Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Iš Australijos – apie galimybę sugrįžti

 
2016 11 16 6:00
Įprastas australiškas pajūris: erdvė, saulė, bangos, vėjas ir laisvė.
Įprastas australiškas pajūris: erdvė, saulė, bangos, vėjas ir laisvė. Asmeninio albumo nuotrauka

Vilniaus universiteto (VU) absolventas 37 metų fizikas dr. Almantas Pivrikas, atrodytų, vis tolsta nuo Lietuvos. Suomija, Austrija, Australija – tokį maršrutą lėmė mokslininko karjera. Murdocho universitete Australijoje lietuvis jau turi nuolatinę poziciją, dėsto studentams ir atlieka mokslinius tyrimus, tačiau ir dabar neatmeta galimybės grįžti, aktyviai bendradarbiauja su kolegomis Lietuvoje.

Už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva dr. A. Pivrikui šiemet paskirta Mokslo premija. Inovatyvūs organinių puslaidininkių savybių tyrinėtojo darbai svarbūs kuriant naujos kartos saulės elementus. Jo patobulinti metodai įdiegti daugelyje pasaulio laboratorijų ir svariai prisideda prie pažangos organinių medžiagų elektronikos srityje, straipsniai plačiai cituojami pripažintuose mokslo leidiniuose.

Dr. Almanto Pivriko gyvenime netrūksta darbinių kelionių. 2014 metais JAV prie Kalifornijos universiteto Berklyje.Asmeninio albumo nuotrauka
Dr. Almanto Pivriko gyvenime netrūksta darbinių kelionių. 2014 metais JAV prie Kalifornijos universiteto Berklyje.Asmeninio albumo nuotrauka

Kuriant modernią elektroniką

„Viskas prasidėjo dar VU, kai studijavau kondensuotų medžiagų fizikos magistrantūrą, vadovaujamą prof. Gyčio Juškos, – pasakojo „Lietuvos žinioms“ dr. A. Pivrikas. – Būtent jo 2000 metais sukurtą naują metodiką toliau plėtodami ir pastebėjome įdomių, neprognozuojamų, nematytų reiškinių tyrinėjamuose organiniuose saulės elementuose. Jie buvo tokie nelaukti, neplanuoti, nematyti, kad mūsų kuriamos metodikos sukėlė didelį susidomėjimą visame pasaulyje. Naujo tipo medžiagoms klasikinė silicio elektronikos metodika netinka. Taikydami savo sukurtas metodikas pastebėjome, kad tos medžiagos nesielgia taip, kaip prognozuota, tikėtasi, kai kurios jų savybės yra visai kitokios.“

Saulės baterijos yra vienas pagrindinių organinių puslaidininkių tyrimų taikymų. Organiniai šviestukai taip pat populiarėja, iš akademinio pasaulio perėjo į komercializaciją. Pavyzdžiui, beveik visuose naujuose „Samsung“ telefonuose yra vadinamieji AMOLED ekranai, garantuojantys itin ryškų ir aiškų vaizdą. Tokių produktų kokybė gerėja ir kaina mažėja dėl mokslinių tyrimų pažangos.

„Atliekame ir tranzistorių, naudojamų įvairiuose elektronikos prietaisuose, chemijos sektoriuje ar biojutikliuose, tyrimus, – sakė fizikas. – Moderni, naujo tipo elektronika dabar yra viena labiausiai paplitusių mokslinių tyrimų šakų, įtraukianti įvairių sričių mokslininkus. Naujiems prietaisams kurti bandoma panaudoti ne tik naujo tipo medžiagas, bet ir struktūras. Tarkime, anglies darinius, grafeno sluoksnius. Prognozuojama, kad iš jų ateityje bus galima padaryti itin greitus tranzistorius, naudojamus mikroprocesoriuose, kompiuteriuose ir kituose elektronikos prietaisuose.“

Ypač daug įvairių sričių mokslininkų įtraukia organinė elektronika. Jos pranašumas – nereikia didelių investicijų į prietaisų gamybą. Kaip juokavo tyrėjas, galima net savo virtuvėje pagaminti prietaisą, išmatuoti jo savybes ir bandyti nuspręsti, ar jis geras ar blogas, ir kodėl blogas.

Naujosios Zelandijos kalnuose.
Naujosios Zelandijos kalnuose.

„Nors mokslo atradimus labai sunku prognozuoti, nes patys didžiausi dažniausiai padaromi nelauktai, netikėtai, tokių atradimų tikimasi ir suprantama, kad fundamentinis mokslas yra labai svarbus ir būtinas, – kalbėjo Mokslo premijos laureatas. – Fundamentiniai tyrimai užtrunka ilgai ir kainuoja daug, tačiau atsiperka. Kartais – po dešimtmečių. Kartais, žinoma, – ir niekada. Priklauso nuo temos. Tačiau toks mokslo neprognozuojamumas ir yra įdomiausia.“

Tranzitinis laikotarpis

A. Pivrikas baigė fizikos magistro studijas VU ir išvyko studijuoti doktorantūros į Abo universitetą Suomijoje, nes prof. G. Juška bendradarbiavo su suomių mokslininkais organinės elektronikos srityje. Abo universiteto tyrėjų bendradarbiavimas su austrų kolegomis atvėrė lietuviui galimybę atlikti podaktarinę stažuotę Johanneso Keplerio universiteto Fizikinės chemijos institute Lince. Austrų tyrėjų grupė kūrė gana efektyvias naujo tipo saulės baterijas ir buvo viena žymiausių pasaulyje šioje srityje. Prof. Serdarui Sariciftci priklauso ir organinių saulės baterijų koncepcijos autorystė. Dr. A. Pivrikas laimėjo konkursą ir nuo 2007 metų dirbo prof. S. Sariciftci padėjėju.

Pasibaigus ketverių metų sutarčiai, jaunasis mokslininkas patraukė į Australiją. Ši šalis visada viliojo: malonus klimatas, žmonės šypsosi, neblogas mokslo finansavimas ir apskritai gera gyventi. Iš pradžių lietuvis įsikūrė Brisbene, rytinėje Australijos pakrantėje. Ketverius metus pagal sutartį dirbo Kvinslendo universitete. Tada ieškojo kitų galimybių ir rado nuolatinę vietą Murdocho universitete Perte, Vakarų Australijoje. Čia dr. A. Pivrikas dirba beveik metus. Atlieka tyrimus ir dėsto studentams.

„Toks yra akademinės karjeros kelias, – pasakojo Murdocho universiteto vyresnysis dėstytojas. – Tranzitiniu laikotarpiu po doktorantūros, kol gauni nuolatinę darbo vietą, yra daugiau galimybių 100 proc. atsiduoti moksliniams tyrimams. Dėstyti nereikia, gali susitelkti į mokslą. Tačiau man dėstymas – privalumas, jei dėstai įdomų kursą. Pavyzdžiui, aš dėstau elektromagnetizmą, kuris tiesiogiai susijęs su mano mokslinių tyrimų tematika, ir galiu sudominti studentus, motyvuoti juos, kad įsitrauktų ir į mūsų vykdomus projektus. Susidaro kaip ir toks ratas. Jei nedėstai, labai sunku gauti gerų studentų.“

Prieš dvejus metus Graikijoje.
Prieš dvejus metus Graikijoje.

Pamačius pasaulio

Tačiau į Pertą nusprendė nebevažiuoti ilgametė mokslininko draugė iš Lietuvos. Pasiliko Brisbene. Pasak dr. A. Pivriko, galbūt pavargo nuo nesibaigiančių kelionių, nors Australija jai labiausiai patiko iš visų šalių, kuriose gyveno.

„Man labai įdomu pažinti pasaulį keliaujant. Kelionės – mano didžiausias pomėgis, – kalbėjo mokslininkas. – Kai pagalvoji, tos kelionės – tikrai didelis privalumas. Pamatai kitas kultūras, žmones. Aš gana ilgai buvau kiekvienoje šalyje – po ketverius metus. Galėjau visiškai pasinerti į gyvenimą: ir kultūrinį, ir mokslinį, ir net politinį. Gerai suprasti, kaip gyvena žmonės. Keliaudamas dar daug pamačiau, sužinojau aplinkinėse šalyse. Tačiau šeimos požiūriu nėra taip gerai: arba partneris turi aukotis, arba – viso gero.“

Kas svarbu ir reikšminga

Dr. A. Pivrikas pastarąjį kartą lankėsi Lietuvoje prieš porą metų. Dažniausiai grįžta, kai dalyvauja konferencijose Europoje. Patogu pakeliui parskristi namo. Specialiai grįžti nelabai išeina, trūksta laiko.

Tačiau atstumas netrukdo mokslininkui aktyviai bendradarbiauti su kolegomis Lietuvoje. Kartu su prof. G. Juška nuolat publikuoja straipsnius. Pavyzdžiui, šiemet jų rezultatai paskelbti „Nature Photonics“, aukščiausio lygio mokslo žurnale pasaulyje.

Dr. A. Pivrikas neatmeta galimybės ir grįžti į Lietuvą. Jei tik būtų šiek tiek geresnės sąlygos mokslui, daugiau finansavimo, truputį didesnės algos.

„Tikiuosi, kad ateityje pasidarys geriau. Lietuvoje man patiktų gyventi. Nors dabar, kai turiu nuolatinę poziciją Murdocho universitete, iš esmės nebereikėtų keisti gyvenimo vietos, jei pats to nenorėčiau“, – sakė tyrėjas.

Pripažinimo sulaukęs mokslininkas dabar pats sprendžia, į kurias mokslo temas susitelkti, kurios mokslo problemos – svarbios ir reikšmingos. Iškelti tokias problemas ir bandyti išspręsti – pagrindinis dabarties iššūkis.

„Viena tokių problemų susijusi su elektros laidumo matavimais, – pasakojo Mokslo premijos laureatas. – Elektros tekėjimas yra svarbus bet kokiam elektronikos prietaisui ir daug mokslininkų dirba elektros srovės matavimų srityje, tačiau iki šiol dar nėra sugalvota universali metodika, kuri tiktų tokiam medžiagos parametrui kaip elektrinis laidumas matuoti. Visose medžiagose ir patikimai. Kad ir kokios būtų medžiagos savybės.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"