Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Į rinką ateina genetiškai redaguoti produktai

 
Pirmieji Žemėje pietūs iš genetiškai redaguoto maisto.
Pirmieji Žemėje pietūs iš genetiškai redaguoto maisto. deccanherald.com nuotrauka

Po kelerių metų amerikiečiai valgys galbūt naujos kartos genetiškai pakeistus maisto produktus – bulves, kurios nepajuoduoja, arba sojų pupeles, turinčias sveikesnį riebalinių rūgščių derinį.

Kaip rašo „The New York Times“, žmonės nė nežinos, kad kas nors yra kitaip, nes etiketėje gali būti neužsiminta, nors pernai Kongrese priimtas įstatymas atskleisti genetiškai modifikuotus ingredientus.

Naujos kartos kultūros, žinomos kaip genetiškai redaguotos, o ne genetiškai modifikuotos, jau ateina į rinką. Jos sukurtos naujais įrankiais, perkerpančiais ir pakeičiančiais DNR tiksliose vietose, ir bent jau dabar nepatenka į galiojančius teisės aktus.

Skirtingai nuo ankstesnių genų inžinerijos metodų, šios technologijos, pavyzdžiui, CRISPR, iki šiol paprastai neįterpia kitų organizmų genų į augalus.

JAV federalinis žemės ūkio departamentas paprašė įmonių pakonsultuoti dėl savo planų. Bet kai įmonės pateikė duomenis, įrodančius, kad genetiniai pokyčiai gaunami neįterpiant augalų kenkėjų genų į augalus, joms buvo uždegta žalia šviesa.

Genetiškai redaguoti pietūs

Šimtai hektarų genetiškai redaguotų kultūrų jau išauginta keliose valstijose, neribojant jokiai priežiūrai ar teisės aktams. Ir keli žmonės jau valgė jų.

„Tai nėra koks nors „frankenmaistas“, – sakė André Choulika, vadovaujantis „Cellectis“, vienai bendrovių, auginančių genetiškai redaguotus augalus.

Pernai spalį „Cellectis“ surengė pietus Alaino Ducasse'o restorane Manhetene „Benoit New York“. Patiekalai buvo pagaminti iš genetiškai redaguotų sojos pupelių ir bulvių. Tarp svečių buvo profesorių, žurnalistų ir tokių įžymybių kaip aktorius Neilas Patrickas Harrisas.

„Net nežinau, kas yra genų redagavimas, – sakė N. P. Harrisas. – Maniau, kad turėsime dėvėti džinsus.“

„Cellectis“ patronuojamoji įmonė „Calyxt“, dirbanti genetiškai redaguoto maisto srityje, taip pat kuria naujas kviečių veisles. Vienos jų kviečiai atsparesni grybelinėms ligoms, kitos – turi mažiau angliavandenių ir daugiau maistinių skaidulų.

Ir daugiau bendrovių įsitraukė į genetiškai redaguotą augalininkystę, tarp jų – „DuPont Pioneer“, sukūrusi naują kukurūzų veislę. Jie auginami dažniausiai ne maistui, bet krakmolo klijams. Pensilvanijos valstijos universiteto mokslininkai naudodami CRISPR technologiją išvedė veislę grybų, kurie taip greitai nejuoduoja.

Dabartiniai teisės aktai parašyti ankstesnės kartos genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO). Tokiems organizmams sukurti mokslininkai naudojo bakterijų ir virusų – paprastai augalų kenkėjų – naudinguosius genus. Įterpti ląstelės branduolį, jie susijungdavo su augalo DNR. Tai buvo veiksminga, tačiau mokslininkai negalėjo kontroliuoti, kur tiksliai bus įterptas naujasis genai, todėl nerimauta dėl potencialiai pavojingų genetinių sutrikimų ar kryžminimosi su ne GMO.

Tokios įmonės kaip „Calyxt“ vaizduoja genų redagavimą labiau kaip žymeklio perkėlimą į tam tikrą redaguojamo teksto vietą ir ten padaromą nedidelį teksto pakeitimą. JAV federalinės agentūros dar nepasakė, kaip ketina reguliuoti genetiškai redaguoto maisto rinką. Kitos pasaulio šalys taip pat svarsto, ar reguliuoti genetiškai redaguoto maisto plitimą ir kaip tai padaryti. Europoje daugelis šalių yra uždraudusios auginti GMO. Europos Komisijos sudaryta mokslininkų grupė šiemet atnaujins diskusijas dėl genetiškai redaguotų augalų.

Įkvėptas bulvių Europoje

Dr. A. Choulika sakė, kad spalio mėnesio susibūrimą įkvėpė pietūs, prieš daugiau nei du šimtmečius surengti Antoine'o Augustino Parmentier, prancūzų mokslininko, susižavėjusio iš Pietų Amerikos į Europą atvežtomis bulvėmis. Tačiau daugelis europiečių niekino bulves. Prancūzija 1748 metais net uždraudė jas auginti. Daugiausia A. A. Parmentier pastangomis bulvės buvo pripažintos saugios valgyti, draudimas 1772 metais atšauktas. Vis dėlto nedaugelis norėjo jas valgyti.

1778 metais A. A. Parmentier surengė pirmus iš daugelio prabangių pietų Paryžiaus aukštuomenei ir vaišino patiekalais, pagamintais iš bulvių. Jos tapo Prancūzijos virtuvės pagrindu.

Kai pernai ūkininkai užaugino pirmąjį didelį „Cellectis“ genetiškai redaguotų bulvių ir sojos pupelių derlių, dr. A. Choulika sumanė šiuolaikinę A. A. Parmentier susibūrimų versiją.

„Tai pirmieji Žemėje pietūs iš genetiškai redaguoto maisto, – sakė dr. A. Choulika svečiams. – Viskas, ką šiandien valgote, milijonai žmonių valgys XXI amžiuje ir vėliau.“

Maisto pramonė yra šalutinis „Cellectis“ verslas. Įmonė daugiausia dėmesio skiria farmacijai. „Cellectis“ bendradarbiavo su keliomis didelėmis kompanijomis, tokiomis kaip „Monsanto“ ir „DuPont Pioneer“, tada įsteigė „Calyxt“ tirti genų redagavimo galimybes maisto gamybos srityje.

Dr. A. Choulika sakė, kad laiko GMO saugiais, tačiau genų redagavimo metodai, kuriuos naudoja „Calyxt“ bus priimtinesni vartotojams. Dažnai į GMO įterpti genai yra paimti iš nesusijusių rūšių, pavyzdžiui, bakterijų genai, įterpti į medvilnę, kad išskirtų toksinų vikšrams atbaidyti. Toks rūšių sumaišymas žinomas kaip transgenezė.

Genų redagavimo metodais – „Calyxt“ naudoja vieną, pavadintą TALEN,– užuot įterpus bakterijų ar virusų genus į ląsteles, sukuriamos molekulės, kurios kaip šablonai pakeičia tam tikrą DNR segmentą, jį iškirpdamos. Pavyzdžiui, „Calyxt“ pakeitė du sojos pupelių genus.

„Nėra nieko paimta ar pridėta augalams, – sakė dr. A. Choulika. – Tai būtų padariusi ir gamta.“

Redagavimu pakeistas riebalų rūgščių derinys padarys galbūt geresnį aliejų. Geresnį, pasak dr. A. Choulika'os, nei alyvuogių aliejus.

Kaip pareiškė „Calyxt“ įmonės vadovas Federico Tripodi, bendrovė tikisi, kad sojos pupelės bus pradėtos naudoti kepimo aliejui komercinėje ir pramoninėje srityse iki 2018 metų. Bulvės, pakeistos taip, kad ilgiau išliktų šviežios ir negamintų kancerogenų kepamos, gali būti auginamos ir parduodamos jau 2019 metais. Kitos veislės bulvėms, lėčiau juoduojančioms, taip pat gautas JAV žemės ūkio departamento žodis, kad nebus reguliuojamos.

Įvertinant saugumą

Genų redagavimas taikomas ne tik augalams. Minesotos įmonė „Recombinetics“ redaguoja naminių gyvūnų genus, pavyzdžiui, kad galvijai būtų be ragų. Kritikai perspėjo, kad pramonė kartoja tas pačias klaidas kaip ir GMO atveju.

„Mes niekada nebuvo prieš bet kurią iš šių technologijų, – sakė Vartotojų sąjungos vyresnysis mokslo darbuotojas Michaelas K. Hansenas. – Nesakome, kad tai savaime blogai ar kad šie augalai savaime pavojingi. Tačiau kyla klausimų dėl saugumo ir jis turėtų būti įvertintas.“

Genų redagavimo šablonai atitinka tam tikrą seką ir yra įmanoma, kad tokia pat seka bus kitur genome arba šablonai tiks panašioms sekoms, ir DNR tose vietose bus taip pat sukarpytos. Padariniai nežinomi, bet šalutinis poveikis būtų. Pasak M. K. Hanseno, nereguliuojama genetiškai redaguota augalininkystė gali sukelti sumaištį ir prekybos srityje, jei netyčia genetiškai redaguotų augalų patektų į eksporto šalis, draudžiančias juos.

„Calyxt“ vyriausiasis mokslo darbuotojas, vienas genų redagavimo technologijos TALEN išradėjų Danielis Voytasas paaiškino, kad bendrovė netikrino visų savo augalų genomų, tačiau ieškojo nenumatytų pokyčių atkarpose, kurios buvo panašios į tas, kurios redaguotos, ir nieko nerado. Iššifruoti visą genomą, pasak dr. D. Voytaso, būtų didžiulis darbas, o visus pateiktus duomenis galima rasti JAV žemės ūkio departamento tinklalapyje.

Žemės ūkio departamento patariamoji taryba lapkričio mėnesį sutartinai rekomendavo į ekologiškų maisto produktų standartus neįtraukti genetiškai redaguotus augalų, net jei jie auginami be cheminių trąšų ir griežtai laikomasi ekologinio ūkininkavimo.

Genetikos profesorius Richardas C. Mulliganas iš Harvardo medicinos mokyklos, buvęs „Cellectis“ surengtų pietų svečiu, sakė nesąs tikras, ar žmonės galėtų pamatyti daug skirtumų tarp genų redagavimo ir genų modifikavimo. Žmonės priešinasi labiau dėl vidinių, neaiškių dalykų, susijusių su DNR.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"