TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Internetas parodė Kongresui savo galią

2012 01 23 9:00

Jungtinių Valstijų Kongresas po masinių protestų atidėjo prieštaringai vertinamo kovos su intelektine vagyste internete įstatymo svarstymą.

Holivudas prieš internetą

Nuo piratinio intelektinės nuosavybės naudojimo labiausiai kenčia Jungtinių Valstijų kino pramonė. Jos iniciatyva buvo sukurti naujų griežtų teisės aktų projektai SOPA ir PIPA (Kovos su internetiniu piratavimu aktas ir Intelektinės nuosavybės apsaugos aktas). Pagal įstatymo projektą kiekvienas interneto paslaugų teikėjas privalo pagal pirmą intelektinės nuosavybės teisių turėtojo reikalavimą nutraukti paslaugas resursui, kaltinamam piratavimu. Priešingu atveju jis būtų vertinamas kaip bendrininkas. Net paprastas interneto naudotojas gali būti kaltinamas piratavimu. Tarkim, išplatinus daugiau kaip 10 dainų kopijų, jam grėstų iki penkerių su puse metų kalėjimo.

Milijonai žmonių - prieš drakonišką įstatymą

Suprantama, toks įstatymas tiesiogiai kenkia ne tik paprastiems vartotojams, bet ir interneto milžinams "Facebook", "Google", "Twitter". Praėjusį trečiadienį pasauliniame tinkle jie surengė protesto akciją. Šeštoji pasaulyje pagal lankomumą (apie 100 mln. vartotojų) interneto enciklopedija "Wikipedia" tai dienai uždarė savo angliškąją versiją. Streike taip pat dalyvavo ir kitos populiarios svetainės, tarp jų "Reddit", "Mozilla", "Nerd Reactor", "Free Press", WordPress", "Tucows". Kartu šie interneto milžinai ragino savo klientus spausti įstatymų leidėjus nesvarstyti tokio įstatymo. Kai kuriais duomenimis, kongresmenai ir senatoriai gavo per 10 mln. savo rinkėjų laiškų.

Ir Europa prieš

Europa taip pat kenčia nuo piratavimo internete. Tačiau už skaitmeninės programos įgyvendinimą atsakinga ES komisarė Nelie Kroes savo svetainėje socialiniame tinkle "Twitter" parašė: "Džiaugiuosi, kad nuomonė į SOPA keičiasi: nereikia blogo įstatymo siekiant apsaugoti atviro interneto privalumus."

Komisarė pasisako už švelnesnę kovos su piratais taktiką: "Greičio viršijimas taip pat neteisėtas, tačiau "gulintys policininkai" neįrengiami autostradoje."

Donorai ir naudos gavėjai

Jungtinės Valstijos jau seniai nebėra "pasaulio dirbtuvė". Ši didžioji valstybė kartu su Europa vis labiau specializuojasi gaminti nematerialią produkciją: prasmes, idealus, žinias. Dėl to ambicingi besivystančiojo pasaulio teoretikai dažnai kaltina ją kultūriniu imperializmu. Holivudo produkcija, dirbinių dizainas, populiarioji muzika likusiam pasauliui su didele įtaiga perteikia siektinus idealus ir vertybes. O tas likęs pasaulis šia produkcija naudojasi, ją keikia - ir stengiasi išvengti mokėjimo už ją.

"Minkštoji" interneto galia

Kova prieš įstatymo priėmimą buvo pirmasis pasaulio internetinės bendruomenės galios išbandymas. Iki šiol ta bendruomenė suvokta kaip chaotiška, atomizuota stichija, nepajėgi susitelkti kokiam nors tikslui.

Tokia ji, tiesą sakant, ir lieka, kol atsiranda lyderių. Mūsų atveju tokiais lyderiais tapo prekės ženklai "Google", "Facebook", "Twitter", "Wikipedia". Pasirodo, šie (ir kiti protesto akcijoje dalyvavę) interneto projektai turi jau ir politinę galią, sulyginamą su Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjų.

Ta galia yra "minkšta". "Google" nesiunčia bombonešių ir nenustatinėja palūkanų normų. Tačiau ji jau tampa politine jėga, turinčia reikšmingos įtakos nacionalinių valstybių gyvenimui.

Kovos instrumentų užtenka

Kitą dieną po "interneto streiko" pranešta apie globalinę teisėsaugos operaciją, įvykdytą prieš interneto piratų kompaniją Megaupload.com. Suimti jos įkūrėjai, išduoti kratos orderiai devyniose šalyse. Kompanija kaltinama turinio savininkams padariusi pusės milijardo dolerių žalą.

Šis įvykis rodo, kad teisinių instrumentų kovoti su intelektinės nuosavybės vagimis yra. Ir tais atvejais, kai iš svetimo turto daromas didelis verslas, teisėsauga pajėgi tokius vagišius sutramdyti.

Būtų smūgis ir postmodernizmui

Iš tikrųjų intelektinės nuosavybės neatlygintino naudojimo problematika nėra lėkšta. Pakiliai kalbant apie informacijos laisvę internete pravartu prisiminti, kad kiekvienas garso ar vaizdo kūrinys taip pat yra informacija. Pastarąjį pusšimtį metų nauji meno kūriniai labai dažnai kuriami perdirbant, perkomponuojant jau sukurtus kūrinius. Tai gali vykti tiek tiesiogiai kartojant populiarų siužetą ar estetinį sprendimą, tiek ir išpešiojus svetimus prasminius siūlus nuneriant savo originalų kūrinį. Visiškai įprasti jau tapo kūriniai, sudaryti vien tik iš citatų, tačiau sukuriantys autentišką, naują meninę kokybę.

Išplėstas autorių teisių suvokimas gali pakirsti pačias tokios estetikos šaknis. Bet kartu tai duotų impulsą grįžti prie autentiškų didžiųjų istorijų kūrimo. Priverstų atsigręžti ir į senąją kūrybą, kurios nebegina autorių teisės. Tačiau to neįmanoma įgyvendinti: kiekvienos epochos estetika yra jos pačios būties atspaudas, o ne sąmoningai prisiimta stilistika.

Kova dėl autorių teisių internete tik prasideda.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"