TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Ir kitąmet dangus bus žvaigždėtas

2008 12 30 0:00
VU TFAI direktorė G.Tautvaišienė tyrinėja žvaigždžių cheminę sudėtį.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Ateinančiais - 2009-aisiais - pasaulis minės 400 metų sukaktį, kai italų mokslininkas Galileo Galilei pradėjo tirti žvaigždes pro teleskopą. Apie naujausius dangaus įvykius, buvusius ir būsimus, LŽ kalbėjosi su Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (VU TFAI) direktore habil. dr. Gražina Tautvaišiene.

Kitais metais laukia du Saulės užtemimai, tačiau nė vienas nebus matomas Lietuvoje. Sausio 26 dienos užtemimas įvyks pietiniame Žemės pusrutulyje, o liepos 22-ąją - šiauriniame, tačiau prasidės pirmą valandą nakties.

"Saulės užtemimais nepasimėgausime, - juokavo VU TFAI Astronomijos observatorijos vedėja G.Tautvaišienė, - bet dar bus keturi Mėnulio užtemimai. Pirmasis vasario 9 dieną ir antrasis liepos 7-ąją bus nematomi Lietuvoje. Trečiasis, vyksiantis naktį iš rugpjūčio šeštos į septintąją, Lietuvoje bus geriausiai matomas apie pirmą valandą nakties. Be to, ir rugpjūtis - labai geras laikas stebėti dangų. Ketvirtasis, dalinis užtemimas bus 2010 metų išvakarėse, gruodžio 31-ąją. Visą reginį pamatysime ir Lietuvoje. Jo kulminacija - pusę aštuntos vakaro. Tikrai astronomiškai, stebėdami žvaigždes, galėsime pasitikti ateinančius metus."

Krentantis asteroidas

Danguje vyksta ir kitokių įdomių reiškinių. Pavyzdžiui, šiemet, spalio 7 dieną, pirmą kartą astronomijos istorijoje buvo pastebėtas atskrendantis asteroidas ir nustatyta, kad jis atsitrenks į Žemę. Asteroidą aptiko JAV Maunt Lemono observatorijos astronomai, kai jam pasitikti buvo likę maždaug 20 valandų. Paskleidus žinią, maždaug apie 20 pasaulio observatorijų iš karto asteroidą pradėjo stebėti. Kaip pasakojo astronomė, buvo labai greitai nustatyta jo tiksli trajektorija ir tikėtasi, kad asteroidas nukris Saudo Arabijoje į dykumą. Dangaus kūną fotografavo astronomai ir mėgėjai. Saulės apšviestas asteroidas buvo matomas, bet kai priartėjo prie Žemės ir, likus maždaug valandai, turėjo įskristi į jos atmosferą, mūsų planetos šešėlis jį užstojo.

Kai asteroido nebebuvo matyti, kreiptasi į oro linijas, kad pro Saudo Arabiją skrendantys lėktuvai atkreiptų dėmesį į šį dangaus reiškinį, o pamatę nufotografuotų. Vieno lėktuvo keleiviai iš tikrųjų pamatė krentantį asteroidą, tačiau iš labai toli - maždaug už 2 tūkst. kilometrų.

Vis dėlto viena nuotrauka buvo padaryta iš dykumos. Ten suvažiavo, kas tik galėjo. Nebijojo, kad ant galvos nukris asteroidas, nes jis buvo per mažas (nuo vieno iki penkių metrų skersmens) pasiekti Žemės paviršių ir sudegė jos atmosferoje.

Pavojingųjų sąrašas

"Asteroidai, visokios dulkės, maži akmenukai kiekvieną dieną krinta į Žemę, bet jie visi sudega, - pasakojo G.Tautvaišienė. - Tokie asteroidai, kurie yra šimto metrų ar vieno kilometro skersmens, - jau pavojingesni. Pavyzdžiui, nukritęs į vandenyną 100 metrų skersmens asteroidas sukeltų cunamį, o vieno ar penkių kilometrų skersmens - gana didelį klimato atšalimą. Būtent dėl dulkių, kurios išsisklaidytų."

Kuo didesnis asteroidas, tuo anksčiau jį galima pastebėti. Yra tokių, kurie jau dabar žinomi kaip pavojingi Žemei. Sudarytas visas sąrašas jų. Žinomos tų asteroidų orbitos ir jie stebimi. Vis dėlto ne visų šių dangaus kūnų orbitos tokios, kad jie atsitrenks į Žemę. Pavyzdžiui, yra asteroidas, praskrendantis tarp Mėnulio ir Žemės. Neaišku, kas atsitiktų, jei koks nors dangaus kūnas tą jo trajektoriją šiek tiek pakeistų.

Didesnio pavojingumo atvejis astronomų numatytas 2029 metais. Asteroidas nuolat stebimas ir tikslinamos jo koordinatės.

Lietuvos astronomai taip pat intensyviai tiria artimus Žemei kosminius kūnus - asteroidus ar kometas. Su Molėtų observatorijos teleskopais atrasta per 200 asteroidų ir du iš jų - pavojingi Žemei. Vienas toks asteroidas buvo atrastas pernai, o kitas - šiemet.

Senstant žvaigždėms

Dar viena VU TFAI atliekamų darbų krypčių - žvaigždžių cheminės sudėties tyrimai joms senstant, nes svarbu žinoti, kaip keisis, pavyzdžiui, Saulė. Tiriamos senesnės už Saulę žvaigždės, jų pakitimai ir pagal juos bus galima prognozuoti įvairios masės žvaigždžių senėjimo procesą.

Nors daugiausia informacijos gaunama iš žvaigždžių spinduliuojamų spektrų, konkrečių dulkelių pasaulio astronomai yra parsigabenę iš Mėnulio. Visokių dalelių, atomų ir jonų, taip pat buvo parsivežta iš Saulės per amerikiečių kosminio palydovo "Genesis" atliktą misiją. Nuskridęs į tokią Saulės ir Žemės orbitos vietą, kur šių planetų trauka vienoda, kosminis palydovas ten sukosi tam tikrą laiką, išskleidęs savo lėkštes aukso, stiklo, safyro ir kitokiais paviršiais. Jie absorbavo kosmines daleles ir laivas, suglaudęs lėkštes, grįžo į Žemę. Pargabenti kosminiai elementai tyrinėjami laboratorijose.

Apie dulkes ir trauką

Tarp VU TFAI mokslininkų atliekamų darbų - galaktikų struktūros ir tamsiųjų debesų tyrimai. Fotometristai stebi žvaigždes, pro septynis pačių sukurtus filtrus perleisdami įvairią spektro sritį. Tyrinėjama aplinka ir žiūrima, ar yra kokių nors labai tankių ir tamsių dulkių debesų. Jei Saulė įskristų į tokį, Žemei iškiltų pavojus, todėl reikia stebėti, į kokius debesis ji, skriedama Galaktika, gali patekti.

"Žvaigždės irgi seismiškai svyruoja, dreba - vienos daugiau, kitos mažiau. Astroseismologinius žvaigždžių tyrimus atlieka ir Lietuvos astronomai, - sakė G.Tautvaišienė. - Yra sukurtas toks vadinamasis visos Žemės teleskopas - 20 observatorijų iš viso pasaulio susitarusios stebi pasirinktą tą pačią žvaigždę. Vyksta nepertraukiamas stebėjimas, nes, pavyzdžiui, kai pas mus naktis, žvaigždę stebi Lietuvos astronomai arba kolegos kaimyninėse šalyse, jei čia apsiniaukę. Kai naktis ateina į kitą Žemės vietą, ten observatorijos pradeda stebėti sutartą žvaigždę."

Dar yra atliekami žvaigždžių judėjimo stebėjimai, matuojami vadinamieji radialiniai žvaigždžių greičiai. Pasak astronomės, būtent per radialinius žvaigždžių judėjimo tyrimus galima aptikti planetas prie žvaigždžių. Tokią planetą prie vienos žvaigždės užpernai, dalyvaudama tarptautiniame projekte, atrado VU TFAI astroseismologinių tyrimų grupė.

Radialinių žvaigždžių judėjimo tyrimų metodu randamos ir dvinarės žvaigždės. Jos traukia viena kitą, siūbuoja ir tai galima pamatyti.

Neramios kaimynės

Mūsų Paukščių tako galaktika dar turi mažų aplink besisukančių kaimynių. Yra net tokių, kurios įkrenta į mūsų galaktiką.

Pavyzdžiui, G.Tautvaišienė pernai tyrinėjo tokią kaimyninę Šaulio galaktiką. Buvo nustatyta, kad ši nelabai seniai atrasta kaimynė jau kelis kartus yra prakirtusi mūsų galaktikos diską.

"Kiekvieną kartą krisdama ji susitrukdo, šiek tiek prisistabdo ir visa jos forma susigadina, - pasakojo astronomė. - Neaišku, kiek dar tokių kartų vargšė turės patirti, kol visiškai susimaišys su mūsų galaktika. Grėsmės mums nekelia, nes atstumai tarp žvaigždžių tokie, kad jos prasilenkia. Be to, ne Saulės pusėje, o kitoje vietoje į mūsų galaktiką įkrenta."

Stebėjimų rezultatai buvo gauti iš Europos Pietų observatorijos Čilėje su 8,2 metro skersmens teleskopu. Tyrinėjant Šaulio galaktiką bendradarbiavo JAV, Čilės ir Šveicarijos astronomai, bet pagrindinius tyrimus atliko G.Tautvaišienės vadovaujama VU TFAI mokslininkų grupė.

Pernai VU TFAI astronomai tyrinėjo ir kitą netaisyklingą galaktiką, esančią netoli mūsų Paukščio Tako. Tada pirmą kartą pagal didelės skiriamosios gebos spektrus buvo nustatyta tos galaktikos cheminė sudėtis. Ir būtent G.Tautvaišienė pirmą kartą ją ištyrė.

Prisimenant G.Galilei

UNESCO 2009-uosius paskelbė tarptautiniais astronomijos metais, nes sukanka 400 metų, kai italų astronomas, matematikas, filosofas ir fizikas G.Galilei astronominiams tyrimams pradėjo taikyti teleskopą. Tarptautinė astronomų sąjunga sutelkė apie 140 šalių astronomus, kad įvairiais visuomenei skirtais renginiais būtų pažymėta astronomijos reikšmė žmogui ir pasaulio pažinimui.

Pavyzdžiui, balandžio mėnesį numatytas tarptautinis renginys "Šimtas astronomijos valandų". Keturias dienas profesionalūs astronomai kvies žmones į observatorijas klausytis paskaitų ir pro teleskopus stebėti žvaigždžių. Lietuvoje taip pat lankytojų lauks vieną dieną Vilniaus universiteto observatorija M.K.Čiurlionio gatvėje, antrą - sostinės Planetariumas ir dar dvi dienas - Molėtų observatorija, kitąmet minėsianti 40-mečio jubiliejų, bei Etnokosmologijos muziejus.

Kitas tarptautinis renginys pakvies profesionalius astronomus rašyti internete savo dienoraščius, kad žmonės galėtų daugiau sužinoti apie jų darbus ir kasdienį gyvenimą.

Tarptautiniais astronomijos metais taip pat numatyta pagaminti nedidelių teleskopų ir juos nemokamai platinti. Lietuvos astronomai jau rado rėmėjų ir nupirktus teleskopus nemokamai dalys mokykloms.

Be to, ateinančiais metais numatyta išvykų į visus šalies rajonus. Kelių astronomų grupelės parengs paskaitų įvairiomis temomis ir susitikę su žmonėmis kuo išsamiau papasakos jiems apie astronomiją.

Europa kosmose

Kaip pasakojo G.Tautvaišienė, šiemet didelis darbas astronomijos srityje nuveiktas Europoje. Suderinus mokslinių tyrimų veiklą ir infrastruktūros plėtrą buvo parengtas Europos astronomijos raidos planas. Paskelbtose dviejose didelėse vizijose, apimančiose laikotarpį iki 2029 metų, numatyta, kokie Europos kosminiai palydovai bus paleisti ir kokie teleskopai statomi bendromis jėgomis. Planuojamam statyti 42 metrų skersmens teleskopui vieta dar neparinkta. Galbūt Čilėje ar Kanarų salose, kur geresnis astroklimatas. Čilėje yra ir didžioji Europos Pietų observatorija. Ten veikia labai dideli teleskopai. Vieną didžiausių šiuo metu 16 metrų skersmens teleskopą sudaro keturi mažesni, 8,2 metro skersmens, sujungti į vieną sistemą.

Lietuva nėra Europos Pietų observatorijos narė ir tik planuoja stoti į Europos kosmoso agentūrą (EKA). Jau pradėti rengti dokumentai, tačiau stojimo sąlygos griežtos. Pasak G.Tautvaišienės, reikia mokėti nemažą nario mokestį ir įsitraukti į organizacijos atliekamus darbus, būti pajėgiems dalyvauti visavertėje veikloje.

Jaučiant pulsą

Nors Lietuva dar nėra ir EKA narė, mūsų astronomai jau keleri metai aktyviai dalyvauja Europos kosminio palydovo "Gaja" projekte. Įvairiose grupėse dirba apie 10 lietuvių. Jie daug prisidėjo parenkant prietaisų filtrus. Vėliau, kai buvo nuspręsta atlikti spektrinius tyrimus, Lietuvos astronomai ėmėsi kurti metodikas pekuliarinėms, t. y. išskirtinėms, neįprastoms, žvaigždėms identifikuoti ir tirti. VU TFAI mokslininkai taip pat prisideda prie pasirengimo vykdyti antžeminius stebėjimus.

"Reikia turėti labai gerą klasifikavimo metodiką, nes su ta kosmine stotimi bus gauta daug milijonų spektrų, - pasakojo astronomė. - Taip pat reikia turėti labai gerą duomenų bazę, kad iš karto būtų galima įsitraukti į darbą. Iš tikrųjų dar nėra tinkamai pasirengta, nes tas mokslines bazes dar reikia sukurti. Taip pat reikalinga visa instrumentinės analizės bazė - superkompiuterių, kompiuterių tinklų, vadinamųjų grid technologijų."

Europoje keliolika metų plėtojama grid skaičiavimo technologija. Lietuva prieš kelerius metus įsitraukė į tarptautinį kompiuterinių tinklų ir klasterių projektą ir mūsų mokslininkai gana sėkmingai įgyvendina "BalticGrid" projektą. VU TFAI šiuo metu turi vieną didžiausių Lietuvoje kompiuterių klasterį. Įdiegiami įvairūs sertifikatai ir reikalingos programos. Daug reikalingos programinės įrangos gaunama iš Europos branduolinių tyrimų centro CERN.

"Turime iš viso tris klasterius. Vieną iš jų naudojame tik testavimui, o galingesniais atliekame skaičiavimus net CERN darbo grupėms, - pasakojo VU TFAI direktorė. - Neatsiliekame nuo Europos mokslo pulso. Stengiamės, nors pastangų norint pasiekti rezultatų mums, aišku, reikia gal ir daugiau įdėti."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"