TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Ignalinos jėgainė - fizikų taikinyje

2008 12 18 0:00
Ignalinos atominė elektrinė kadaise buvo galingiausia pasaulyje.
Corbis/Scanpix nuotrauka

"Sustabdyti Ignalinos atominę elektrinę yra nė kiek ne paprastesnis uždavinys, negu pastatyti naują, nes moksliniu požiūriu šis sovietinių laikų produktas nėra gerai ištirtas ir dar daug ko apie jį nežinome", - sakė LŽ prof. Vidmantas Remeikis.

Fizikos instituto (FI) direktoriaus V.Remeikio įsitikinimu, saugiai nutraukti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimą, kad būtų nepakenkta aplinkai ir žmogui, dabar, ko gero, yra vienas didžiausių iššūkių Lietuvai.

Nežinome, ką turime.

"Radioaktyviųjų atliekų problema yra svarbi ne tik mūsų šaliai. Ateina laikas, kai branduolines jėgaines reikia uždaryti. Jų eksploatavimas nutraukiamas ir būtina spręsti, kaip sutvarkyti tuos eksploatacinių ir ypač didelius per eksploatavimo nutraukimą susidarančių radioaktyviųjų atliekų srautus, - kalbėjo FI Branduolinių ir aplinkos radioaktyvumo tyrimų laboratorijos vadovas V.Remeikis. - Problema nėra tik inžinerinė. Pirmiausia reikia žinoti, ką laidosime, ką saugosime. Tos žinios yra pagrindinės."

Prof. V.Remeikis ir dr. Artūras Plukis už 2002-2007 metų darbų ciklą "Radioaktyviųjų atliekų susidarymo, charakterizavimo ir poveikio aplinkai analizės metodų plėtra bei taikymai" pristatyti šių metų Lietuvos mokslo premijai.

Mokslinių darbų tikslas - kurti naujas fundamentines žinias ir plėtoti pažangiausias technologijas bei metodikas branduolinės energetikos ir aplinkosaugos srityse. Taikant bendruosius branduolio ir aplinkos fizikos bei radioekologijos principus kompleksiškai spręsti Lietuvos ir pasaulio branduolinei energetikai iškylančias problemas.

FI mokslininkus imtis radioaktyviųjų atliekų tyrimų paskatino Lietuvoje susidariusi padėtis, kai ėmė trūkti mokslinės paramos patiems eksploatuojant Ignalinos atominę jėgainę. Šioje srityje dirbta ir anksčiau, tačiau buvo atliekami daugiau aplinkotyros darbai, ypač po Černobylio avarijos, kai reikėjo ištirti, kaip ji pakenkė aplinkai.

2002 metais, pasak prof. V.Remeikio, įvyko kryptingas lūžis. Pradėta domėtis, kaip radioaktyviosios medžiagos susidaro reaktoriaus neutronų sraute, kaip jos saugomos, kur dedamos. Radioaktyviųjų atliekų susidarymo fizikiniams procesams reikėjo išsamių mokslinių tyrimų, ir FI mokslininkai ėmėsi spręsti šį sudėtingą uždavinį - nuo pat radioaktyviųjų atliekų susidarymo iki jų sutvarkymo.

"Pirmiausia reikėjo tas atliekas charakterizuoti, nes mokslinių žinių, ypač apie mūsų rusišką reaktorių RBMK, trūko. Mes nežinojome, ką turime, - prisiminė fizikas. - Taip prasidėjo moksliniai tyrimai ir bendradarbiavimas su jėgaine, Lietuvos energetikos institutu, Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI)."

Paliekant amžinybei?

Prie glaudaus bendradarbiavimo su IAE prisidėjo ir Vakarų ekspertų įvertinimas, kai 2003 metais, atliekant jėgainės ekspertizę, FI mokslininkams buvo patikėtas radionuklidinės sudėties eksploatacinėse atliekose nustatymas. Nuo 2002 iki 2008 metų FI mokslininkai atliko 10 mln. litų vertės IAE užsakymų. Pasak instituto direktoriaus, pirmiausia tai - parama mokslui, bet pačiai elektrinei mokslas davė kur kas didesnę, jau šimtais milijonų litų vertinamą naudą.

Pavyzdžiui, norint sutvarkyti radioaktyviąsias atliekas, pirmiausia reikia jas surūšiuoti - į labai didelio, didelio ir mažo radioaktyvumo srautus, taip pat nustatyti, kokių radioaktyviųjų medžiagų įeina į tų atliekų sudėtį. Jei tik tokių, kurios greitai suskils, po 30 ar 100 metų saugykla bus nebepavojinga. Jei jų sudėtyje yra, pavyzdžiui, plutonio, kurio radioaktyvaus skilimo trukmė yra 24 tūkst. metų, radioaktyviąsias medžiagas, kaip sakė fizikas, paliekame amžinybei, kitoms kartoms.

Radioaktyviosioms atliekoms sutvarkyti mokslininkai siūlo įvairių būdų. Pavyzdžiui, kuriamos bituminizavimo technologijos, kai radioaktyviosios medžiagos sumaišomos su derva ir padedamos saugoti amžinybę. Arba kuriami tokie betoniniai blokai, vadinamosios cementavimo technologijos, kai atliekos sumaišomos, bet reikia žinoti, ką dėti, kokia yra nuklidinė tų atliekų sudėtis.

Ypatingi skudurėliai

FI mokslininkų sukurtas nuklidinio vektoriaus metodas, aprobuotas Aplinkos ministerijos ir VATESI, jau praktiškai taikomas radioaktyviosioms atliekoms charakterizuoti. Mokslininkai jau gali įvertinti ne tik panaudoto branduolinio kuro charakteristikas, bet ir įvairiausias kitas atliekas, pavyzdžiui, net skudurėlius, kuriais darbininkai valo detales, chalatus, medžio gabaliukus ar po patalpų remonto likusį cementą. Viskas vėliau kur nors padedama, tačiau nėra paprastos šiukšlės - jos radioaktyvios. Reikia žinoti, kaip su radioaktyviomis atliekomis elgtis. Skaičiuojamas kiekvieno atliekų srauto nuklidinis vektorius ir pagal jį jau kompiuterinės programos nustato, kiek ko yra.

Vieno didžiausių šiuo metu atliekamų darbų vertė - 5 mln. litų. Kietųjų radioaktyviųjų atliekų nuklidinio vektoriaus įvertinimas atliekamas kartu su "Naujųjų technologijų projektavimo" įmone. Be tyrimų programos, pats atliekų sutvarkymas kainuos šimtus milijonų. "Toks yra didžiulis darbas tuos "skudurėlius" sutvarkyti, - teigė profesorius. - Ir milijonai mokami už žinojimą, ko tose šiukšlėse yra. Jeigu nežinosi, gali ne ten padėti - užterši aplinką, padarysi ją nesaugią."

Kitas svarbus mokslininkų uždavinys - įvertinti, kaip radioaktyviosios medžiagos sklinda aplinkoje, nes jos, kaip ir kvapai, plinta nevienodai. Reikia žinoti to sklidimo dėsningumus ir moksliniais tyrimais nustatyti, kaip radioaktyviosios medžiagos turi būti saugomos, kad nepatektų į aplinką. Pavyzdžiui, ar jos prasiskverbs pro cemento sieną, ar gerai jas sulaikys molis.

Sudėtingiausi darbai

"Kiekvienas reaktorius ypatingas, - sakė V.Remeikis. - RBMK reaktorius išsiskiria tuo, kad jo aktyvioji zona yra labai didelė. Kiekviename reaktoriuje yra 200 tonų branduolinio kuro ir kas tik prie jo prisiliečia, pabūna reaktoriuje, tampa radioaktyvus. Nenaudotas branduolinis kuras - uranas, galima sakyti, išvis nepavojingas, bet jei tik pabūna reaktoriaus neutronų sraute, pradeda pasakiškai galingai šviesti."

Pasak mokslininko, viena aktualiausių užduočių nutraukiant RBMK-1500 tipo reaktoriaus eksploatavimą - reaktoriaus grafito konstrukcijų radiacinių charakteristikų įvertinimas. Dviejuose IAE reaktoriuose iš viso yra apie 3800 t grafito, naudojamo neutronams lėtinti.

Pasibaigus IAE eksploatavimo laikui, reaktorius ir kiti įrenginiai turės būti saugiai išmontuojami ir toliau tvarkomi pagal galiojančius branduolinės saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos teisės aktus.

Dabartiniame IAE uždarymo plane numatyta, kad eksploatavimo nutraukimas gali užtrukti daugiau nei 25 metus. Darbai kainuos ne mažiau kaip 4 mlrd. litų. Kuro kanalų ir reaktoriaus grafito konstrukcijų, kur bus susikaupę dideli radioaktyviųjų medžiagų kiekiai, išmontavimo darbai radiacinės saugos požiūriu yra sudėtingiausi. Jiems reikės originalių techninių ir moksliškai pagrįstų sprendimų. Naujos žinios apie grafite esantį radionuklidų kiekį lems saugiausių ir ekonomiškai pagrįstų radioaktyvaus grafito saugojimo ir tvarkymo technologijų pasirinkimą, garantuojant šios ir ateinančių kartų gyventojų saugą.

Kas daroma gerai

"Statant naują elektrinę jau bus naudojamasi naujomis, žinomomis technologijomis, o dabar mes esame šiek tiek nežinioje, - prisipažino V.Remeikis. - Nedidelė valstybė, turinti mažą mokslinį ir inžinerinį potencialą, vykdo tokius svarbius uždavinius. Daug kas Vakaruose net stebisi, kaip Lietuva pati imasi tokių darbų. Milžiniškas uždavinys - uždaryti elektrinę, bet mes priėmėme tą iššūkį."

Darbų vykdytojai - IAE ir Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra. Labai svarbu, kaip pabrėžė mokslininkas, kad elektrinė turi tikrai labai kvalifikuotą personalą. Per visą IAE eksploatavimo laiką neįvyko nė viena didesnė avarija ir radioaktyviųjų atliekų patekimo į aplinką atvejų beveik nebuvo.

Kontrolės funkcijas atliekantys VATESI ir Radiacinės saugos centras įdėmiai stebi, kaip atliekami darbai, ar jie atitinka tarptautinius standartus. Taip pat pasitelkiami Europos ir kitų šalių ekspertai.

Mokslinės institucijos, be tiriamųjų darbų, atlieka ir diegiamų technologijų ekspertizę. Pavyzdžiui, įvertinus gautą dokumentaciją pateikiamos išvados, ar tam tikra radioaktyviųjų atliekų saugykla tinka būtent Ignalinai.

"Dabar tik daromi sprendimai. Kai kurios atliekos iš viso nėra sutvarkytos. Pavyzdžiui, toje pačioje kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugykloje kol kas saugoma tik laikinai. Kaip tik dabar vyksta tų atliekų tvarkymo procesas. Ir ką dabar Lietuva daro, iš tikrųjų daro labai gerai. Saugyklos technologijų iš mūsų daug kas gali pasimokyti," - kalbėjo V.Remeikis.

FI mokslininkai yra įsitraukę ir į tarptautinius projektus, pavyzdžiui, pagalbos Ukrainai ir Gruzijai radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje. Tais klausimais jie jau gali padėti kitiems kaip tarptautiniai ekspertai.

Šiuo metu yra pateikti dokumentai dalyvauti sprendžiant radioaktyviųjų atliekų charakterizavimo problemas Bulgarijoje. Ten yra uždaroma Kozlodujaus atominė elektrinė. Jos eksploatacija yra nutraukta taip pat pagal ES sutartį.

Po 50 metų

Ignalinos jėgainėje pavojingiausias iš radioaktyviųjų atliekų - panaudotas branduolinis kuras - dabar yra saugomas konteineriuose laikino saugojimo aikštelėje. Po 50 metų bus atlikti atitinkami tyrimai ir sprendžiama, ką toliau daryti. Taip numatyta panaudoto branduolinio kuro saugojimo technologijose.

Kol kas pasaulyje, kaip pasakojo prof. V.Remeikis, dar nėra taikomos panaudoto branduolinio kuro galutinio palaidojimo technologijos. Tokias rengia, pavyzdžiui, amerikiečiai ir suomiai. Prancūzija, galingiausia Europos branduolinė valstybė, dar nėra apsisprendusi, ar panaudotą kurą laidos, ar degins. Vadinamoji transmutacijos technologija, kai panaudotas branduolinis kuras vėl įdedamas į reaktorių ir toliau deginamas, yra labai brangi, tačiau nelieka jokių atliekų.

Dirba ir uždirba

FI mokslininkai bendradarbiavo su kolegomis prancūzais sprendžiant, kaip toliau tvarkyti panaudotą branduolinį kurą. Prancūzijos atominės energetikos komisariate CEA maždaug prieš dešimt metų pradėjo dirbti jaunas lietuvių mokslininkas dr. Danas Ridikas. Pas jį padirbėti buvo nusiųstas dr. A.Plukis. Sėkmingas darbas peraugo į platesnį bendradarbiavimą.

Kai kuriuos mokslinius eksperimentus A.Plukis atliko didžiausiame Europos branduolinių tyrimų centre CERN, Šveicarijoje. Pasak V.Remeikio, dėl tokio bendradarbiavimo galima susitarti, jei pasiūlai gerų idėjų. Mokslo žmonėms jos visada yra įdomios. Kita vertus, labai geras būdas pasiūlyti savo darbo jėgą - dalyvauti tam tikrose vykdomosiose programose.

FI direktorius sakė nesibaiminąs, kad gali netekti tokių talentingų jaunų mokslininkų kaip dr. A.Plukis: "Institute fundamentinio ir taikomojo mokslo, eksperimentinės plėtros ir taikymo grandys yra gerai sukabintos. Mes užsidirbame pinigų ir galime mokėti normalias algas. Žmonės dirba sunkiai ir daug - jiems ir atlyginama. Reikia nuolat važinėti į elektrinę, imti ten bandinius, atlikti analizes, matavimus, apdoroti rezultatus. Be to, darbas - su radioaktyviosiomis medžiagomis. Reikia turėti tokią kvalifikaciją, kad dirbdamas su jomis sau nepakenktum."

Su radioaktyviomis medžiagomis visą savo mokslinę karjerą susiejo ir prof. V.Remeikis. Dar studentas įsidarbino FI pas prof. Kęstutį Makariūną, eksperimentinės branduolio fizikos pradininką Lietuvoje. Nuo laboranto pakilo iki FI direktoriaus. Dabar juo perrinktas jau antrą kadenciją, tačiau mokslinių tyrimų ir darbo laboratorijoje neatsisakė.

"Naujoji atominė elektrinė Lietuvoje bus tokia gera ir tvarkinga, kad problemų turbūt nekils. Manau, sugebėsime pasirinkti tokį statytoją ir turėsime tokią jėgainę, kaip dabar, pavyzdžiui, stato suomiai, - kalbėjo fizikas. - Žodžiu, pati elektrinė veiks labai gerai, bet kaip jausis mūsų aplinka?! Radioaktyviosios medžiagos gali kauptis ir augaluose, ir gyvūnuose, todėl radioekologiniai tyrimai visada bus labai svarbūs. Mūsų institutas stengsis būti reikalingas sprendžiant ir šias problemas."

Trumpai

Ignalinos atominėje elektrinėje sumontuoti du RBMK-1500 reaktoriai. Pirmasis pradėtas eksploatuoti 1983 metų gruodžio pabaigoje, antrasis - 1987 metų rugpjūtį. Per 11 metų, 1987-aisiais, buvo pastatyta tuo metu galingiausia atominė elektrinė pasaulyje.

Pirmasis reaktorius 2004 metų gruodžio 31 dieną buvo galutinai sustabdytas, o antrąjį planuojama sustabdyti 2009 metų pabaigoje pagal Lietuvos stojimo į ES protokolą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"