lenda giliau. Įprastas uolas jiems atstoja daugiabučiai namai. Jei gyvūną iš namų tiesiog išmesime, jis gali sušalti ir žūti, neradęs tinkamo prieglobsčio. Atminkime, kad šikšnosparniai yra labai naudingi žmogui gyvūnai, nes išgaudo daug vabzdžių kenkėjų. Lietuvoje 12 šių gyvūnų rūšių įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą“, - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"