TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Informacinių technologijų skverbimasis kelia ir nerimą

2015 07 21 7:00
LŽ archyvo nuotrauka

Žmonės prieš dvidešimt metų galėjo tik svajoti, kad fantastiniuose filmuose vaizduoti išradimai taps realybe.  Tokie kūriniai kaip bioninės kūno dalys ar robotai mažai ką stebina, o kasdienybė – darbas, paslaugos ir netgi socialinis gyvenimas – telpa viename įrenginyje. 

Neseniai korporacijos „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas pareiškė, kad dirbtinio intelekto valdomos mašinos netolimoje ateityje kels grėsmę žmonijai – technologijos pradės valdyti visuomenę. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas Informacinėms technologijoms dr. Linas Bukauskas teigia, kad šiai nuomonei ne tik pritaria, bet ir mano tai esant neišvengiama technologinės pažangos dalimi. „Šiuo metu į dirbtinį intelektą orientuoti moksliniai sprendimai kokybės požiūriu pasistūmėjo į priekį. Galima gauti potencialiai neįtikėtinų rezultatų, sujungus dirbtinį intelektą su kompiuterių technologine pažanga ar kompiuterių atminties pajėgumu, viską taikant atskirose srityse“, – portalui lzinios.lt sakė informacinių technologijų (IT) specialistas.

Daugės IT skvarbos sričių

„Žmonių savarankiškumą šiuo metu būtina apibrėžti per technologinę priklausomybę. Informacinių technologijų skvarba į kasdieninį gyvenimą yra didelė, tačiau ji dar didesnė - į darbo bei verslo aplinkas, – mano L. Bukauskas. – Jeigu namie dar galime išgyventi be kompiuterizuotų sprendimų, tai darbo ar verslo aplinkoje egzistuoja visiškas procesų automatizavimas bei priklausomybė nuo technologinių ar IT sprendimų. Sparčiai vystosi ir daugėja verslų, kurie atsisakę žmogiškosios darbo jėgos propaguoja automatinių įrenginių pagalbą“.

Anot specialisto, savarankiškumą paprastai prarandame ir aklai pasitikime technologijomis tuomet, kai IT paslauga yra patogi, naudinga ir pigi (ar net nemokama). „Jeigu būtų galima bandyti prognozuoti naujų kartų savybes, tikėtina, kad būsimose didės naujų IT sričių, be to, kils IT skvarbos lygis. Į kasdienybę labiau skverbsis dirbtinis intelektas, ypač svarbiu faktoriumi bus asmeninių poreikių tenkinimas ir orentavimasis būtent į save. Netolimoje ateityje turėsime asmeninius „patarėjus“, kurie gebės patarti kiekvienoje kasdieninėje situacijoje“, – svarsto jis.

Sveikatos srities technologijos kol kas saugios

Technologijos pažengė tiek, kad sukuriama įrenginių, kurie gali stebėti ar palaikyti sveikatą. Pastaruoju metu vis daugėja kibernetinių atakų, tačiau, pasak L. Bukausko, medicinos srityje IT šiuo metu nėra visiškai integruotos su globaliaisiais ar vietiniais tinklais, dėl to dar nėra itin didelio kibernetinių atakų pavojaus. Tarkime, ligoninių reanimacinėse ir operacinės patalpose yra technologijų, įdiegtų pacientų stebėjimų tinkle. Tai šiuolaikinis medicinos priežiūros pavyzdys. Šiuo metu dar tik vyksta procesai, kurie jutiklius bei „jutiklių tinklus“, taikomus medicinoje, integruoja į pacientų stebėjimo tinklus, tuomet neigiamas poveikis pacientui iš tiesų būna minimalus.

Dr. Linas Bukauskas / galerija.vu.lt nuotrauka

„Dauguma įrenginių, kurie turi tiesioginį poveikį pacientui, pavyzdžiui, vaistų pompos, oro tiekimo sistemos ir kita, daugeliu atvejų veikia autonomiškai tik su retu žmogaus tiesioginiu įsikišimu. Tačiau didėjant vartotojiškiems poreikiams, įrenginiai, kurie pasklis po namus kaip pagalbiniai medicininiai įrenginiai, dėl sistemų netobulumo išprovokuos atvejus, kai jie bus panaudoti ne pagal paskirtį“, – kalbėjo L. Bukauskas.

Socialiniuose tinkluose – apdairumo

Dėl socialinių tinklų vartotojams kyla iššūkių, kurie sukelia nemalonias pasekmes. Privatumas socialiniuose tinklalapiuose tarsi pamirštamas, tačiau būtent dėl to pasitaiko atvejų, kai kyla ginčai ir nepasitenkinimas. „Tarkime, asmuo tinkle paskelbia draugams privačią informaciją, o kažkas iš jų nutekiną ją didesnei auditorijai – savo draugams. Kyla klausimas, ar informacija buvo skelbiama privačiai ar viešai? Galbūt, jeigu žinutė buvo paskelbta 50-čiai draugų, ji laikoma privačia. Bet jei žinutė paviešinta 500 draugų, kai vidutiniškai kiekvienas „draugas“ turi po 100 draugų, atsiranda „500x100“ viešoji erdvė“, – aiškina L. Bukauskas.

Specialistas primena, kad taip pat svarbu žinoti, ko geriau neviešinti socialinių tinklų viešoje erdvėje: „Pavyzdžiui, jeigu paviešinsite, kad sugedo buto spyna ir ieškote gero spynos meistro arba kad nusipirkote brangų papuošalą ir jį laikote ant komodos miegamajame, tai gali kažkam išprovokuoti polinkį nusikalsti ir apsilankyti jūsų privačioje valdoje. Net elementarios jūsų nuotraukos, paskelbtos iš kitos pasaulio šalies, gali reikšti, kad jūsų nėra namie ir namai – laisvas plotas.“

Siūlo atvirą elektroninio balsavimo sistemą

Aktuali šiandienos tema – elektroninis balsavimas per rinkimus. Šis klausimas sukelia ginčus ir dideles diskusijas dėl saugumo. „Manyčiau, kad šiuo metu technologijos leidžia užtikrinti anonimišką ir saugų biuletenio perdavimą. Tačiau technologinių sprendimų ir metodų nepakanka – visuomenėje nėra pasitikėjimo šiuo klausimu, – sako L. Bukauskas. – Galima įžvelgti dvi nepasitikėjimo priežastis. Pirmoji – negalima garantuoti balso anonimiškumo; žmonės bijo, kad vėliau kas nors pradės ieškoti jų kam nors suteikto konkretaus balso priežasties. Antroji nepasitikėjimo priežastis – skaitmeninių balsų klastočių atvejai ir jų nekontroliavimas. Balsuotojai nori gebėti kontroliuoti situaciją, žinoti apie klastotes net jeigu nėra IT srities žmonės. Pasitikėjimą elektroniniu balsavimu galima pasiekti paprastu būdu – diegti jį palaipsniui.“

Pasak specialisto, kitas būdas įgyti visuomenės pasitikėjimą – padaryti balsavimo sistemą atvirą, jos programinį išeities kodą viešinti, kad visi, turintys tam tikrą kompetenciją, galėtų įvertinti, ar viskas iš tiesų veikia taip, kaip sakoma. Kaip teigia pašnekovas, taip būtų gaunamas visuomenės ryšys ir nuomonė apie sistemos tobulintinas vietas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"