TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Iki klonuoto žmogaus – jau netoli

2015 12 29 16:49
Reuters/Scanpix, SipaPress, AFP Scanpix nuotraukos

Kinija stato didžiausią pasaulyje klonavimo fabriką, kuris, kaip žadama, pradės veikti per ateinančius šešis mėnesius. Fabrike bus klonuojami galvijai, šunys, žirgai, tačiau tai tik pradžia. Neslepiama, jog fabrike bus pažangių technologijų žmogui klonuoti, tačiau kol kas apie tai viešai nekalbama, mat baiminamasi visuomenės reakcijos. Iš tikrųjų – tai tik laiko klausimas.

31 mln. eurų vertės fabriką stato Kinijos „Boyalife“ grupė, klonavimo įmonė, su partneriais iš Pietų Korėjos mokslinių tyrimų kompanija „Sooam Biotech“. Fabriko veikla bus pradėta per ateinančius 6 mėnesius.

Siekama kol kas per metus klonuoti apie 100 tūkst. galvijų, o 2020 metais pasiekti 1 milijoną klonuotų gyvūnų. Fabrike taip pat bus „gaminami“ lenktyniniai žirgai, gebantys sekti ir užuosti naminiai bei darbui su policija skirti šunys, rašo newsdiscovery.com.

„Boyalife“ vadovo ir valdybos pirmininko Xu Xiaochuno ambicijos didelės. Jo požiūriu, galvijų klonavimas – tik pradžia. Siekiama patobulinti primatų klonavimą ir pradėti bandymus su gyvūnais tiriant ligas. Kartu būtų žengtas ir biologinis žingsnis pereinant nuo primatų prie žmonių – potencialiai didėtų moraliniai ir etiniai nesutarimai.

„Technologijas jau turime, – „Boyalife“ portale rašė Xu Xiaochunas. – Nėra kitos tiek pažengusios kompanijos kaip „Boyalife“, tereikia tik leidimo.“

Idėją brandino seniai

Pietų Korėjos „Sooam Biotech“ vadovas Hwang Woo-Suk apie idėją plėsti savo įmonę kalbėjo kiek anksčiau. Tada apie planus kurti bendrą įmonę Kinijoje jis „The Daily Mail“ sakė: „Pietų Korėjos bioetikos įstatymai draudžia naudoti žmonių kiaušinėlius. Nusprendėme ieškoti patalpų Kinijoje, jeigu pradėtume taikyti technologijas žmogaus kūnui kurti.“

Šis planas pradedamas įgyvendinti, o jo partneris Xu Xiaochunas siekia tapti pirmuoju pasaulyje žmogumi, užauginusiu supergyvulį, kurio mėsa būtų tokios aukštos kokybės kaip marmurine vadinama kobė mėsa.

„Biotech“ portale rašoma, kad dėl klonavimo bus mažiau skerdžiama gyvulių, o dažniau gaminami patiekalai ir patenkinamas Kinijos viduriniosios klasės poreikis. Be to, Xu Xiaochunas mato dar vieną „teigiamą“ argumentą: mėsa atrodys patraukliau. „Dabar dauguma produktų parduotuvių lentynose atrodo gražiai – viskas blizga, traukia akį taisyklingos formos. Tačiau to negalima pasakyti apie mėsos produktus. O dabar tai taps įmanoma. Reikia nepamiršti, kad mes gaminsime maistą, tačiau jis bus taisyklingos formos ir aukštos kokybės.“

Skiriasi požiūriai

Klonavimo istorija jau siekia daugiau nei 20 metų, prisiminkime 1996 klonuotą avį Dolly, o nuo 2000-ųjų Kinijos mokslininkai pradėjo klonuoti galvijus, kiaules. „Prieš tai buvo apriboti moksliniai tyrimai Kinijoje. Tačiau vis daugiau įmonių rodė susidomėjimą investuoti į naujas technologijas komerciniam naudojimui, ypač gyvulininkystėje,“ – rašoma „Boyalife“ svetainėje. Tačiau ar klonuota mėsa yra tikrai saugi žmogaus vartojimui, kol kas diskutuotinas klausimas.

2008 metais JAV Maisto ir vaistų administracija nusprendė, kad maistas, pagamintas iš klonuotų gyvulių, įskaitant avis, galvijus ir kiaules yra saugus valgyti. Tačiau Europos Parlamentas (EP) remia draudimą naudoti klonuotų gyvūnų mėsą maisto grandinėje: rugsėjo mėnesį EP uždraudė ūkinių gyvulių klonavimą, primindamas apie gyvūnų gerovę. „Pagrindinis dalykas, dėl kurio turėtume būti sunerimę diegiant technologijas maisto pramonėje, tai užtikrinimas, ar produktai, kurie pagaminti tokiomis priemonėmis yra sveiki valgyti,“ – sakė Gregory Jaffe, biotechnologijų projektų mokslo visuomenės labui centro direktorius.

Jungtinių tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija žada dar kartą svarstyti šį klausimą.

Han Lanzhis, GMO saugumo ir Kinijos žemės ūkio akademijos specialistas teigia, kad „Boyalife“ teiginiai apie saugumą, apimtį ir operacijų laiką kelia nerimą ir kartu neįtikimi. „Gauti saugumo leidimą dėl klonuotų gyvulių užtrunka daug laiko, todėl buvau labai nustebęs išgirdęs šias naujienas, – sakė jis. – Tai turi būti reguliuojama, nes šiuo atveju įmonė tenkina tik savo interesus, todėl ateityje ji lengvai gali daryti ir kitus dalykus.“

Suaugusiųjų žmonių ląsteles klonuotų pirmą kartą

Xu Xiaochuno teigimu, žmogaus klonavimas kol kas neatliekamas, o kad tai būtų pradėta daryti, reikia eiti palaipsniui ir subtiliai, kad nebūtų išprovokuota prieštaringa reakcija. Pasaulyje keičiasi socialinės vertybės, kaip argumentą Xu Xiaochunas pateikia besikeičiantį požiūrį į homoseksualumą, todėl esą praėjus tam tikram laikui patys žmonės keisis ir žmonių požiūris į reprodukciją. „Gaila, bet dabar tam, kad susilauktum vaiko, reikia tėvo ir mamos, – sakė Xu Xiaochunas ir tęsė: – tačiau galbūt ateityje bus galima turėti dvi vietoj vienos galimybes. Bus galima rinktis kieno – tėvo ar mamos genus nori turėti 100 proc.“

Siekiant užtikrinti, kad klonavimas taptų biologinės įvairovės garantas, Tianjino fabrike bus kaupiamas genų bankas – nykstančių rūšių ląstelės, užšaldytos skystame azote, tai bus regeneracija ateities kartoms.

„Boyalife“ firmos Pietų Korėjos partneris „Sooam“ jau dirba su tokia užduotimi: jie siekia prikelti didįjį mamutą, o tai daro klonuodami ląsteles, kurios buvo rastos amžino įšalo žemėje – Sibire.

„Sooam“ taip pat rado naują verslo nišą: klonuoja mirusius naminius gyvūnus, vieno kaina siekia 100 tūkst. JAV dolerių.

Bando priešintis

Klonavimo fabriko priešininkai buriasi socialiniuose tinkluose ir reiškia savo pasipiktinimą. „Pirmiausia šią mėsą tegu 10 metų valgo valdžia ir jos aplinkos žmonės, o paskui tegu duoda mums, žmonėms!“ arba „Ar ši mėsa bus pardavinėjama Pietų Korėjoje? Kinijoje? Jeigu Kinijoje, prašome mūsų lyderių pirmiausia ją suvalgyti,“ rašoma cbsnews.com

Kritikai taip susirūpinę, nes „Sooam Biotech“ įkūrėjas, gyvūnų klonavimo pradininkas Woo – Suk Hwangas (apie jį „Lietuvos žinios“ jau trumpai rašė anksčiau) Pietų Korėjos veterinaras, jau seniai užsiima klonavimu, o 2004 metais skelbėsi „įvykdęs persilaužimą genetikoje“, paskelbęs, kad jam pavyko klonuoti 30 žmonių embrionų ir iš jų išgauti motinines ląsteles.

Woo Suk Hwangas tuo metu tapo net nacionaliniu didvyriu, sugebėjusiu neva sėkmingai kovoti su nepagydomomis ligomis, jį rėmė vyriausybė, paštas pagerbė išleisdamas pašto ženklą, vaizduojantį žmogų, kuris keliasi iš invalido vežimėlio, o moterys pačios jam atiduodavo savo kiaušinėlius moksliniams tyrimams atlikti.

Tačiau Seulo universiteto mokslininkai, atidžiai tyrę Woo-Suk Hwango veiklą, nustatė, kad visa tai tebuvo mistifikacija: motininės ląstelės sufabrikuotos, o duomenys – išgalvoti. Todėl 2009 metais jis buvo nuteistas dėl mokslinių tyrimų lėšų pasisavinimo ir neteisėto žmogaus embriono ląstelių pirkimo savo moksliniams tyrimams atlikti. „Kad ir ką Woo-Suk darytų, atrodys įtartinai“, – sakė Jaydee Hansonas, vyresnysis maisto saugos centro politikos analitikas.

Tačiau atlikęs bausmę Woo Suk Hwangas netoli Seulo vėl įkūrė laboratoriją ir joje užsiėmė gyvūnų klonavimu, 2005 metais jam pavyko klonuoti šunį Snuppy.

Mokslas, etika, moralė bei religija privalo būti drauge

Lietuvos bioetikos komiteto narys, kunigas ir buvęs chirurgas Andrius Narbekovas, anksčiau „Lietuvos žiniose“ publikuotame interviu, sakė, kad mokslas, etika, moralė bei religija privalo būti drauge: „Jeigu mes galvojame apie išlikimą, žmogaus gyvybės išsaugojimą, privalome rasti sutarimą. Tačiau nesutarimas kyla ne iš nežinojimo, kas yra blogai, o dėl naudos. Tol, kol žmonės ieškos materialinės naudos, garbės, sutarimo nebus. Kai kuriose šalyse bandoma klonuoti žmogų, ir mokslininkams, kurie tai padarys pirmieji, atiteks visa garbė. Tačiau pirmiausia reikėtų pagalvoti, kas atsitiks tam klonuotam žmogui, ar jo gyvenimas bus toks pats, kaip ir prokreacijos keliu atsiradusio žmogaus, ir tik tada nuspręsti, ar galima tai daryti, ar ne. Vis dėlto žmonės, norintys bet kuria kaina tapti garsūs, populiarūs arba turtingi, visada bandys ignoruoti etinius dalykus.“

Lieka tik laukti.

Parengė Rita JAKUCEVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"