TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Ieškant pasaulio PIN kodo

2015 05 13 6:00
Prie Very Large Telescope Čilėje. Keturios stebėjimų naktys. Asmeninio archyvo nuotrauka

Astrofizikės dr. Julijos Bagdonaitės gauti eksperimentiniai duomenys apie Visatos sandarai labai svarbų protonų ir elektronų masių santykį, koks jis buvo prieš 12,4 mlrd. metų ir koks yra dabar, - patys tiksliausi iki šiol žinomi mokslui. Įtvirtindami mūsų supratimą apie fizikos dėsnius tolimose galaktikose, šie rezultatai padeda geriau suprasti Visatos paslaptis.

Vilniaus universiteto (VU) auklėtinė J. Bagdonaitė šį pavasarį baigė doktorantūros studijas Laisvajame universitete Amsterdame, Nyderlanduose, ir pelnė išskirtinį įvertinimą - daktaro diplomą cum laude. Jaunosios tyrėjos moksliniai straipsniai publikuoti tokiuose prestižiniuose mokslo žurnaluose kaip "Science" ir "Physical Review Letters", taip pat "Astrophysical Journal" ir "Monthly Notices of the Royal Astronomical Society".

Po ketverių metų doktorantūros astrofizikė atostogauja gimtinėje. Nori šiek tiek atsikvėpti po intensyvaus darbo ir neskubėdama apsispręsti, kur toliau tęsti podaktarines studijas. Gali būti, kad jas skirs nežemiškos gyvybės paieškoms.

Iš Žarėnų vidurinės

Julija gimė Vilniuje, tačiau tėvai, susižavėję žaliųjų idėjomis, persikraustė gyventi į Žemaitiją, prie Telšių, netoli Minijos upės. Tėvas Vidas Bagdonas - miškininkas. Mama Teresė Bagdonienė - mokytoja. Metais vyresnis brolis Kęstas studijavo fiziką Kauno technologijos universitete. Dabar dirba elektronikos srityje.

Julija, baigusi Žarėnų Minijos vidurinę mokyklą, įstojo į VU. Norėjo studijuoti ką nors fundamentalaus - matematiką, filosofiją ar fiziką. Pasirinko fiziką, nes atrodė labiau apčiuopiamas, kartu ir fundamentalus dalykas. Po dvejų metų bakalauro studijų VU Fizikos fakultete specializavosi dar fundamentalesnėje astrofizikos srityje. Astrofiziką pasirinko ir magistrantūros studijoms. Per jas pusę metų pagal "Erasmus" programą Laisvajame universitete Amsterdame vykdė projektą kartu su prof. Wimu Ubachsu. Ieškojo įrodymų, ar fizikos, arba gamtos, konstantos keičiasi laike ir erdvėje. Vėliau mokslininkas pakvietė VU absolventę į doktorantūrą ta pačia tema, buvo darbo vadovas.

Prie IRAM 30-m teleskopo Ispanijoje su doktorantūros vadovu Wimu Ubachsu. /Asmeninio archyvo nuotrauka

Paslaptingieji kvazarai

"Mes nežinome, kodėl fizikos konstantos yra tokios, tačiau nuo jų priklauso daugelis dalykų, - sakė tyrėja. - Fizikos konstantomis apibrėžiamos visos keturios fundamentaliosios sąveikos: stiprioji, silpnoji, elektromagnetinė ir gravitacinė. Dalelių fizikos Standartiniam modeliui konstantos yra kaip PIN kodas. Jei norėtume sukurti pasaulį, koks jis yra dabar, reikėtų žinoti tą PIN kodą. Tada visi dėsniai būtų tokie, kokius dabar žinome. Mano doktorantūros temą galima suformuluoti ir taip: ar fizikos dėsniai visą laiką buvo būtent tokie, kokius dabar pažįstame iš eksperimentų laboratorijose ir matome vietiniame pasaulyje."

J. Bagdonaitė analizavo kvazarų spektrus. Kvazarai - supermasyvios juodosios skylės, į kurias srūva medžiaga ir išspinduliuojama labai daug energijos, todėl galima iš labai toli matyti. Kvazarų spinduliuojama šviesa ateina iki mūsų ir būna sugeriama, kaip pasakojo astrofizikė, šalto debesies molekulių ties tam tikrais bangos ilgiais, priklausančiais nuo fizikos konstantų. Jei pavyksta išmatuoti tam tikrų molekulinių linijų bangos ilgius labai toli, galima pasakyti, ar ten fizikos konstantos yra tokios pat, kokios čia išmatuojamos.

"Šiuo metu mano gauti rezultatai yra patys tiksliausi, kokius mes žinome, vienai - protonų ir elektronų masių santykio - konstantai. Nebeturime spėlioti, yra eksperimentiniai duomenys, kurie mums atskleidžia, kaip iš tikrųjų buvo prieš 12 ar 7 mlrd. metų. Jei protonų ir elektronų masių santykis labai skirtųsi, daugelis dalykų atrodytų kitaip. Pirmiausia, visą sudėtingą cheminę struktūrą gamtoje lemia būtent tokios konstantų vertės, kokias mes žinome. Jei jos keistųsi, gal ir žvaigždės formuotųsi kitokios ar, pavyzdžiui, planetų nebūtų arba jos būtų kitokios. Jei aptiktume net ir visai nedidelį konstantų pokytį, tai reikštų revoliuciją fizikoje: viena pagrindinių mokslo prielaidų sako, kad gamtos dėsniai kisti negali”, - aiškino mokslininkė.

Pastaraisiais metais šiai temai skiriama daug dėmesio pasauliniu mastu. Bandoma tiek teoriniais būdais, tiek eksperimentais labiau suprasti fizikos konstantas. Dalelių Standartinis modelis daug ką paaiškina, bet, pasak astrofizikės, atrodo neišbaigtas, ir neatmestina, kad jį būtų galima praplėsti, jei paaiškėtų, kad konstantos kinta. Galbūt yra teorija, kuri labiau apima viską negu dabar žinomas dalelių Standartinis modelis.

Su Wimu Ubachsu prie radijo bangų interferometro ALMA Čilėje. /Asmeninio archyvo nuotrauka

Gera patirtis

J. Bagdonaitė jautėsi gerai parengta VU Fizikos fakultete, kad galėtų įsitraukti į tokius reikšmingus tyrimus. Nyderlanduose fizikos studijos nėra itin populiarios ir nė neįsivaizduojama, tarkim, kad VU Fizikos fakultete kasmet būna net konkursas, nors priima šimtą studentų. Olandijoje fiziką, susijusią su laboratoriniais darbais, renkasi labai mažai merginų. Daugiau jų, gal trečdalis visų doktorantų, - astronomijos srityje. Panašiai būtų ir Lietuvoje, tik astronomų skaičius mažesnis. Tais metais, kai Julija mokėsi, astronomų buvo palyginti daug - dešimt ar vienuolika.

Per doktorantūrą Nyderlanduose jaunoji tyrėja atlikti stebėjimų keliais skirtingais teleskopais vyko į Čilę, Vokietiją, Ispaniją. Tačiau duomenų gavimas trunka ganėtinai trumpai: keturias naktis, daugiausia - savaitę. Vėliau daugybė laiko praleidžiama prie kompiuterio analizuojant duomenis. Tada - straipsnio rašymas ir smagios akimirkos, kai jis publikuojamas.

"Nemažai teko rašyti ir paraiškų planuojant kitus stebėjimus. Dėl galimybės pasinaudoti pasaulinio lygio teleskopais - didelė konkurencija. Turi labai įtikinamai parodyti, kodėl tavo stebėjimai svarbūs, ir techniškai pagrįsti, kodėl įmanomi būtent tuo teleskopu, - pasakojo astrofizikė. - Buvo gera patirtis. Manau, labai naudinga žinoti, kaip rašyti tokius projektus, ypač pasirinkus mokslinę karjerą, nes visą laiką reikia ieškoti naujų tyrimų galimybių."

Su doktorantūros vadovais Michaelu Murphy'u (kairėje), Wimu Ubachsu ir Lexu Kaperiu po darbo gynimo Laisvajame universitete Amsterdame. /Asmeninio archyvo nuotrauka

Nesijaučiant ypatingais

Dr. J. Bagdonaitė dar nežino, ką galiausiai pasirinks podaktarinėms studijoms. Norėtų plėsti pasaulio suvokimą ir mokytis naujų dalykų. Greičiausiai - ne Europoje. Viena galimų temų susijusi su gyvybės paieškomis kitose planetose. Kalifornijoje, JAV, yra du SETI (Search for Extraterrestrial Intelligence – Nežemiško intelekto paieškos) institutai, atliekantys labai įvairius tyrimus.

Nors vis labiau toldama nuo Lietuvos, astrofizikė Julija Bagdonaitė neatmeta galimybės grįžti ir neabejoja, kad rastų, ką veikti grįžusi. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

"Gal prieš pusę amžiaus kažkuris fizikas pasakė, kad liko tik keli debesėliai, ir būsime viską išsiaiškinę Visatoje. Tada buvo dar keli dideli atradimai, ir paaiškėjo, kad ne keli debesėliai - beveik nieko nežinome apie Visatą. Laukia dar daug įvairaus darbo, kad geriau ją pažintume, - kalbėjo astrofizikė. - Ir labai įdomu, kaip evoliucionavo mokslininkų supratimas. Atrodo, kuo toliau, tuo mažiau esame ypatingi. Mikolajus Kopernikas nustatė, kad Žemė nėra pasaulio centras, ji sukasi aplink Saulę. Vėliau paaiškėjo, kad esame didžiulėje galaktikoje. Dar manyta, kad planetų sistema aplink Saulę kuo nors ypatinga. Dabar žinome, kad yra tūkstančiai planetų Visatoje. Atrodo, kad mus stumia ir stumia iš to taško, kuriame jautėmės ypatingi Visatos mastu. Visata tokia didelė ir, manau, ten tikrai yra gyvybės. Tik dabar negalime pasakyti, kokio išsivystymo ir protingumo ji yra."

Nors vis labiau toldama nuo Lietuvos, dr. J. Bagdonaitė neatmeta galimybės grįžti ir neabejoja, kad rastų, ką veikti Lietuvoje. Svarbiausia, pasak jos, kad mūsų šalies astronomai išlaikytų gerą lygį, stengtųsi publikuotis tarptautiniuose žurnaluose. Mokslas turi būti kuo tarptautiškesnis.

Su tėvais ir broliu šalia namų Telšių rajone. /Evaldo Virkečio nuotrauka
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"