TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Informatika: sumani tarnaitė, galinga karalienė

2015 01 28 6:00
Dr. Valdas Rapševičius prie Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto superkompiuterio. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Informatikas dr. Valdas Rapševičius Europos branduolinių tyrimų centre CERN vadovauja grupei, kuri prižiūri kelias gyvybiškai svarbias ten vykdomų eksperimentų sistemas. Ne vieną ir pats yra sukūręs. O grįžęs į Lietuvą dirba įvairiausių sričių projektuose - nuo geologijos iki onkologijos, kuria navigacijos uždarose patalpose technologijų įmonę.

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto lektorius taip pat stengiasi aplink save suburti gerus studentus. Pasiūlyti jiems alternatyvių galimybių, kad ne tik "drenuotų" į dideles kompanijas, bet patys kurtų įmones, brandintų idėjas, diegtų naujoves. Lietuvoje, pasak dr. V. Rapševičiaus, parengiami geri informatikos specialistai. Galime didžiuotis lietuviška informatikos mokykla. Pavyzdžiui, didžiausiame pasaulyje Europos branduolinių tyrimų centre CERN vertinami dviejų mokyklų - VU ir Varšuvos universiteto - parengti specialistai.

"Lietuviai yra smalsūs ir alkani technologijų, aktyvūs pažinti, atrasti, išnagrinėti, pritaikyti, - kalbėjo informatikas. - Dar neturime viso Vakarų civilizacijos komforto, todėl jauni žmonės veržiasi patys susikurti geresnį pasaulį. Stengiasi, ieško, kuria įmones. Šiuo požiūriu Lietuva labai gera šalis, nes yra begalė galimybių, įvairių finansavimo šaltinių. Tik netingėk. Jei turi idėjų, gali greitai save realizuoti."

Magistrantams informacines technologijas dėstantis dr. V. Rapševičius išskiria dvi studentų grupes. Vieni, tikri informatikai, dažnai jau gana komfortiškai įsitaisę, tiksliai žino, ko nori, kelerius metus dirba kurioje nors kompanijoje. Kiti ateina baigę matematikos, fizikos ar kitokias bakalauro studijas ir nori tapti informatikais. Tokie susipažinę su keliomis sritimis ir nesijaučia asai informatikos srityje, todėl labiau stengiasi, ieško, yra aktyvūs. Lemia ir žmogaus savybės: ne veltui pakeitė kryptį, nepasitenkino, ėjo kitur.

Geologijos magistras, informatikos mokslų daktaras V. Rapševičius pasakojo, kad ir pats įstojo į VU studijuoti geologijos, tačiau iš karto sėdo prie kompiuterio, pradėjo dirbti su duomenų bazėmis. Labai patiko ir per magistrantūrą lygia greta mokėsi tiek informatiką, tiek geologiją. Baigęs magistro studijas įstojo į informatikos doktorantūrą - ši sritis pasirodė labiau pritaikoma.

"Nesu mokslininkas tikrąja to žodžio prasme, kai stengiamasi dėl mokslinių straipsnių, tiriami fundamentalūs dalykai. Aš labiau inžinierius. Mes kuriame taikomąsias programas. Tam reikia nemažai vadybos, technologinių žinių ir, be abejo, šiek tiek mokslo, - sakė dr. V. Rapševičius. - Informatiką galima vadinti visų mokslų tarnaite, nes pati savaime mažai ką lemia. Kam reikalingi tie algoritmai, jei nebus konkretaus pritaikymo?! Tačiau kartu galima sakyti, kad informatika - panašiai kaip matematika - yra visų mokslų karalienė. Visų pritaikymų karalienė, nes be jos, pagreitinančios skaičiavimus, visa kita būtų mažiau vertinga. Informacinės technologijos padeda kitoms mokslo sritims gerokai greičiau judėti į priekį."

CERN detektoriai - labai įvairūs ir įspūdingo dydžio elektronikos prietaisai./Asmeninio albumo nuotrauka

CERN: kai ką galima patobulinti

Lietuvos informatikas yra vieno svarbiausių straipsnių apie 2012 metais atrastą naują dalelę Higso bozoną bendraautoris. Iš viso straipsnį pasirašė 2900 žmonių, kurių indėlis buvo svarbus siekiant šio ypač svarbaus mokslinio rezultato. Dr. V. Rapševičius vadovauja grupei, kuri CERN Kompaktinio miuonų solenoido (CMS) eksperimente vykdo informatikos projektus. Kaskart projektui prasidėjus įdarbinama ir lietuvių studentų.

"Lietuviai informatikai CERN prižiūri aibę sistemų, garantuojančių sklandų CMS detektoriaus darbą, - pasakojo grupės vadovas. - Kaip žinoma, didžiajame hadronų greitintuve yra supriešinami protonų pluoštai. Jų susidūrimo vietose stovi detektoriai - labai įvairūs ir įspūdingo dydžio elektronikos prietaisai, registruojantys įvairias daleles, skilimo produktus, lekiančius į šonus nuo susidūrimo. Visam šiam aparatui reikalinga tiek techninės, tiek programinės įrangos priežiūra. Mes su studentais nuolat prižiūrime kelias CMS detektoriaus duomenų stebėsenos sistemas, kurios gyvybiškai svarbios CERN."

Kai kurias sistemas sukūrė dr. V. Rapševičius per podaktarinę stažuotę CERN 2008-2011 metais. Tada informatiką į savo komandą buvo pakvietęs Floridos universitetas (JAV). VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Algimantas Juozapavičius palaikė gerus santykius su tos komandos vadovais, tarp jų - ir gerai žinomu profesoriumi Guenakh Mitselmakheriu, kilusiu iš Lietuvos.

"Dirbau viename subdetektoriuje, - prisiminė dr. V. Rapševičius. - Kiekvienas detektorius tarsi svogūnas sudarytas iš kitų detektorių. Dalyvaudamas CERN susirinkimuose ir pasitarimuose, pastebėjau, kad visoje toje detektoriaus architektūroje trūksta tam tikrų jungiamųjų komponentų. Tiesiog neapsižiūrėta, kad tokios programinės įrangos reikia. Pasiūliau, kad galima kai ką patobulinti."

Iniciatyva susidomėjo. Dabar dr. V. Rapševičiaus sukurta programinė įranga yra neatskiriama CMS detektoriaus dalis. Ji valdo visus darbo procesus, kai detektorius įjungiamas ir, susikaupus tam tikram duomenų paketui, sustabdomas, kad duomenis būtų galima apskaičiuoti, įvertinti ir išanalizuoti.

Dr. V. Rapševičius su šeima trejus metus gyveno Prancūzijoje. Grįžo į Lietuvą, nes žmonai Rimai, mikrobiologei, buvo sunku gauti darbą. Be to, šeimoje augo du vaikai (dabar jau trys), ir vyresnei dukrai pradėjus lankyti prancūzų mokyklą, atėjo metas apsispręsti, ar Prancūzijoje lieka ilgam, ar grįžta į Lietuvą. Nusprendė grįžti. Dabar žmona dirba pagal specialybę "Teva" kompanijoje ir vaikams garantuotas lietuviškas lavinimas. Tačiau ir dr. V. Rapševičiaus bendradarbiavimas su CERN nenutrūko. Lankosi ten kelis kartus per metus. Netrukus taip pat vyks su dviem studentais į CERN, nes jau prasidėjo naujas projektas.

Lietuvos informatikai CERN

"Laisvas menininkas"

"Įdomus dalykas, kad nedirbdamas didelėje kompanijoje, o būdamas universitete tokiu "laisvu menininku" gali gauti įvairių įdomių projektų. Tau ne iš viršaus nuleidžia, o pats susikuri ir viską valdai", - kalbėjo VU Matematikos ir informatikos fakulteto lektorius.

Vienas tokių projektų skirtas navigacijos uždarose patalpose technologijoms kurti. Jomis dr. V. Rapševičius domisi jau seniai. Kai kelerius metus dirbo vienoje didžiausių Lietuvoje informacinių technologijų kompanijoje, Geografinių informacinių sistemų (GIS) skyriuje, taip pat siūlė išbandyti navigacijos uždaroje erdvėje sistemą. Tačiau idėja susidomėjimo nesulaukė, kompanijos vadovams pasirodė neperspektyvi. Dabar ją planuojama įgyvendinti iki galutinio produkto.

Pernai liepą dr. V. Rapševičius su verslo partneriu įsteigė įmonę "Lokacijos sistemos". Bandoma pritaikyti technologijas, skirtas navigacijai uždaroje erdvėje. GPS imtuvas parodo kelią, kaip nuvažiuoti į tam tikrą vietą. Navigacijos uždarose patalpose sistema padėtų, pavyzdžiui, prekybos centre greičiau rasti norimų prekių skyrių ar pagal susidarytą pirkinių sąrašą nurodytų geriausią maršrutą apsipirkti. Būtų žinoma, kada pirkėjas parduotuvėje praeina pro kurį nors ekraną ir ką jam pasiūlyti, kokiomis veikiančiomis akcijomis, nuolaidomis, išpardavimais sudominti. Dar vienas pritaikymas būtų, tarkim, galimybė stebėti paliktą vaiką didelėje žaidimų aikštelėje, uždaroje patalpoje, vaikų darželyje matyti, kur jis laksto, ir sulaukti signalo, jei išeina ar kas nors išsiveda už darželio tvoros. Aktyvių pramogų teikėjams, sulaukiantiems daugybės klientų, tokia sistema padėtų suvaldyti gausius duomenų srautus, susijusius tiek su klientų lokacija pramogų teritorijoje, tiek su tinkamu klientų duomenų bazės panaudojimu.

Kaupiant ir jungiant

Ką tik baigtas pusantrų metų vykdytas Lietuvos ir Baltarusijos onkologų bei informacinių technologijų specialistų projektas, skirtas pagerinti plaučių ir odos vėžio diagnostiką. Dr. V. Rapševičius buvo šio projekto techninis vadovas.

"Esu dirbęs labai įvairiose srityse, bet medicinos sritis man buvo visai nauja ir uždavinys teko labai sudėtingas, - prisipažino informatikas. - Reikėjo daug išmokti, sužinoti apie medicinos programinės įrangos specifiką, formatus. Tačiau didžiausia problema buvo nesusisteminti duomenys tose įstaigose."

Turimas atskiras, izoliuotas duomenų bazes - pacientų registracijos, kompiuterinės tomografijos ar rentgeno nuotraukų - reikėjo sujungti tam tikru būdu į vieną sistemą. Dabar atsirado galimybė duomenis paimti ir kaupti VU Matematikos ir informatikos fakultete esančiame duomenų centre. Be abejo, duomenys anonimizuojami, t. y. pašalinama visa personalinė informacija. Tačiau kartu su duomenimis surinkti ir sudėti į vieną vietą metaduomenys, aprašantys, pavyzdžiui, kokios lyties ir kokio amžiaus buvo žmogus, kai darytas tyrimas. Sukaupta įvairių plaučių ir odos vėžio duomenų bazė leis toliau atlikti tyrimus, taikyti įvairius metodus analizuojant nuotraukas.

"Kol kas sukaupti tik Lietuvos gyventojų duomenys, tačiau projektas yra kur kas platesnis, - pabrėžė dr. V. Rapševičius. - Svarbu sukaupti kuo daugiau duomenų. Tada galėsime daryti tam tikras prielaidas, atlikti statistinius skaičiavimus."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"