TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Į NASA – lietuvių jau pramintu taku

2016 08 24 6:00
 Elektronikos inžinierius Liudvikas Paukštė - jau penktas Lietuvos studentas, laimėjęs NASA stažuotę. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Rugpjūčio pabaigoje į keturių mėnesių stažuotę JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) tyrimų centre išvyksta dar vienas Lietuvos studentas. Vilniečiui Liudvikui Paukštei – 21 metai. Jis Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakultete baigė trečią telekomunikacijų fizikos ir elektronikos kursą. Tačiau gerai išmano ne tik elektroniką, turi įgūdžių dirbti ir su 3D modeliavimo programomis.

Pernai į rudens stažuotę NASA Ameso mokslinių tyrimų centre, įsikūrusiame Palo Alto, Kalifornijos valstijoje, buvo išvykę du VU atstovai: biofizikas Mikalojus Brazdžiūnas ir fizikas Jonas Narkeliūnas. Šiemet dešimties savaičių vasaros stažuotėje buvo Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerinės informatikos studentė Julija Semenenko ir Kauno technologijos universitete maisto mokslą ir technologijas studijuojanti Miglė Aurėja Mickonytė.

NASA sutartis dėl studentų stažuočių yra pasirašiusi tik su 10 šalių institucijomis. Lietuva – viena jų. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) 2014 metais pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su NASA Lietuvos studentams atvėrė unikalią galimybę Ameso mokslinių tyrimų centre įgyti patirties bendradarbiaujant su NASA mokslininkais bei inžinieriais.

Nešvaistant talento ir proto

Vilniaus universiteto telekomunikacijų fizikos ir elektronikos studentai Rolanda Blinovaitė ir Liudvikas Paukštė per stažuotę Kinijoje "Huawei" parodų salėje.Asmeninio albumo nuotrauka

„Stažuotė gali daug duoti ateičiai. Tačiau noriu įgyti patirties ne tik dėl savęs. Grįžęs pasidalysiu su visais, kaip ten dirbama, – sakė L. Paukštė. – Mikalojus ir Jonas pasakojo, kad ten visi dirba su tokiu dideliu entuziazmu, kad darbas jiems – tarsi didžiausias pomėgis. Nežinau, kaip tai būtų galima įgyvendinti čia. Kaip žmonės, kuriems nelabai patinka, ką daro, galėtų įsimylėti savo darbą. Tiesiog noriu tai pamatyti. Taip pat noriu paskatinti ir kitus Lietuvoje stengtis, nenuleisti rankų, net jei kyla kokių nors problemų. Manau, kad dabar tai labai svarbu, nes daug jaunų ir protingų žmonių pernelyg koncentruojasi į pinigus. Renkasi sritis, kur iš karto moka didelius pinigus, nors ta sritis nei jiems patinka, nei yra svarbi pasauliui. Galima sakyti, švaisto save, savo talentą ir protą.“

VU studentas šią vasarą dvi savaites stažavosi Kinijoje. Mobiliųjų telefonų bei kitos telekomunikacijų įrangos gamintoja „Huawei“ iš viso pakvietė 10 Lietuvos studentų, laimėjusių programos „Seeds for the Future“ konkursą. Pirmą savaitę programos dalyviai Pekine mokėsi kinų kalbos pradmenų, o antrą – buvo pakviesti į Šendženą, kur įsikūrusi pagrindinė kompanijos „Huawei“ būstinė.

„Užklasinė veikla“, kaip juokavo Liudvikas, labiau susijusi su telekomunikacijomis, lėmė stažuotę kompanijoje „Huawei“, o į NASA vyksta iš esmės dėl elektronikos. Prisidėjo ir turimi 3D spausdinimo įgūdžiai. Jų paprastai nemoko elektronikos inžinierių Lietuvoje. Dirbti su 3D modeliavimo programomis išmoko pats, sudomintas draugo, užsienyje studijuojančio mechanikos inžineriją. Po pirmo kurso VU Lazerinių tyrimų centre atliko 3D spausdinimo praktiką ir iki šiol šiek tiek dirba šioje srityje.

Musės akis

"Huawei" universitete Šendžene.Asmeninio albumo nuotrauka

NASA stažuotojas jau žino, kad Ameso mokslinių tyrimų centre įsitrauks į projektą, skirtą kurti, testuoti ir tobulinti biologinius darinius imituojantį optinį jutiklį lėktuvo sparnų nuokrypiui matuoti. Dėl fiziologinio panašumo jis vadinamas musės akimi.

„Lėktuvo, stovinčio oro uoste, sparnai būna nulinkę žemyn. Bet kai jis skrenda, sparnai šiek tiek užlinksta į viršų. Ir ne tik. Dėl oro turbulencijos sparnai lankstosi ir veikia lėktuvo korpusą, judindami jį aukštyn – žemyn, – aiškino elektronikos inžinierius. – Jutiklis bus skirtas matuoti sparnų konstrukcines ypatybes, nustatyti lėktuvo galimybes, nes sparnai iš tikrųjų gali atsilenkti kur kas smarkiau. Saugumo riba palikta labai didelė. Jutikliu išmatuotas sparnų lankstymasis leis ją sumažinti ir gaminti lengvesnes bei pigesnes konstrukcijas, kartu garantuojant lėktuvo ar erdvėlaivio saugumą.“

Optinis jutiklis „matys“, kaip sparnai lankstosi, ir galės tiksliai išmatuoti jų nuokrypį. Paimtas musės akies funkcionavimo principas, nes musės akis, kaip pasakojo Liudvikas, labai gerai aptinka judesį. Nors sufokusuoti žvilgsnio kaip žmogaus akis negali, nes yra sudaryta iš daugybės atskirų akelių.

Ant Didžiosios kinų sienos netoli Pekino.Asmeninio albumo nuotrauka

„Gamta labai gerai viską optimizuoja. Ir kartais verta tiesiog atsigręžti į gamtą, pasiimti iš jos per ilgą evoliuciją jau ištobulintus principus, – sakė elektronikos inžinierius. – Neprisimenu, kurio greitai skraidančio plėšriojo paukščio – erelio ar sakalo – sparnų galų plunksnos gali užsilenkti į viršų. Toks principas įgyvendintas aviacijoje. Kai kurių lėktuvų sparnų galai taip pat yra užlenkti į viršų. Taip sumažinami sūkuriai, susidarantys už sparnų, ir padidinama jų keliamoji galia.“

Tarp medicinos ir elektronikos

VU studentas prisipažino, kad jam labiau patinka taikomasis mokslo aspektas, nes yra gana praktiškas žmogus. Todėl pasirinko studijuoti elektroniką ir telekomunikacijas. Tačiau jos stovi ant milžinės fizikos pečių, ir fiziką labai svarbu išmanyti. Nuo optikos iki atomų ar puslaidininkių fizikos.

„Giliau pažvelgus įvairios fizikos sritys yra gana artimos, skiriasi tik tam tikri niuansai. Ir būtų smagu, jeigu dėstytojai per paskaitas pateikiamą informaciją duotų paskaityti knygose, o patys kurtų visų tų dalykų susiejimą. Kad būtų toks bendras pagrindas ir tos sritys neatrodytų taip atsijusios viena nuo kitos, – sakė Liudvikas. – Vis dėlto dėstytojai turi patirties ir bendraujant neformaliai jos galima labai daug pasisemti. Tik gaila, kad nepateikia tos patirties per paskaitas.“

Prie Pekino kalbos ir kultūros universiteto.Asmeninio albumo nuotrauka

Liudviko tėtis – taip pat elektronikos inžinierius, dirba ryšių elektronikos srityje. Ir namie visada kokius nors įrenginius krapštė, nuo vaikystės rodė, pasakojo sūnui.

„Nors tada nelabai ką supratau, vis tiek įskiepijo susidomėjimą šia sritimi. Kaip ir mama, biologijos mokytoja, – savąja. Nuo devintos iki vienuoliktos klasės buvau labai susitelkęs į biologiją ir chemiją. Norėjau tapti mediku. Tačiau vėliau įvyko lūžis, – pasakojo Vilniaus licėjaus auklėtinis. – Suabejojau, ar man tai skirta. Medicinos studijos trunka labai ilgai ir mokytis gana monotoniška, o kita veikla, tiesiogiai susijusi su specialybe, studijų metais gali būti tik sanitaro darbas ligoninėje. Vienas mano draugų, dabar studijuojančių mediciną, dirba sanitaru. O aš galiu daryti bet ką. Ėjau į praktiką spausdinti 3D spausdintuvu. Bendradarbiavau su startuoliu, sumaniusiu kurti išmanųjį laido ilgintuvą. Jiems reikėjo žmogaus, kuris išmanytų elektroniką ir sugebėtų sukurti patį ilgintuvo korpusą, nes viskas turi būti labai suderinta, kad plokštė su komponentais tilptų į 3D modelį.“

Liudviko jaunesnė sesuo Emilija šiemet baigė pirmą kursą VU Medicinos fakultete. Ir Liudvikas anksčiau šiek tiek gailėjosi, kad nepasirinko studijuoti medicinos. Domisi šia sritimi ir dabar, diskutuoja su draugais aktualiomis temomis.

„Mediko darbas labai kilnus – gelbėti žmonių gyvybes. Tačiau Lietuvoje medikai dabar kenčia, skundžiasi savo padėtimi, atlyginimais. Kaip ir mokytojų statusas su žemėmis sutrintas“, – apgailestavo elektronikos inžinierius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"