TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Iš Baltijos jūros dugno kels cheminį ginklą

2014 05 26 12:34
cinemadocumentaire.wordpress.com nuotrauka

Ateinančiais metais turėtų būti pradėti iki šiol neregėto masto pavojingos cheminės medžiagos – iprito –  iškėlimo iš Baltijos jūros ir neutralizavimo darbai. Jie vyks paraleliai dviejose vietose – prie Danijos Bornholmo salos bei Lenkijai priklausančioje Gdansko įduboje. Apie tokius užmojus pranešė europinį projektą CHEMSEA (Cheminio ginklo paieška ir vertinimas) vykdantis Lenkijos mokslų akademijos Okeanologijos institutas.

Šią savaitę Kanadoje yra rengiama tarptautinė mokslinė konferencija, nagrinėsianti vandenyje palaidoto cheminio bei biologinio ginklo keliamą pavojų. Šios konferencijos metu yra numatyta suburti mokslininkų grupę, kuris parengs rekomendacijas būsimiems darbams Baltijos jūroje.

Tai bus baigiamasis ne vienus metus trukusių tyrimų etapas. Preliminariais skaičiavimais, Baltijos jūroje Antrojo pasaulinio karo metais yra palaidota per 50 tūkst. tonų cheminių medžiagų. Nemaža dalis jų palaidotos tam nepritaikytuose konteineriuose, kurie greitai yra.

Nustatyta, jog tarp Baltijos jūroje paskandintų cheminių medžiagų vyrauja ipritas – nervus paralyžiuojančios garstyčių dujos. Vien tik prie Bornholmo salyno 1760 kvadratinių kilometrų plote yra per 18 tūkst. cheminio ginklo vienetų – bombų bei sviedinių. Kiek jų yra Gdansko įduboje, bus tiriama ateinančiais metais.

Baltijos jūroje žinoma ir dar viena vieta, kurioje yra palaidota pavojingų cheminių medžiagų – Gotlando salyno prieigos. Šiuo metu žuvį šiose vietose gaudyti tik nerekomenduojama, bet uždrausta žvejoti tik dugniniais tinklais.

Varšuvos Karo technikos akademijos atlikti tyrimai rodo, kad, nors Baltijos jūroje palaidoti konteineriai su nuodingomis medžiagomis gali gulėti ne ilgiau nei 150 metų, bet jau dabar cheminės medžiagos pradeda skverbtis į jūrą. Tad bet kokia iškėlimo operacija būtų labai pavojinga - bandant iškelti trapias rūdijančias talpas, jos gali būti pažeistos, ir išsilieti dideli kiekiai mirtinai nuodingų cheminių medžiagų.

Vykdydami europinį projektą CHEMSEA Lenkijos mokslų akademijos Okeanologijos instituto mokslininkai yra nustatę, kad po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje nuskandintas cheminis ginklas sukelia žuvų ligas ir mutacijas. Mat žuvys, plaukiojančios medžiagų palaidojimo vietose, serga daugiau nei plaukiojančios kituose Baltijos jūros rajonuose. Aptikta jose ir genetinių pokyčių. Todėl nuogąstaujama, kad teršalai netrukus gali patekti ir į žmonių mitybos gandinę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"