TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Iš Amerikos grįžo dirbti Lietuvai

2013 03 26 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka/P.Vertelkos kuruojami projektai skirti Lietuvoje kuriamam Medicinos turizmo klasteriui ir investiciniam klimatui mūsų šalyje gerinti.

Paulius Vertelka keturiolikmetis iškeliavo su šeima į JAV. Pernai grįžęs į Lietuvą dvidešimt trejų metų Ilinojaus universiteto Čikagoje absolventas jau spėjo nemažai nuveikti ir yra pasiryžęs stoti prieš emigracijos bangą, visam laikui likdamas gimtinėje.

Pernai rudenį pradėtoje įgyvendinti jaunųjų profesionalų programoje "Kurk Lietuvai" iš viso dalyvauja dvidešimt užsienyje mokslus baigusių ir ten gyvenusių, dirbusių lietuvių. Jiems suteikta galimybė savo idėjomis ir darbais prisidėti prie valstybinės reikšmės projektų ir kartu kurti ateities Lietuvą.

"Parvykau nusiteikęs, kad neturime stovėti vietoje, skųstis ir nukabinę nosis kentėti. Geri pokyčiai prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Savo kasdieniame darbe ir veikloje privalome rasti būdų, kaip padaryti, kad mums patiems ir visiems Lietuvoje būtų geriau gyventi. Tokia yra ir programos "Kurk Lietuvai" idėja - gal ir nedideliais, bet realiais darbais kurti šalies gerovę, - sakė jaunasis sugrįžėlis, turintis dvigubą ekonomikos ir politologijos specialybę. - Niekada nebuvau stipriai atitrūkęs nuo Lietuvos, kad reikėtų iš naujo čia integruotis. Esu lietuvis ir dėl to negali būti jokių klausimų."

Prigijęs Čikagoje

Šiauliečiai mokytojai Rima ir Sigitas Vertelkos nusprendė emigruoti į JAV laimėję vadinamąją žalią kortą. Įsikūrė Čikagoje, įsidarbino pastatų priežiūros kompanijoje. Paulius pradėjo lankyti aštuntą klasę. Vyresnė sesuo Agnė atvyko vėliau, Lietuvoje baigusi psichologijos studijas. Dabar dirba Lietuvos generaliniame konsulate Čikagoje.

Paulius pripažino, kad nebuvo lengva aštuntokui pradėti visus dalykus mokytis angliškai, nors Šiauliuose lankė mokyklą, kurioje dėstytas sustiprintas anglų kalbos kursas. Prireikė bene poros metų, kol visiškai laisvai galėjo mokytis anglų kalba. Kartu lankė šeštadieninę lituanistinę mokyklą ir vėliau, ją baigęs, važiuodavo padirbėti mokytojų kambaryje, padėti ruoštis pamokoms ar šventėms.

"Iš karto prigijau lietuvių bendruomenėje ir sparčiai įsitraukiau į lietuvišką veiklą, - prisiminė pašnekovas. - Pritapti labai padėjo bendraamžiai, draugai lietuviai. Universitete visai kitoks jų kontingentas. Visi siekia mokslo, yra labai motyvuoti, konkurencija didelė, todėl ir pats jautiesi pastūmėtas stengtis nuveikti ką nors daugiau, nei iš tavęs reikalaujama. Kaip tik pirmais studijų metais Ilinojaus universitete buvo įsteigta Lietuvių studentų asociacija. Po kelerių metų atnaujinome Šiaurės Amerikos lietuvių studentų sąjungą, neveikusią daugiau nei dešimtmetį, o dabar turinčią jau apie porą šimtų sekėjų. Bendraminčius subūrėme labai greitai ir ėmėmės veiklos - padaryti tai, ko dar nebuvo Čikagoje."

Lietuviai studentai pradėjo organizuoti tiek savanorystės, tiek kultūrinius renginius. Vienas jų buvo Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio šventė, rengta anglų kalba pristatyti lietuvių kultūrą angliakalbei publikai. Stengtasi geriau susipažinti ir su vyresniąja lietuvių karta, įsitraukti į jos veiklą, plėtojamą jau dešimtmečiais. Manoma, kad dabar vien Čikagoje gyvena iki 300 tūkst. lietuvių, atkeliavusių į JAV per tris didžiąsias emigracijos bangas. Nors būta trinties tarp pirmosios ir antrosios bangos, nesusikalbėjimo tarp antrosios ir trečiosios bangos emigrantų, jaunoji karta, kaip patikino Paulius, nori mokytis iš vyresniųjų, suprasti juos ir ieškoti bendrų, visus vienijančių dalykų.

Asmeninio archyvo nuotrauka/Per Šiaurės Amerikos lietuvių studentų sąjungos darbinį posėdį (P.Vertelka - centre).

Pas močiutę į Lietuvą

Paulius kiekvieną vasarą lankydavosi Lietuvoje. Šiauliuose tebėra ir tėvų namai, prižiūrimi močiutės. Šiais laikais dažnas atvejis, kai net už Atlanto išvykę žmonės išsaugo namus Lietuvoje. Pasaulis tarsi sumažėjęs ir susisiekti nebėra taip sunku.

"Turbūt daugelio išvykusių lietuvių tokia dalia, kad gyvenant svetur ryšys su Lietuva, jausmai jai sustiprėja. Pradedi visai kitaip į ją žvelgti, ilgėtis gimtųjų vietų, žmonių, labiau vertinti tiek istorinį, tiek kultūrinį palikimą, - kalbėjo pašnekovas. - Man visada būdavo džiugu grįžti. Matydavau, kaip sparčiai šalis keičiasi. Aišku, per krizę pokyčiai sulėtėjo, ypač Lietuvos regionuose, bet apskritai krašto pažanga akivaizdi, ir tai įkvepia dar sparčiau tobulėti, keisti savo aplinką."

Ekonominiai argumentai

Kai išvažiavo į Ameriką, Paulius kasdien, pradedant aštunta klase, skaitydavo lietuviškas naujienas internete. Žiniasklaida, pasak jo, visada labai niūriai jas perteikdavo, todėl nuolatinis Pauliaus rūpestis buvo, kodėl ir ar tikrai Lietuvoje blogiau nei kitur.

"Stengiausi suprasti, kodėl skiriasi gyvenimas Lietuvoje ir Amerikoje. Dažniausiai viską paaiškindavo ekonominiai argumentai. Galiausiai vienuoliktoje klasėje turėjau universiteto lygio ekonomikos kursą ir jis mane visiškai sužavėjo", - aiškino Paulius, kodėl pasirinko studijuoti ekonomiką.

Ilinojaus universiteto studentas pagal mainų programą pusmetį mokėsi ir Freiburge, Vokietijoje. Norėjo geriau susipažinti su Europos Sąjunga, nes jai dabar priklauso ir Lietuva. Grįžęs į Čikagą pasirinko dar ir papildomą politologijos kursą. Pernai gegužę Paulius baigė dvigubo bakalauro studijas ir jau buvo apsisprendęs keliauti į Lietuvą atlikti praktikos. Prieš pat praktikai prasidedant ir išskrendant vasarai į Vilnių, jam buvo pranešta, kad atsivėrė galimybė dalyvauti programoje "Kurk Lietuvai".

Būti konkurencingiems

Pernai rudenį pradėtos įgyvendinti jaunųjų profesionalų programos dalyviai įvairiose Lietuvos viešosiose įstaigose dirba vienus metus keturių mėnesių rotacijos principu. Pirmasis Pauliaus kuruojamas projektas VšĮ "Versli Lietuva" buvo susijęs su mūsų šalyje kuriamu Medicinos turizmo klasteriu. Pauliaus įžvalgos turėtų padėti ligoninėms, klinikoms, sanatorijoms susiburti ir efektyviau bendradarbiauti su turizmo agentūromis, siūlant svečiams iš užsienio visą paketą paslaugų - nuo gydymo ir reabilitacijos iki kelionių po Lietuvą. Pauliui reikėjo surinkti ir išanalizuoti informaciją, kaip tokie klasteriai veikia kitose pasaulio valstybėse, kodėl vieni jų konkurencingi tarptautinėje rinkoje, kiti - ne. Atliktos analizės pagrindu buvo parengtos konkrečios rekomendacijos ir pristatytos Lietuvos nacionalinei medikų asociacijai.

Šių metų sausį Paulius pradėjo antrąjį projektą VšĮ "Investuok Lietuvoje". Jis skirtas investiciniam klimatui mūsų šalyje gerinti. Analizuojama specialistų pasiūla Lietuvoje - kokius žmones ir kokiomis sąlygomis gali įdarbinti šalyje veikiantys verslininkai, kokie darbuotojų atlyginimai, kompetencija. Bendradarbiaujant su įvairiomis institucijomis ieškoma galimybių, kaip atverti darbo rinką, jei Lietuvoje nėra reikiamų specialistų. Ką konkrečiai reikėtų daryti, kad užsienio investuotojai ir lietuviško kapitalo įmonės galėtų lengviau atsivežti trūkstamos kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių, tačiau kartu būtų garantuota, kad į Lietuvą neatvyks nelegalių imigrantų, o atsivežtieji nekonkuruos su vietos specialistais.

"Yra labai daug atskirų žingsnių, kuriuos reikia žengti, kad reikiamas darbuotojas atvažiuotų ir dirbtų būtent tą darbą, kurio niekas kitas Lietuvoje negali padaryti, - pabrėžė projekto kuratorius. - O pats procesas turėtų būti kur kas paprastesnis, greitesnis, veiksmingesnis. Tarkim, įmonė gauna didelį užsakymą ir jai trūksta kelių inžinierių, kurių niekaip negali rasti Lietuvoje. Jų galėtų atsivežti, tačiau visas procesas užtrunka pusę metų. Užsakymą reikia įvykdyti per aštuonis mėnesius. Kol įmonė darbuotojus atsiveža, užsakymas nuplaukia, o kartu - ir galimybė uždirbti. Atrodytų, paprasta problema, bet ji susijusi su valstybinių institucijų darbo optimizavimu ir įstatymų tobulinimu. Kitose šalyse šiuo požiūriu yra daug geriau. Norime, kad Lietuva būtų konkurencinga, ir trečiųjų šalių specialistai ne tik užimtų tas darbo vietas, kurioms neturime vietos specialistų, bet ir perteiktų mūsų darbuotojams savo žinias ir patirtį."

Paulius pripažino, kad Lietuvoje dar apstu biurokratijos. Jos mažiau net Latvijoje. Kaimynei Lietuva net keletą kartų pralaimi konkurencinę kovą dėl darbo leidimų išdavimo: latviai gerokai anksčiau pertvarkė šią sistemą.

Įgyvendindamas tokius projektus Paulius kasdien bendradarbiauja su skirtingų įstaigų atstovais ir iš labai arti susipažįsta su valstybiniu sektoriumi. Atliekamas darbas jaunajam specialistui labai patinka - tikras iššūkis ir didelė atsakomybė. Ji, žinoma, šiek tiek gąsdina, nes panašaus darbo Paulius niekada nėra daręs anksčiau, bet tokia programos "Kurk Lietuvai" esmė - identifikuoti konkrečias problemas, pasiūlyti veiksmingus jų sprendimo būdus ir komandoje su kitais specialistais jas išspręsti.

"Kai nesi sistemos dalis, gali per atstumą pažvelgti, tarkim, į visą imigracijos leidimų išdavimo procesą, - kalbėjo Paulius. - Kiekviena institucija turi savo atskirą sritį: vieni išduoda darbo leidimą, kiti - leidimą gyventi, treti patikrina kvalifikaciją. Tačiau niekas neįvertina bendro proceso, kiek jis užtrunka, sakykim, konkrečiam darbdaviui. Mano darbas - atsitraukti ir pasižiūrėti, kas vyksta ir kaip suderinti kiekvienos institucijos reikalavimus, interesus, kad viskas vyktų greičiau, geriau."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"