TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Ignas Dzemyda: „Jaučiuosi įpareigotas“

2015 12 02 6:00
Dr. Igno Dzemydos giminės šaknys įleistos į įvairių sričių mokslus. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Stovi du bičių aviliai. Bitės išskrenda ir parskrenda. Tačiau kartais kai kurios susipainioja ir grįžta ne į savo avilį. Kodėl? Tokį tėvo klausimą, privertusį septynmetį sūnų gerai pasukti galvą, iki šiol prisimena dr. Ignas Dzemyda. Tik kur kas vėliau informacinių technologijų specialistas suprato, kad tada tėvas prof. Gintautas Dzemyda sprendė sudėtingą optimizavimo uždavinį ir taip vaizdžiai jį nupasakojo.

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos instituto direktorius akademikas G. Dzemyda už darbus teorinėje informatikos srityje, susijusioje su sprendimų priėmimu ir optimizavimu, 2001 metais buvo apdovanotas Lietuvos mokslo premija, 2007 metais – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Mokslininko pasiūlyti nauji optimizavimo, duomenų analizės ir vizualizavimo metodai, pagrįsti neuroninių tinklų veiklos principais, pripažinti pasauliniu mastu. Jo knygos leidžiamos prestižinėse leidyklose, straipsniai publikuojami įtakinguose mokslo žurnaluose.

Įdomu, kad kompiuteriui pritaikomi žmogaus smegenų veiklai būdingi principai, kad mašina atliktų skaičiavimus, pati sugebėtų mokytis pagal tam tikrus duomenis ir juos išanalizavusi pateiktų kokį nors sprendinį. Prof. Dalės Dzemydienės mokslinis darbas dirbtinio intelekto srityje labiau susijęs su intelektualizuotomis valdymo sistemomis, kuriamomis daugiausia verslui. Mykolo Romerio universiteto (MRU) Komunikacijos ir informatikos instituto mokslininkė yra ir Europos dirbtinio intelekto koordinacinio komiteto ECCAI narė.

Iš senos inteligentų giminės

Vaikystėje su tėvu./Asmeninio albumo nuotraukos

„Tiek tėtį, tiek mamą dar iš vaikystės prisimenu kaip daug ir sunkiai dirbančius žmones. Abu baigė taikomosios matematikos studijas tuometiniame Kauno politechnikos institute (dabar technologijos universitetas). Vėliau kartu gana ilgai dirbo Matematikos ir informatikos institute, tik tyrimų kryptys skyrėsi, – pasakojo I. Dzemyda. – Užaugau tokioje aplinkoje, kur visi daug dirbo. Giminės šaknys įleistos į įvairių sričių mokslus. Tiek tėvai, tiek seneliai daug pasiekė akademinėje veikloje ir gyvenime.“

Dzemydos – dzūkiška pavardė, informatiko žiniomis, kilusi iš žodžio „dziemedis“ – diemedis. Seneliai iš tėvo pusės Alfonsas ir Genovaitė Dzemydos baigė studijas Žemės ūkio akademijoje (dabar Aleksandro Stulginskio universitetas), dėstė agronomijos disciplinas Buivydiškių žemės ūkio technikume (dabar Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultetas). Močiutė studijavo ir pedagogiką Maskvoje. O jos dėdė Pranas Svetika buvo Žemės ūkio akademijos profesorius, aktyvus mokslininkas, sodininkystės ir daržininkystės puoselėtojas, devyniolika metų ėjęs Agronomijos fakulteto dekano pareigas.

Seneliai iš mamos pusės kilę iš Kauno. Močiutė Marija Švanienė buvo farmacininkė, vadovavo Kauno farmacijos valdybos Kontrolinei analitinei laboratorijai ir dėstė Kauno medicinos institute (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas). Senelis Juozas Švanys buvo inžinierius, Kauno tvirtinimo detalių gamyklos direktorius.

„Nežinau, kiek senelių ir tėvų pasiekimai bei perduotos vertybės veikia mano gyvenimą dabar, – svarstė 32 metų I. Dzemyda. – Jaučiuosi įpareigotas, nes augau tokioje šeimoje ir turiu tėvų, senelių pavyzdį, kaip reikia stengtis, daug dirbti ir siekti savo tikslų. Dėl to ir man pačiam keliami didesni reikalavimai.“

Ignas ir Giedrė su seneliais Alfonsu ir Genovaite Dzemydomis.

Bandyk dar kartą

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventas po informatikos inžinerijos bakalauro studijų tęsė viešojo administravimo magistrantūrą, vėliau – vadybos ir administravimo doktorantūrą MRU. 28 metų apgynė daktaro disertaciją. 29 metų tapo VGTU Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedros docentu. 30 metų pradėjo eiti VGTU Verslo vadybos fakulteto mokslo prodekano pareigas.

„Tai taip pat didelio darbo ir užsispyrimo rezultatas, – sakė pašnekovas. – Nors tėvai – matematikai, informatikos inžinerijos studijos man buvo tikrai nelengvos. Turėjau labai stengtis, sugebėjau nemesti. Nors nemažai kurso draugų nepatempė, išėjo. Toks turbūt mūsų šeimos bruožas: jei kas nors nesiseka, bandai ir bandai dar kartą. Toks yra ir mano gyvenimo moto. Tie ketveri informatikos studijų metai davė ne tik žinių. Visai kitaip pradėjau mąstyti. Toks konkretus, struktūruotas loginis mąstymas praverčia visur ir prisideda prie sėkmės.“

Paskutiniame kurse I. Dzemydos susirastas pirmasis darbas jau buvo susijęs su projektų vadyba ir posūkiu į administravimo sritį. Informatiko išsilavinimą papildė vadybos ir administravimo studijos ne tik MRU, bet ir Danijos vadybos mokykloje, stažuotės keliose tarptautinėse įmonėse. Įsitraukęs į tarptautinius projektus, dr. I. Dzemyda kelerius metus ėjo Socialinių investicijų valdymo centro direktoriaus pareigas. Ir VGTU pradėjęs nuo vieno projekto pakilo iki Verslo vadybos fakulteto mokslo prodekano pareigų.

Akademikas Gintautas Dzemyda su sūnumi Ignu ir dukra Giedre.

Ieškant savo kelio

Dabar I. Dzemyda dirba energetikos įmonėje „Lesto“. VGTU liko tik dėstyti tarptautinį verslą.

„Supratau, kad akademinė karjera nėra mano kelias. Daug didesnę vertę galiu sukurti verslo, o ne aukštojo mokslo srityje, – sakė informacinių technologijų ekspertas. – Informacinių sistemų plėtra – grynai praktinis darbas. Jaučiuosi atradęs savo vietą. Man sekasi.“

Informacinių technologijų vadyba tarsi sujungia informatiko išsilavinimą su verslo vadybos žiniomis bei patirtimi. Kita vertus, verslo srityje tėvų pavardė nesukuria jokių išankstinių nuostatų. Pasak I. Dzemydos, mokslininkų sluoksnis Lietuvoje gana nedidelis, uždaras, ir visi vienas kitą pažįsta. Visą laiką jausdavo, kad yra identifikuojamas pirmiausia kaip žymių tėvų sūnus, vertinamas pagal tėvų nuopelnus, o ne savo darbo rezultatus. Kartais tiesiai pasakant: ai, čia Dzemydų sūnus. Arba leidžiant suprasti: tėvai daug pasiekė – įrodyk, kad ir tu esi geras. Lyginant: geriau ar prasčiau padarė už savo tėvą ar tėvus, kai buvo tokio pat amžiaus ar apskritai gyvenime.

„Tėtis sako, kad ties ketvirta dešimtimi visi grįžta prie mokslo. Jis suteikė man visišką laisvę, bent pastaruoju metu. Visada man pritaria, nes tikriausiai taip pat nori, kad mano kelias atsiskirtų nuo tėvų. Nors būtų malonus tęstinumas, supranta, kad turiu eiti savo gyvenimo keliu, nebūti tėvų šešėlyje, – kalbėjo VGTU docentas. – Mama labiausiai priešinosi mano perėjimui į vadybą ir apskritai į praktinę veiklą. Tačiau ir mokslinės veiklos nesu metęs. Tik nesiekiu administracinės karjeros mokslo srityje.“

Ignas su tėvu akademiku Gintautu Dzemyda 2007 metais per apdovanojimą ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiumi.

Paklydėlės bitės

Informacinių technologijų specialistas, turintis nemažą tarptautinę patirtį vadybos srityje, niekada neieškojo darbo užsienyje, nes mano, kad ir Lietuvoje galima atskleisti savo gebėjimus ir gerai gyventi. Tik reikia norėti ir stengtis. Tačiau Lietuvoje gana daug žmonių tiesiog nesistengia ir nenori nieko daryti. Klostosi tokios apatijos kritinė masė, kad ir kitiems gali nusvirti rankos.

„Analizavau, kodėl taip atsitinka. Kodėl lietuviai taip nesistengia, kaip daro, pavyzdžiui, vokiečiai ar danai, – viską iš esmės ir su dideliu noru. Tyrimų duomenimis, yra du lemiantys veiksniai. Pirmiausia, sovietmečiu patirtas prievartinis darbas mūsų šalyje. Ir kitas, truputį prieštaraujantis vadybos teorijai, – pernelyg didelė konkurencija tarp žmonių. Ji taip pat mažina norą stengtis, – kalbėjo dr. I. Dzemyda. – Konkurencija orientuota į kiekybiškai išreikštą rezultatą, o darbo kokybė neišmatuojama skaičiais. Kiekybės ir kokybės santykis nesuderinamas tarpusavyje. Kai žmonės orientuojasi į konkurenciją, išmatuojamą rodikliais, iš karto dingsta noras stengtis, kad darbo rezultatas būtų geros kokybės.“

Mokslininkų giminėje jaunoji karta perėmė dar vieną tradiciją. I. Dzemyda su keleriais metais jaunesne seserimi Giedre Dzemydaite, VU Ekonomikos fakulteto doktorante ir Ekonominės politikos katedros lektore, bitininkauja. Senelis iš tėvo pusės buvo bitininkas, ir vaikaičiai paveldėjo nemažą bičių ūkį. Sodyboje netoli Vilniaus prižiūri per trisdešimt avilių. Tėvai nesikiša. Močiutė padeda, kiek gali.

Su bitėmis susijęs ir prof. G. Dzemydos kadaise sūnui užduotas klausimas. Kodėl kartais bitės pasiklysta? Septynmetis berniukas atsakymo nežinojo. Tačiau iki šiol I. Dzemyda prisimena tėvo klausimą kaip pavyzdį, kad galima visiškai nestandartiškai mąstyti. Kuriant skaičiavimo algoritmą, grynai teorinį dalyką, ieškoti sprendinio kitose srityse. Ir atsakymą gali pasiūlyti bitės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"