TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Internetui Lietuvoje – 25 metai

2016 10 10 10:49
Kompiuterinio ryšio "Lietuva - Internetas" įgyvendinimo darbų vadovas prof. Laimutis Telksnys. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lygiai prieš 25 metus,1991-ųjų spalio 10 dieną, Lietuva tapo pasaulio kompiuterių tinklo – interneto – nare. Dabar naudojame pačias naujausias interneto technologijas. Lietuva savo optiniu kompiuterių tinklu yra pasaulio penketuke.

Net 98 proc. mūsų šalies teritorijos apima optinis kompiuterių tinklas. Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostį tinklą RAIN ir kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtrą 2005–2015 metais Europos Komisija pripažino geriausiu Europos Sąjungos socialinio ir ekonominio poveikio projektu.

„Tačiau 1991 metų pradžioje Lietuva vis dar buvo atskirta nuo modernų internetą plėtojančio pasaulio, – prisiminė akademikas Laimutis Telksnys. – Ir tik tada, kai Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Matematikos ir informatikos institute Vilniuje pradėjo veikti kompiuterinio palydovinio ryšio mazgas „Lietuva – Internetas“, mūsų šaliai atsivėrė naujos ekonominės ir socialinės veiklos galimybės, kurių Sovietų Sąjungos tarnybos jau nebegalėjo kontroliuoti“.

Aptariant ryšių kanalo " Lietuva - Internetas" atidarymo eigą. Iš dešinės: Norvegijos atstovas Vidaras Bjerkelandas, LMA Matematikos ir informatikos instituto darbuotojai Petras Šulcas, Julius Sruogis ir direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui prof. L. Telksnys.Matematikos ir informatikos instituto archyvo nuotrauka

Lietuvos ryšys su internetu buvo įrengtas per tris su puse mėnesio nuo projekto idėjos iki jo įgyvendinimo. Sutelkus mūsų šalies mokslo ir studijų specialistų patirtį, sukauptą tyrinėjant kompiuterių tinklus, bei kryptingai padedant Danijos, Norvegijos vyriausybėms ir Skandinavijos šalių – Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos – akademinio kompiuterių tinklo NORDUnet specialistams.

Naujomis kompiuterinio palydovinio ryšio mazgo „Lietuva – Internetas“ galimybėmis – duomenų perdavimo, telefono ir fakso kanalais – iš karto pradėjo naudotis Lietuvos Aukščiausioji Taryba, Lietuvos Respublikos Vyriausybės organizacijos, mokslo ir studijų įstaigos. Prasidėjo Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET kūrimo darbai. Kompiuterių tinklų panaudojimo patirties sėmėsi verslas.

Iš interneto priešistorės

Aptariamas ryšių kanalo "Lietuva - Internetas" darbų užbaigimo aktas. Iš dešinės: Aleksandras Abišala - Lietuvos Respublikos ministras, atsakingas už informatiką, Bryanas Andersas Gundersenas - Norvegijos atstovas, Gediminas Veiveris - LMA Matematikos ir informatikos instituto Skaičiavimų valdymo laboratorijos vadovas.Matematikos ir informatikos instituto archyvo nuotrauka

„Viena Matematikos ir informatikos instituto veiklos krypčių visada buvo skaičiavimo technikos panaudojimas, – pasakojo „Lietuvos žinioms“ kompiuterinio ryšio „Lietuva – Internetas“ įgyvendinimo darbų vadovas prof. L. Telksnys. – Interneto priešistorė prasidėjo beveik prieš penkiasdešimt metų. Tuo laiku ir mūsų institute atsirado skaičiavimo mašinų. Kai jos tobulėjo ir jų galimybės augo, mums reikėjo nuolat sekti, kas darosi. Todėl mūsų mokslininkų išprusimas ir žinios kompiuterių panaudojimo ir kompiuterių tinklų plėtros srityje buvo labai geros. Nors atskirti nuo pasaulio, skaitėme, kiek galėjome, ir visas naujienas vienokiu ar kitokiu būdu išbandydavome.“

LMA Matematikos ir informatikos instituto Skaičiavimo centras buvo vienas stipriausių Sovietų Sąjungoje. Pirmoji skaičiavimo mašina Lietuvoje buvo sumontuota 1962 metais Matematikos ir informatikos instituto priestate. Po kelerių metų atsirado naujų mašinų, buvo sukurti jų terminalai. Vienas, pavyzdžiui, buvo pastatytas už 300 kilometrų nuo Vilniaus – Kauno medicinos instituto Širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologijos ir patologijos mokslinio tyrimo institute Palangoje. Matematikos ir informatikos instituto mokslininkai bendradarbiavo su kardiologais įvairių širdies sutrikimų atpažinimo srityje.

Ryšių kanalo " Lietuva - Internetas" mazgo, esančio Lietuvos mokslų akademijos Matematikos ir informatikos institute Vilniuje, palydovinė antena ryšiui su internetu palaikyti, įrengta ant Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pastato stogo.Matematikos ir informatikos instituto archyvo nuotrauka

1982 metais lietuvių sukurta širdies stebėsenos sistema buvo demonstruojama tarptautinėje kardiologijos konferencijoje Maskvoje. Įrengtas ryšys tarp Matematikos ir informatikos institute esančios skaičiavimo mašinos ir Liaudies ūkio pasiekimų parodoje stovinčio terminalo. Viskas veikė kuo geriausiai. Inovacijos autoriai buvo apdovanoti.

Sovietai bandė kurti savo internetą. Jo variantą su ribotomis galimybėmis buvo sukūrę, tačiau bandymas žlugo, nes trūko kompiuterių tinkle, pasak prof. L. Telksnio, pačios informacijos. Tada juokauta: „Tinklas yra, bet žuvų jame nėra“. Svarbi informacija dažniausiai buvo laikoma slapta, o nereikšminga infomacija buvo neįdomi.

Tikrasis internetas, kaip jį dabar suprantame, Vakaruose atsirado praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio viduryje. Tačiau sovietų kompiuterių įranga nebuvo jam pritaikyta. Vakarų interneto standartai buvo aukštesni.

Ištrūkus iš Sovietų Sąjungos

„Kai Lietuva ištrūko iš Sovietų Sąjungos, ryšiai buvo ypač svarbu. Ir kaip tik tada, po Sausio įvykių, labai padėjo skandinavai. Jie sudarė galimybes įdiegti Lietuvoje naujausias tuo metu pasaulyje kompiuterių tinklų technologijas. Naudotis pasaulinio lygio interneto ryšiais“, – pabrėžė akademikas.

1991 metais Danijos vyriausybė pakvietė Lietuvos atstovą prof. L. Telksnį į tarptautinę kompiuterių tinklų konferenciją INET-91. Per Danijos ambasadą Maskvoje taip pat pasirūpino, kad būtų išduota viza, ir apmokėjo visas dalyvavimo konferencijoje išlaidos.

LMA Matematikos ir informatikos instituto darbuotojai (iš kairės) Bronius Samuolis, Kęstutis Lelys, Jonas Banys prie Norvegijos padovanoto kompiuterio "Norsk Data" ryšiui "Lietuva - Internetas" palaikyti.Matematikos ir informatikos instituto archyvo nuotrauka

Kopenhagoje birželio 18–20 dienomis vykusios konferencijos renginiuose ir buvo nutarta įdiegti palydovinio ryšio „Lietuva – Internetas“ kanalą, kurio mazgai būtų įrengti Matematikos ir informatikos institute Vilniuje ir Oslo universitete, Norvegijoje. Numatyta įdiegti 64 kilobitų per sekundę palydovinio ryšio kanalą, kuriuo būtų galima perduoti duomenis 9,6 kilobito per sekundę greičiu, kalbėti telefonu (šešiais kanalais), siųsti faksus.

Norvegijos vyriausybė skyrė lėšų palydovo „Intelsat“ ryšiui. Taip pat dovanojo norvegiškų kompiuterių „Norsk Data“ su kompiuterių tinklo programine įranga kompiuterinio ryšio mazgui Vilniuje įrengti. Krovinys, lydimas norvegų specialisto Vidaro Bjerkelando ir jo tėvo, iš Oslo per Suomiją pasiekė Estiją. Sieną saugojo dar sovietai. Prof. L. Telksnys turėjo visus reikalingus raštus pasiimti kroviniui, įvardytam kaip humanitarinė pagalba Lietuvai, tačiau priekabių vis tiek neišvengta: ar tikrai vežama humanitarinė pagalba, kompiuteriai, o ne ginklai „Stinger“.

Pirmoji elektroninė nuotrauka, gauta Lietuvoje internetu. Ją 1992 metų sausio mėnesį iš Oslo universiteto į LMA Matematikos ir informatikos institutą atsiuntė V. Bjerkelandas. Fotografavo Vilniuje to laiko naujiena - elektroniniu fotoaparatu. Nuotraukoje (iš kairės) LMA Matematikos ir informatikos instituto darbuotojai prof. Laimutis Telksnys, Julius Sruogis, Petras Šulcas..Matematikos ir informatikos instituto archyvo nuotrauka

Matematikos ir informatikos institute įrengus kompiuterinio ryšio mazgą, buvo nutiestas kanalas iki palydovinės antenos, saugumo sumetimais iškeltos ant Aukščiausiosios Tarybos pastato stogo. Kita palydovinė antena stovėjo Norvegijoje, Oslo universitete.

Visi numatyti darbai buvo atlikti iki 1991 metų spalio 10 dienos ir kompiuterinio ryšio palydovinis kanalas „Lietuva – Internetas“ oficialiai perduotas eksploatuoti. Šis faktas patvirtintas tarpvalstybiniu protokolu. Jį Vilniuje, Matematikos ir informatikos institute, pasirašė Norvegijos atstovas Bryanas Andersas Gundersenas ir Lietuvos Respublikos ministras, atsakingas už informatiką, Aleksandras Abišala.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"