TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Instinktas išlikti: už ir prieš nutukimą

2010 03 01 0:00
Antropologė J.Tutkuvienė džiaugėsi atsakingu tėvų požiūriu į savo vaikus.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Maždaug prieš dešimtmetį Lietuvos paauglės buvo liesiausios Europoje. Užsienio antropologai tada įspėjo, kad daugelis valstybių išgyveno tokią patirtį prieš pradėdamos tukti. Naujausias žvalgomasis tyrimas patvirtino, kad Lietuvos vaikai ir ypač paaugliai jau pradeda stambėti.

 "Siauros gatvelės, apšiurusios taburetės prie kavinių, gėlių vazonėlis nuskilusiu kampu - viskas tikra kaip tas tūkstantmetis akmuo, - prisiminė saulėtą Kroatijos salą per tarptautinę antropologų konferenciją prieš kelerius metus Vilniaus universiteto (VU) profesorė Janina Tutkuvienė. - Ir sėdi toks pat apšiuręs senukas prie savo kavinukės su užrašu "Slow Food" ("Lėtas maistas"). Kai pas mus atsiras tokių užrašų, galėsime būti garantuoti, kad neatsidursime tarp tų valstybių, kurios tunka ir tuks toliau."

Pastebėtos įdomios žmogaus organizmo kitimo bangos. Pirmiausia įvyksta akceleracija, t. y. padidėja ūgis. Tokie greitai ištįsę žmonės dažniausiai tam tikrą laiką būna liesesni nei kiti. Vėliau, jei ir toliau veikia ūgio akceleraciją paskatinęs veiksnys, populiacija pradeda pamažu tukti. Kaip rodo kitų šalių patirtis, po ūgio akceleracijos piko tukimas prasideda maždaug po penkerių-dešimties metų.

"Pirmiausia pamažu perimame blogąsias Vakarų valstybių maitinimosi tradicijas. Kita vertus, gali būti, kad mūsų moterys, kurios apie 2000 metus buvo tos liesos paauglės, dabar pradeda gimdyti. Įdomu, kokie naujagimiai gimsta. Pradėjome ir tokius tyrimus", - sakė VU Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja prof. J.Tutkuvienė.

Atsilieps palikuonims

Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, daugiausia tyrinėtos jau gimusių vaikų augimo sąlygos. Nemažai nagrinėti ir nėščios moters veiksniai vaisiaus augimui, pavyzdžiui, kaip motina maitinasi, ar rūko ir t. t. Pirmieji moksliniai darbai apie vadinamąjį augimo programavimą dar iki gimimo pradėjo rastis maždaug prieš dešimt metų. Tačiau pasaulyje beveik netyrinėta, kaip gali paveikti būsimo vaiko augimą tai, kas buvo iki nėštumo. Pasak prof. J.Tutkuvienės, turbūt kiekvienos tautos pasakos, papročiai, tradicijos, visas kultūros antstatas patvirtintų, kad viskas svarbu. Liaudies išmintis moko, kad nėštumui atsilieps ir tai, kaip moteris elgėsi iki jo.

Vadovaujantis bendrosiomis žmogaus organizmo prisitaikymo aplinkoje taisyklėmis (evoliucijos pradžioje žmogui buvo naudingas gebėjimas kaupti organizmo energiją ir tausoti atsargas, kad išliktų, tačiau dabar, maisto pertekliaus laikais, geriau tiems, kurie nelinkę tukti), iškelta hipotezė, kad iki nėštumo badavusio individo palikuonis šias sąlygas gali jausti dar būdamas gimdoje, o sudėtingi organizmo biocheminiai ir fiziologiniai mechanizmai visam laikui įrašo vadinamojo atsigriebimo fenomeno programą. Kaip rodo JAV antropologo Danielo Benysheko atliktas eksperimentas, badavusių nėščių žiurkių net trečios kartos palikuonys buvo linkę labiau tukti.

Gimsta didesni

Pasak prof. J.Tutkuvienės, naujagimių dydžio kitimas paprastai yra minimalus, nes moters organizmas per milijonus metų prisitaikė gimdyti tam tikro optimalaus pagal moters kūno dydį naujagimį. Vaisius moters organizme labai apsaugotas nuo išorės ir net vidaus veiksnių. Jei naujagimio dydis keičiasi, vadinasi, sąlygos, kurias patiria motinos organizmas, yra labai ekstremalios.

Per visą žmogaus evoliuciją vidutiniškai šešių centimetrų ūgio pokyčiams kartais reikėjo kelių šimtų tūkstančių metų. Tai, kas įvyko XX amžiaus viduryje, kai per kelis dešimtmečius vidutinis kai kurių populiacijų ūgis padidėjo net penkiais-septyniais centimetrais, tikriausiai buvo susiję su gausiu baltymų vartojimu ir dar, manoma, su hormonine aplinkos tarša. Staiga atsirado labai daug mėsos, gaminamos greitu pramoniniu būdu, taip pat imta vartoti daug pieno produktų. Kitas dalykas, iš esmės pakito ir gyvenimo būdas: sumažėjo fizinis aktyvumas, kitaip leidžiamas laisvalaikis.

Dėl įvykusios akceleracijos dabartiniai Lietuvos naujagimiai, palyginti su tais, kurie gimė maždaug prieš 30-40 metų, tikrai yra didesni: mergaitės vidutiniškai vienu centimetru ar pusantro, berniukai - beveik dviem centimetrais.

Vėluojant ir mokantis

"Kaip rodo 2008-2009 metų žvalgomasis tyrimas, pastambėjo ir vaikų bei paauglių populiacija, - pasakojo mokslininkė. - Kai 2000-2002 metų duomenis lyginau su 1985-ųjų, buvome gerokai suplonėję, o naujausi duomenys jau prilygsta tiems, kurie užfiksuoti prieš kelis dešimtmečius. Būtų labai gerai, jei tokia populiacija, kokia yra dabar, ir išliktų, - nei per liesa, nei pernelyg nutukusi. Baisu, jei pradėsime sparčiai tukti, kaip atsitiko daugelyje valstybių."

Nuolatiniai populiacijos tyrimai padės pastebėti tokią tendenciją, o jai užbėgti už akių turėtų, kaip pastebėjo prof. J.Tutkuvienė, labai aktyvūs Lietuvos tėvai ir atsakingas jų požiūris į vaikus. Tokia tradicija, per daugelį amžių perduodama iš kartos į kartą, nulemta stipraus išlikimo instinkto.

"Mūsų tėvai mūru stoja už vaikus, o taip yra toli gražu ne visose populiacijose. Mes labai kovojame už savo palikuonis, nes privalome taip daryti. Šiaurinės populiacijos tokį mechanizmą susikūrė, kol čia atmigravo. Labai svarbu prisiminti mūsų adaptacijos aplinkoje dėsnius, kodėl čia esame ir kodėl mums vis dėlto yra gerai ta keikiama tradicinė lietuviška virtuvė, - juokėsi mokslininkė. - Ypač moterys Lietuvoje yra kietos kovotojos. Net ir labiausiai neturėdamos laiko, stengiasi pačios gaminti valgį vaikams. Dar neįšokome į greito maisto traukinį, o jau atsirado ūkininkų turgelių. Gerai, kad taip pavėluotai viską darome, - galime pasimokyti iš kitų šalių. Amerikoje, Vokietijoje, Danijoje ar Švedijoje išnaikino mokyklų ir vaikų darželių virtuvėles, o dabar viską grąžina atgal. Vėl milijardiniai projektai."

Mokslininkai kritikuoja ne tik greitą maistą. Jau atsirado straipsnių, kuriuose rašoma, kad plastikiniai indai, į kuriuos dedamas maistas, taip pat plastikiniai buteliai, turi hormoninio poveikio, šiek tiek primenančio estrogenų veikimą. Vadinasi, per ilgą laiką galimas panašus efektas, lemiantis tukimą. Pasak prof. J.Tutkuvienės, reikėtų mokyti vaikus aristokratizmo: valgyti neskubant, ramiai, gražioje aplinkoje ir iš tikrų, nevienkartinių, neplastikinių, indų. Svarbu, kad patys vaikai išsiugdytų skonį ir pajustų, kuo geresnis tikras valgis už dirbtiniais priedais pagardintą maistą. Ir patys galėtų atsirinkti.

Kai kurios šalys dėl ypač užteršto maisto, kuris turi hormoninio cheminių priedų poveikio, išgyvena jau antrą akceleracijos bangą. Kūnas į aukštį visą laiką didėti nebegali (yra tam tikros ribos), tad, neigiamam veiksniui toliau veikiant, pradeda plėstis į plotį, be to, ankstėja brendimas. O su ankstyvu brendimu siejasi labai daug neigiamų padarinių. Ypač anksti subrendusios mergaitės, sulaukusios vyresnio amžiaus, turi kur kas didesnę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, antrojo tipo cukriniu diabetu, dažnesnis ir nutukimas, metabolinis sindromas.

Išlikimo dėsniai

Kaip pasakojo antropologė, pastaruoju metu vėl iš naujo tikrinamos evoliucijos ir ypač migracijos teorijos. Turbūt visiems žinoma pirminė idėja, kad žmonija kilo iš Afrikos, o vėliau tam tikromis kryptimis migravo. Ledynai iš tos teritorijos, kur mes dabar esame, pasitraukė geriausiu atveju turbūt prieš 15 tūkst. metų. Tikrai žinoma, kad prieš 10 tūkst. metų čia jau buvo įsikūrusi populiacija. Kitaip tariant, čia buvo šiauriausias taškas.

Šiltuose kraštuose vyrams nereikėjo daug ir sunkiai dirbti, nes rankioti maistą galėjo ir moterys. Be to, sąlygos žemdirbystei visada buvo optimalios. Tad vyrai galėjo turėti ne vieną, o kelias žmonas, nes pajėgė jas išlaikyti. Toks gyvosios gamtos dėsnis - vyrai visada siekė kuo plačiau paskleisti savo genetinį potencialą.

Pasak prof. J.Tutkuvienės, vyrų ir moterų gimsta daugmaž vienodai. Pirminis startinis momentas būtų 100 mergaičių ir 104-106 berniukai, tačiau pastarųjų daugiau žūsta. Iš kur vyrui paimti tas kelias žmonas? Tada prasideda, kaip skelbia žmogaus biologinės adaptacijos ir evoliucijos teorija, lyčių varžybos. Jei vyrai gali ir nori turėti kelias moteris, varžosi tarpusavyje, o moterims nėra ko varžytis, nes jų neužtenka po kelias kiekvienam vyrui.

Manoma, kad taip buvo per pačius ankstyvuosius mūsų protėvių raidos etapus, dar neišėjus iš Afrikos. Kai žmonės pradėjo iš ten migruoti, atšiauresnėmis sąlygomis vis mažiau moterų galėjo dalyvauti maisto paieškose. Šiaurėje jo nelabai prisirankiosi, o medžioti stambius gyvūnus pajėgė tik vyrai. Tad ir išmaitinti jie galėjo tik vieną žmoną, todėl jau moterys varžėsi tarpusavyje (kaip minėta, jų suaugusioje populiacijoje daugiau nei vyrų). Taip pat vyko biologinė optimalaus individo (ir tarp vyrų, ir tarp moterų) atranka, garantuojanti rūšies pratęsimą.

"Ši teorija labai tinka, kai sakoma, kad Lietuvoje gražios moterys, nes prisitaikė, išliko gražesnės, ir apskritai joms reikėjo turėti kietą charakterį, - sakė antropologė. - Vyrai išliko vyriškiausi, stiprūs bei galingi, iš tikrųjų galintys paskersti bet kokį mamutą. Pastarųjų metų androloginiai tyrimai patvirtina, kad mūsų ir kai kurių kitų šiaurinių populiacijų vyrų sėklos vaisingumo rodikliai lenkia daugelio pietinių ir kai kurių kitų Vakarų šalių vyrų sėklos vaisingumo rodiklius. Kartais moterys skundžiasi, kad vyrai stuobriai. Iš tikrųjų, gal ir nėra džentelmenai, bet jie tokie, nes nereikėjo labai stipriai tarpusavyje varžytis ir buvo visiškai garantuoti dėl savo kokybės. Tikriems vyrams nėra ko įrodinėti savo vyriškumo, dėl to šiuose kraštuose visiškai kitokios tradicijos ir moterys niekada nebuvo slopinamos. Vyrai ramūs, tegul moterys daro viską, rūpinasi, vadovauja - jiems dar geriau."

Kitas dalykas, susijęs su hormonais. Pietietės turi gerokai daugiau androgenų nei estrogenų, o būtent tie vyriški hormonai kelia lytinį potraukį ir moterys yra aistringesnės. Gali būti, kad kaip tik todėl, pasak kai kurių antropologų, tuose kraštuose moterys priverstos slėptis po čadromis. Vyrai jų kitaip nesuvaldytų.

Šviesiaplaukės šviesiaakės

Įvairiose šalyse daugmaž sutariama dėl žmogaus kūno patrauklumo kriterijų, nes per daugelį evoliucijos amžių vyko ne tik lyčių varžybos, bet ir lytinių požymių atranka. Pavyzdžiui, juodaodžiams vyrams vis vien patraukliausia buvo šviesiausia iš visų juodaodžių moterų. Manoma, kad žmonėms migruojant tolyn į šiaurę jų odos spalva bluko dar ir dėl lytinės atrankos, nes vyrai pasirinkdavo vis šviesesnes moteris. Jei ne lytinė atranka, odos spalvai išblukti būtų reikėję dar kelių šimtų tūkstančių metų.

Per daugelį tūkstantmečių buvo pastebėta, kad moters oda šviesesnė nei vyro, o jaunos mergaitės - už pagyvenusios moters, todėl šviesi oda tapo moteriškumo ir jaunystės požymiu. Nors šiais laikais, kaip juokavo prof. J.Tutkuvienė, viskas vyksta tarsi prieš evoliucijos ir natūralios lytinių požymių atrankos dėsnius.

Kitas pamatinis moters požymis būtų šviesūs plaukai, nes androgenai labiau lemia tamsius, o estrogenai - šviesius plaukus. Visais laikais moterų plaukai buvo vidutiniškai šviesesni negu vyrų ir ant kūno jų moterys turėjo mažiau. Negana to, šviesios odos ir šviesių plaukų moters akys taip pat turėtų būti kuo šviesesnės, nes tai irgi yra moteriškumo, estrogenų poveikio rodiklis.

"Vyrai pasirinkdavo moteris šviesiomis akimis dar ir dėl to, kaip rašoma viename naujausių mokslinių straipsnių, kad tokiose akyse geriau matyti susiaurėję ar išsiplėtę vyzdžiai, - pasakojo antropologė. - Simpatinė nervų sistema vyzdį plečia, o parasimpatinė - siaurina, ir vyras gali geriau suprasti, ką moteris jaučia. Jei vyzdžiai išsiplėtę ir akys didelės, gali net nugrimzti, kaip rašo poetai, jų gelmėse."

Patvirtinant teorijas

Labai svarbu buvo ir moters kūno dydis. Per daugelį amžių pastebėta, kad labai maža moteris greičiausiai nepagimdys, o labai didelė gali būti ne kokios sveikatos. Be to, nenaudinga tokią žmoną turėti, nes didelis kūnas sunaudoja daug energijos išteklių.

Dėl tos pačios lytinės atrankos moterų, gyvenančių šiauriniuose kraštuose, figūra labiau išlenkta per liemenį, o, pavyzdžiui, Viduržemio jūros valstybėse - tiesesnė. Pasak prof. J.Tutkuvienės, plonesnio liemens ir platesnių klubų moteris sveikesnė visais atžvilgiais. Jai kur kas mažiau gresia vadinamasis obuolio, arba centrinio tipo, tukimas, kai suriebėja ir vidaus organai, o kartu mažesnė širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto bei metabolinio sindromo rizika. Naujausiais duomenimis, plonesnis liemuo susijęs ir su didesniu vaisingumu.

"Neurofiziologai iškėlė dar vieną teoriją, kodėl per visą evoliucijos eigą vyrai rinkosi plonesnio liemens ir platesnių klubų moteris, - prisiminė antropologė neseniai publikuotą amerikiečių mokslininkų Williamo Lasseko ir Steveno Gaulino straipsnį žurnale "Evolution and Human Behavior" ("Evoliucija ir žmogaus elgesys"). - Manoma, kad riebalinių rūgščių, kurios kaupiasi paodyje, sandara skiriasi. Pavyzdžiui, ant liemens (ypač jo viršutinėje dalyje) kaupiasi daugiausia sočiosios riebalinės rūgštys, susijusios su didesne rizika sveikatai, o esant vadinamajam moteriško tipo tukimui, ant klubų, šlaunų ir rankų kaupiasi polinesočiosios riebalinės rūgštys. Tarp jų yra ir tokių, kurios būtinos sklandžiai smegenų raidai ir vėliau -tinkamai veiklai, pažintinėms funkcijoms."

Ištyrus labai daug moterų, nustatyta, kad tų, kurių liemuo plonesnis ir klubai platesni, vaikai yra didesnio intelekto. Galimas dalykas, kad per visą evoliuciją vyrai pastebėjo, jog tokių moterų palikuonys turi geresnes sąlygas tobulėti. Vaisius, būdamas gimdoje, minėtųjų polinesočiųjų riebalinių rūgščių gali gauti tik iš motinos. Jei moteris tuo metu turi jų atsargų - ir vaikui yra geriau, nes jis gauna būtent smegenų raidai reikalingų medžiagų.

Per tyrimą buvo atmesti visi kiti veiksniai, t. y. tirtos to paties amžiaus ir socialinio sluoksnio moterų grupės, ir visose gautas toks pat rezultatas. Net paauglių, pagimdžiusių vaikus 16-18 metų, grupėje išryškėjo toks pat dėsningumas: plonesnio liemens ir platesnių klubų motinų vaikai buvo intelektualesni.

"Lygindama mūsų atliktų tyrimų rezultatus, kokios yra moterų figūros, juosmens ir klubų rodikliai, riebalinio audinio išsidėstymas ir topografija, matau, kad jie yra optimalūs ir taip pat pateisina posakį, kad Lietuvoje moterys yra labai gražios, - sakė prof. J.Tutkuvienė. - Ir dar kartą patvirtina migracijos, lytinės atrankos ir tinkamo partnerio paieškos teoriją, kad mūsų protėviams migruojant į šiaurės kraštus moterys turėjo tikrai daug tarpusavyje kovoti ir būtent tarp jų vyko stipresnė lytinė atranka nei tarp pietinių populiacijų moterų."

Šiuo atveju nekalbama apie slavus, nes jie šiaurės kraštuose atsirado gerokai vėliau. Visai kita ir eskimų migracijos istorija. Ten, kas dabar mums yra šiaurė, šiaurės ašigalis, prieš mažiausiai 10 tūkst. metų niekas apskritai negyveno. Eskimai į šiaurę atėjo vėliau.

"Ne šiaip sau tam tikrame areale gyvena tam tikros kūno formos ir tam tikrų būdo bruožų žmonės. Buvo priežasčių, - pabrėžė antropologė. - Manau, kad tokio charakterio ir tokios adaptacijos aplinkoje, kokia yra mūsų populiacija, turėtume išlikti ilgam. Mums būdingas didžiulis kovos už išlikimą instinktas. Lietuvių tautoje yra visko vienoje vietoje - ir daug agresyvumo, ir labai daug gerumo. Ir kitokie negalime būti - tokie čia esame nuo amžių amžinųjų. Kitaip nebūtume čia išlikę."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"