TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Ilgesnis privalomas mokslas dar nepamirštas

2015 04 22 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Seime vėl gaivinamos diskusijos dėl pernai Vyriausybės sukritikuotos idėjos ilginti privalomo mokymo trukmę. Jau atsirado ir naujų siūlymų, kaip būtų galima perrašyti Konstituciją ir užtikrinti ilgesnį paauglių mokymąsi.

Šiandien privalomo mokymosi iki 18 metų šalininkai laukia paskutinės – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) – išvados dėl teikiamos Konstitucijos pataisos, kuri įpareigotų jaunuolius mokytis iki pilnametystės.

Pernai grupės Seimo narių pateiktas siūlymas koreguoti pagrindinį šalies įstatymą ir nustatyti ilgesnę privalomo mokymo trukmę sukėlė nemažai diskusijų. Šiai iniciatyvai nepritarė ir Vyriausybė. Kol teikiama Konstitucijos pataisa nepasiekė Seimo plenarinių posėdžių salės, atsirado siūlymų, kad privalomas taptų pagrindinis išsilavinimas.

„Tarpinis“ variantas

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas socialdemokratas Juras Požela neslepia, kad dėl privalomo mokslo pailginimo vyksta karštos diskusijos, todėl jis teikia „tarpinį“ siūlymą - įtvirtinti Konstitucijoje privalomą pagrindinį išsilavinimą.

Pagrindinio šalies įstatymo nuostatą, kad mokslas privalomas iki 16 metų, grupė Seimo narių siūlo koreguoti užtikrinant privalomą mokymą iki pilnametystės. Tačiau J. Požela įsitikinęs, jog kur kas svarbiau nustatyti ne amžiaus ribą, o privalomą įgyti išsilavinimo lygį. Jis pažymi, kad dabar ugdymo įstaigos nelinkusios dirbti su nemotyvuotais jaunais žmonėmis, todėl šešiolikmečiai dažnai pašalinami iš mokyklos net nebaigę 10 klasių. „Likus be pagrindinio išsilavinimo, uždaromas kelias siekti profesinio mokymo. Būtina, kad švietimo sistema privaloma tvarka pasirūpintų mūsų jaunimo pagrindiniu išsilavinimu, kuris jam bus reikalingas ateityje“, - LŽ dėstė parlamentaras.

J. Požela palaiko Seimo narių teikiamą Konstitucijos pataisą, kuria siūloma privalomą mokslą pailginti iki 18 metų. „Kalbant apie šią amžiaus grupę, būčiau labiau už tai, kad privalomas taptų vidurinis išsilavinimas“, - pabrėžė parlamentaras.

Kritikų argumentai neįtikina

Keisti Konstituciją, kad privalomas mokslas bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose būtų užtikrinamas iki 18 metų, per praėjusią Seimo pavasario sesiją pasiūlė konservatorė Vincė Vaidevutė Margevičienė. Šiai iniciatyvai yra pritarę parlamentiniai Švietimo, mokslo ir kultūros bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai, dabar laukiama pagrindinio Seimo TTK išvados. „Buvo daug diskusijų, išsakyta labai įvairių nuomonių. Tik TTK ilgai nesvarstė šio klausimo, o jau praėjo nemažai laiko – net dvi Seimo sesijos“, - LŽ sakė teikiamos Konstitucijos pataisos iniciatorė.

Jos neįtikina Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) argumentai, kad pailgintas privalomas mokymas valstybei per brangus. „Suprasčiau, jei reikėtų pastatyti naujų mokyklų, specialiai rengti pedagogų. Juk dabar viskas yra - mokyklos puikiai sutvarkytos, pedagogai parengti, per visą Lietuvą panaudota milijardai lėšų, tad kodėl mūsų vaikai turi būti gatvėje?“ - stebėjosi V. V. Margevičienė.

Parlamentarės žodžiais, gyvenant „kosmoso amžiuje“ per maža reikalauti vien privalomo pagrindinio išsilavinimo, kaip siūlo socialdemokratas J. Požela.

Nauda neproporcinga išlaidoms

Siūlymui Lietuvoje įteisinti privalomą mokslą iki 18 metų nepritaria Vyriausybė. Pasak ŠMM atstovų, pagal oficialią statistiką Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, 16-24 metų jaunimo mokymosi ir įgyto išsilavinimo rodikliai geresni ir už ES vidurkį. ŠMM duomenimis, nesimokančių 16-18 metų jaunuolių Lietuvoje yra vos apie 1,5 tūkstančio. Be to, privalomas mokslas iki 18 metų neužtikrintų aukštesnės nei pagrindinės ugdymo pakopos išsilavinimo, nes vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programos baigiamos, kai mokiniai jau būna daugiau kaip 18 metų, o dažnai – net 20-ies. Pailgintas privalomas mokymas taip pat pareikalautų nemažai papildomų lėšų. „Esant dabartinei Konstitucijos nuostatai mokslą nutraukia tik apie 2 proc. 16 metų mokinių, taigi nauda, gaunama skyrus papildomą finansavimą, nebūtų proporcinga išlaidoms“, - nurodoma pernai Vyriausybės pateiktoje išvadoje.

Tuomet Vyriausybė neatsižvelgė į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonę. Jos atstovai tvirtino, kad privalomas mokslas iki 18 metų būtų ne tik „terpė, kurioje jaunas žmogus galėtų save saugiau realizuoti, lavintis, išmoktų būti socialiai atsakingas“, bet ir nauda siekiant dar labiau sumažinti nedirbančių ir nesimokančių jaunų žmonių skaičių. Tokių asmenų, Eurostato duomenimis, 2013 metais Lietuvoje buvo 13,7 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"