TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Į mokyklą – be gąsdinimo ir idealizavimo

2014 08 22 6:00

Pirmoji mokyklos klasė tampa nemažu išbandymu vaikui. Kaip geriau pasirengti šiam svarbiam žingsniui, LŽ pasakojo Šeimos santykių instituto psichologė Rasa Pietarienė.

Nors Lietuvos vaikai į mokyklą pradeda eiti nuo septynerių metų, bet guvus ir nuovokus šešiametis, tėvams pageidaujant, irgi gali lankyti pirmą klasę. Tiesa, prieš tai pedagoginės-psichologinės tarnybos specialistai turėtų įvertinti jo brandą. Pasirengimas mokyklai priklauso nuo intelektinių gebėjimų, temperamento, savarankiškumo, atsparumo stresui.

Kiekviena nauja pradžia kelia nerimą, todėl būsimieji pirmokai prie mokyklos pratinami pamažu. Parengiamosiose grupėse darželyje užduotys jau pateikiamos atsižvelgiant į būsimą situaciją mokykloje, o birželį vaikai susipažįsta su pačia mokykla, savo mokytoja ir būsimais bendraklasiais.

Apie įdomumą ir sunkumus

"Prieš rugsėjo 1-ąją vaiko galima paklausti, kas jam patiko pasižvalgius mokykloje, o kas – ne, ko jis norėtų. Per tokį pokalbį paprastai paaiškėja būsimo pirmoko nerimas ir baimė dėl artėjančio rugsėjo. Nerimauti ir šiek tiek bijoti natūralu ir tai galima paaiškinti atžalai. Taip pat jį padrąsinti žodžiais: "Džiaugiuosi, kad jau esi toks didelis, prasideda naujas ir įdomus tavo gyvenimo etapas", – pabrėžė R. Pietarienė.

Psichologės teigimu, nieko nuostabaus, kad ir patiems tėvams kyla nerimas, o ypač tais atvejais, kai vaikas yra lėtesnis arba kaip tik labai judrus, turi kitų sunkumų. "Svarbu, kad tėvai suvaldytų savo nerimą, vaiko situaciją aptarinėtų tarpusavyje ir su specialistais, bet nebandytų kamantinėti sūnaus ar dukros, kaip jie mano prisitaikyti mokykloje. Kai vaikas pajunta tėvų nuogąstavimus, padidėja ir jo nerimas", – kalbėjo psichologė. Ji pabrėžė, kad gąsdinti vaiko mokykla tikrai nereikia. Juolab kad pačių tėvų bei darželio darbuotojų pareiga yra paruošti mažylį naujam jo gyvenimo etapui.

Kita vertus, pasitaiko, kad paišomas idiliškas mokyklos paveikslas. Pasak psichologės, abu kraštutinumai – tiek gąsdinimas, tiek idealistinis mokyklos vaizdas – vaikui nepadeda. "Iš tikrųjų mokykloje yra ir smagu, bet yra ir iššūkių. Vaikui galima pasakyti, kad bus ir panašiai, ir kitaip nei darželyje. Tuos panašumus bei skirtumus reikėtų aptarti. Tėvams vertėtų papasakoti vaikui, kad mokykloje galima sužinoti daug naujų ir įdomių dalykų, susirasti gerų draugų. Bet kartu reikia stengtis klausyti mokytojo ir jį išgirsti, atlikti paskirtas užduotis, būti aktyviam, klausti, jei ko nesupranti ar norėtum sužinoti. Toks aptarimas vaiką nuteikia raminamai. Svarbiausia, kad jis girdėtų savo tėvus ramiai kalbant apie tai, kas gali būti įdomu, ir tai, kas gali būti sunku", – pasakojo R. Pietarienė.

Pavyzdys – iš šeimos

Kaip jau iš pat pradžių suformuoti pozityvų požiūrį į mokslą, žinių siekimą? Psichologė pažymi, kad šie dalykai turi būti šeimos vertybė. Jei vaikas mato, kad tėvai mokosi vis naujų dalykų, pastebi jų pagarbą mokslui, naujovėms, atitinkamą požiūrį lengviau perims ir sūnus ar dukra. Jei tėvai atsainiai sako: "Kam tie mokslai? Štai aš nieko nebaigiau, o gerai gyvenu", tuomet sunku tikėtis, kad vaikas vertins mokymąsi.

Dažnas ir kitas kraštutinumas: tėvai tarsi "perspaudžia" vaiką, norėdami, kad šis pasiektų kuo geresnių rezultatų, o kiekviena klaida sąsiuvinyje tampa pretekstu ilgiems pamokymams. Tokiais atvejais vaikas jaučia didelį nerimą, siekia įtikti tėvams ir dėl to kaip tik gana dažnai patiria nesėkmes arba išvis nustoja nuoširdžiai domėtis mokymusi.

Skatinimo būdai

Pasak R. Pietarienės, dažnai tėvams kyla klausimų, ar reikia žadėti atlygį už gerą mokymąsi ar kitaip skatinti atžalą. "Skatinti vaikus reikia, – pabrėžė psichologė. – O kaip tai padaryti, priklauso nuo šeimos vertybių. Jei itin vertinami materialūs dalykai, vaikas geriau suvoks paskatinimą, jei išgirs pažadą nupirkti naują kompiuterį. Šeimose, kuriose labiau vertinamas bendras laikas ir pramogos, vaikus galima skatinti pažadant, kad gerai baigus vieną mokymosi etapą, pavyzdžiui, laukia kelionė."

Pradinėse klasėse labai svarbus nuoširdus kasdienis tėvų domėjimasis, kontrolė ir pagalba atliekant namų užduotis, nuraminimas, jei vaikas išgyvena dėl nesėkmės mokykloje, arba džiaugsmas kad ir dėl mažų laimėjimų. "Šie kasdieniai dalykai net svarbesni už apdovanojimus įvertinant ilgalaikius pasiekimus", – sakė R. Pietarienė.

Pavyzdys – iš namų

Žinoma, buvusiems darželinukams ne visada lengva priprasti prie griežtesnės mokyklos tvarkos ir taisyklių. Pradėti pratinti prie šių pokyčių reikia jau nuo 2-3 metų. "Jeigu namie nesilaikoma jokio režimo ir taisyklių (vaikas eina miegoti, kada nori, ir keliasi vėlai, valgo vaikštinėdamas, o ne prie stalo, neskatinamas būti savarankiškas ir pan.), sunku tikėtis, kad šių dalykų jis išmoks prieš pat mokyklą. Kuo labiau šeimos struktūra skiriasi nuo mokyklos struktūros, tuo sunkiau vaikas adaptuosis naujoje aplinkoje. Kuo aiškesnės bus taisyklės vaiko namuose, tuo lengviau jis prisitaikys prie mokyklos taisyklių. Pavyzdžiui, jeigu namie po valgio ar darbo reikia sutvarkyti stalą, ir mokykloje vaikui bus lengviau, nes ten bus panašūs reikalavimai", – pabrėžė psichologė.

    DALINKIS:
    0
    0
    SPAUSDINTI
    MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
    Rubrikos: Informacija:
    AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
    Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
    KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
    KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
    Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
    SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
    Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"