TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Ieškantiems gyvybės už žemės ribų – nauja viltis

2014 04 18 9:21
Reuters/Scanpix nuotrauka

Tikėtinos nežemiškosiosios gyvybės paieškose pasiektas svarbus proveržis – tarptautinė tyrėjų grupė pirmąkart atrado Žemės dydžio egzoplanetą, skriejančią „gyvenamojoje zonoje“ aplink kitą žvaigždę.

Egzoplaneta Kepler-186f pirmąkart buvo pastebėta mokslininkų per JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Keplerio teleskopą, sakoma studijoje, kuri ketvirtadienį buvo paskelbta žurnale „Science“.

Ši egzoplaneta, esanti už maždaug 500 šviesmečių nuo Žemės, skrieja aplink savo sistemos centrinį šviesulį zonoje, kurioje nei per karšta, nei per šalta – todėl planetos paviršiuje gali būti skysto vandens, laikomo vieną iš svarbiausia sąlygų atsirasti gyvybei, panašiai į žemiškąją.

„Kepler-186f atradimas yra reikšmingas žingsnis, siekiant rasti pasaulių, panašių į mūsiškę Žemės planetą“, – NASA Astrofizikos skyriaus direktorius Paulas Hertzas sakė agentūros būstinėje Vašingtone.

Ta planeta yra „tinkamo dydžio ir skrieja tinkamu atstumu, kad pasižymėtų savybėmis, panašiomis į mūsų gimtąją planetą“, sakė pagrindinė šios studijos bendraautorė Elisa Quintana, dirbanti SETI institute prie NASA Ameso tyrimų centro Kalifornijoje.

„Dabar galime sakyti, kad gali egzistuoti kitų potencialiai gyvybei tinkamų pasaulių, pagal dydį panašių į Žemę. Tai nebėra mokslinės fantastikos sritis“, – ji sakė per spaudos konferenciją.

Kepler-186f yra tik apie 1,1 karto didesnė negu Žemė, tyrėjai sako, kad tai leidžia prognozuoti planetos paviršiaus ir atmosferos sudėtį.

Panašu, jog dauguma planetų, kurios bent 1,5 karto didesnės negu Žemė, atmosferose susikaupia daug vandenilio ir helio, todėl jos panašios į dujines milžines – kaip Jupiteris arba Saturnas.

Kepler-186f – penktoji ir, kiek žinoma, labiausiai nuo žvaigždės Kepler-186 nutolusi planeta. Ji skrieja orbita, esančia tos sistemos gyvenamosios zonos tolimajame pakraštyje, todėl tikėtina, kad paviršiaus temperatūra gali būti nepakankamai aukšta, kad vanduo nevirstų ledu.

„Tačiau ji taip pat truputį didesnė negu Žemė, todėl tikimės, jog tai lemia tankesnę atmosferą, kuri suteikia papildomą apšiltinimą“, – aiškino San Francisko valstybinio universiteto astronomas Stephenas Kane'as, taip pat priklausantis tos planetos atradėjų komandai.

Naudodamiesi Keplerio teleskopu, mokslininkai tą planetą atrado stebėdami tranzitus – momentus, kai planeta praslenka tiksliai tarp savo žvaigždės ir Žemės, mesdama šešėlį, dėl kurio žvaigždės ryškis truputį sumažėja.

Šį atradimą patvirtino stebėjimai, atlikti W.M.Kecko ir „Gemini“ obervatorijose.

Tačiau dabartinės technologijos neleidžia astronomams tiesiogiai stebėti tos egzoplanetos arba analizuoti jos atmosferos bei paviršiaus sudėtį.

„Kai kurie žmonės vadina jas gyvenamomis planetomis, nors mes, žinome, nenumanome, ar jos yra tokios, – aiškino S.Kane'as. – Tiesiog žinome, kad jos patenka į gyvenamąją zoną ir kad tai geriausia vieta pradėti ieškoti gyvenamų planetų.“

Planetų sistemos, panašios į Kepler-186, kurios centrinis šviesulys yra raudonoji nykštukė, tikriausiai suteikia daugiausiai galimybių atrasti gyvybei tinkamų planetų, nes tokių žvaigždžių esama labai daug, o kai kurios iš jų yra visai netoli Saulės.

Tačiau raudonosios nykštukės yra vėsesnės, mažesnės ir blankesnės negu Saulė, todėl jos kitaip veikia savo planetas, sako mokslininkai.

Todėl Kepler-186f yra „veikiau tarsi Žemės pusseserė, o ne Žemės dvynė. Jos savybės panašios, tačiau tėvai kitokie“, – BAER instituto prie Ameso tyrimų centro tyrėjas Tomas Barclay sakė per NASA spaudos konferenciją.

Ar sąlygos Kepler-186f paviršiuje iš tikrųjų gali tinkamos gyvybei, priklauso nuo daugelio veiksnių – ypač nuo paviršiaus temperatūros, kuri savo ruožtu priklauso nuo to, ar planeta turi atmosferą ir kokia tos atmosferos sudėti, aiškino T.Barclay.

Per tolesnius tyrimus planuojama surinkti daugiau informacijos apie planetas, skriejančias aplink raudonąsias nykštukes, pridūrė jis.

Keplerio kosminis teleskopas, paleistas į orbitą 2009-ųjų kovą, stebi apie 150 tūkst. žvaigždžių, iš kurių keli tūkstančiai, kaip buvo nustatyta, tikriausiai turi planetų sistemas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"