TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Iš čiaupo - mineralinis, geležis - į gamyklą

2013 12 03 6:00
"Tiek nusėdo žemė iš gelmių išpumpavus per daug vandens Bankoke", - pasakojo J.Satkūnas.

Lietuvių mokslininkų sukurta technologija leidžia iš vandens surinktą geležį panaudoti kitur. Vilniuje, Antaviliuose, veikianti vienintelė šalyje tokia vandens gerinimo stotis per mėnesį iš geriamojo vandens "išgraibo" 6 tonas geležies. Tačiau svarbiausia - požeminio giluminio geriamojo vandens turime tiek daug, kad galėtume ir eksportuoti.

"Anksčiau lietuviai geležį mokėjo išgauti iš balų rūdos, dabar graibome iš vandens", - sakė "Vilniaus vandenų" inžinierius Arūnas Kuzma. Tačiau geležies vandenyje ieškoma ne tais tikslais, kaip kitados, o tik dėl to, kad ji nekenktų buitiniams prietaisams, vamzdynams, neruduotų vonios. Šiaip geležis nėra kenksminga, ji visa pasišalina.

"Iš vandens išgraibius geležį, vanduo iš čiaupo prilygsta negazuotam mineraliniam vandeniui," - teigė Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas. Įprastu mineraliniu vandeniu, kokį perkame parduotuvėje, jo vadinti negalime tik dėl retkarčiais į vandentiekį pilamo minimalus kiekio dezinfekanto (natrio hipochlorito).

"Tarkime, Rygoje, Taline, Varšuvoje, Londone, Berlyne dezinfekantų į vandentiekio sistemas reikia pilti kur kas daugiau, nes ten imamas paviršinis vanduo iš ežerų, upių. Įsivaizduokite, kiek vasarą tokiame vandenyje planktono, mikroorganizmų. Tad valyti jį reikia labiau", - aiškino J.Satkūnas.

Nevertiname, ką turime

Geologo pateikti skaičiai džiugina. Iš Europos šalių tik Lietuva, Danija ir Austrija gali didžiuotis turinti pakankamai požeminio geriamojo vandens. Centralizuotai vandentiekio sistemai Lietuvoje naudojamas vien vanduo iš artezinių giluminių gręžinių. Danija jo turi 98, Italija - 93, Vengrija - 90, Lenkija - 70, Estija - 65, Jungtinė Karalystė - 35, Skandinavija, Airija - 15, JAV - 33 procentus. Prognozuojama, kad ateities karai kils ne dėl naftos, o dėl geriamojo vandens. Kaip geologui teko skaityti pasaulio spaudoje, JAV nacionalinio saugumo strategijoje prognozuojama, kad 2018 metais Kinija dėl vandens įves karines pajėgas į Kazachstaną, 2020 metais dėl vandens kils karinis konfliktas Pietryčių Azijoje, o 2022 metais konfliktas gresia Vokietijai ir Prancūzijai dėl Reino vandenų. "Pasaulyje tik vienas gyventojas iš šešių geria saugų vandenį. Vandens sunaudojimas du kartus viršija gyventojų skaičiaus augimą. Mes net nevertiname to, ką turime, ir kaip galime džiaugtis", - pabrėžė geologas.

Antavilių vandens gerinimo stotyje iš vandens surinkta geležis presuojama ir vežama į Palemono keramikos gamyklą. / Jūratės Mičiulienės (LŽ) nuotrauka

Sunaudojama tik 15 procentų

"Ar žinote, kad mišios Maltoje prasideda malda: "Dieve, duok mums vandens." Ne atleisti nuodėmes žmonės prašo, o vandens. Mums net mintis tokia nekyla, mes jo ir taip turime", - sakė J.Satkūnas.

Pagal geologų išžvalgytus ir žinomus požeminius vandens telkinius Vilnius dabar sunaudoja tik apie 15 proc. vandens. "Neįsivaizduojamas turtas. Jei poreikis būtų, dar ieškotume. Bet jau ir dabar galėtume tiekti, pavyzdžiui, japonams. Bendradarbiaujame su geologais iš Tokijo, teko lankytis pas juos po Fukušimos tragedijos. Geriamąjį stalo vandenį jie veža iš Jungtinių Arabų Emyratų. Arabai tą vandenį ima iš jūros ir gėlina. Tai brangiai kainuoja, - teigė J.Satkūnas. - Apskritai Tokijas žemės gelmėse turi tik 17 proc. jam reikalingo geriamojo vandens. Kai bando siurbti daugiau, iškart gauna padidėjusį arseno kiekį. Tokia pati problema ir Helsinkyje."

Kituose kraštuose daugiau išpumpavus vandens trūkinėja žemė, sėda namų pamatai. Geologui teko matyti daugybę dėl šios priežasties negyvenamų tapusių būstų Ispanijoje. Mes be baimės galime siurbti daug, ir vanduo natūraliai atsinaujina. Kaip teigė geologas, Klaipėdoje viena įmonė ruošiasi iš įsirengto gręžinio laivais tiekti gėlą vandenį Vakarų Europai. "Galbūt suskystintų gamtinių dujų terminalo tanklaivį pertvarkius į vandens terminalo tanklaivį verslas taptų pelningesnis", - svarstė J.Satkūnas.

Unikali technologija

Kas mėnesį išvalius vandenį iš didžiausios sostinėje Antavilių vandens gerinimo stoties po 6 tonas supresuotos geležies išvežama į Palemono keramikos gamyklą, kurioje ji panaudojama glazūrai gaminti.

Geležis iš vandens šalinama visoje Lietuvoje, tačiau ši stotis unikali tuo, kad geležis surenkama, o ne leidžiama į nuotekas. "Kad būtų galima iš vandens surinkti ištirpusią geležį, reikia ją kristalinti, - aiškino A.Kuzma. - Iš žemės gelmių išpumpuotą vandenį leidžiame per kaskadas - aeracinius slenksčius, krisdamas vanduo natūraliai prisipildo deguonies. Tada susidaro geležies, mangano ir amonio dribsniai. Tokį vandenį košiame per kvarcinį smėlį ir jau švarų tiekiame į vandentiekio sistemą. Tada smėlį oro srovėmis sukratome, nuplauname vandeniu, ir jis vėl tinkamas naudoti. Geležies dumblas siurbiamas į košimo presą ir spaudžiamos geležinės plytos. Paplavos grįžta į sistemą. Viskas sukasi uždaru ratu. Tūkstančio kilometrų spinduliu tokio unikalaus komplekso niekas neturi. Svarbiausia, kad šią technologiją kūrė, projektavo ir pastatė vien Lietuvos mokslininkai. Net konsultantų nesamdėme. Galime pasigirti - 2002 metais Pramonininkų konfederacija už šią technologiją mus apdovanojo medaliu."

Danijoje, pasak A.Kuzmos, geležies ir mangano kiekiai tokie dideli, kad natūraliai, kaip pas mus, jų surinkti neįmanoma. Norint sukristalinti, reikia pilti kalio permanganato, chloro, kitų medžiagų.

Lietuvoje išgaunama ir sunaudojama (raudona spalva) kur kasi mažiau vandens, nei yra prognozuojamo (mėlyna spalva). / Lietuvos geologijos tarnybos archyvo nuotrauka

Tik turtingos šalys

"Sovietmečiu visa Sovietų Sąjunga vandentiekiui naudojo paviršinį vandenį, tik valdžios viršūnėlės turėdavo savo reikmėms išsigręžtų artezinių gręžinių. Nedaug trūko, kad ir Vilnius būtų gėręs vandenį iš Neries. Jau buvo ruošiamasi aukštupyje statyti stotį, - pasakojo A.Kuzma. - Tačiau žinomi geologai Vytautas Juodkazis, Bronius Petrulis prispaudė Maskvą, įrodė, kad turime daug požeminio vandens, todėl nereikia jo imti iš Neries.

Pasak pašnekovų, dabar turtingos šalys persiorientuoja ir stengiasi vandentiekiui naudoti požeminį vandenį. Svarbu jo turėti. "Tarkime, Baku miestas požeminio vandens rado už 260 kilometrų ir tokiu atstumu, metro skersmens vamzdynais, šį vandenį jau tiekia miestui. Po karo atsikurdamas Minskas vandentiekiui pradėjo naudoti paviršinį vandenį, dabar ir baltarusiai jau ieško jo gelmėse. Mes vandens turime tiesiog po kojomis, tad galime laikyti save laimingais", - teigė J.Satkūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"