TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Iš didžiausios pasaulyje laboratorijos

2016 02 10 6:00
Pristatant CERN atliekamus tyrimus parodoje "Studijos 2016". Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vilniečiui fizikui dr. Aurelijui Rinkevičiui neįdomūs paviršutiniški mėginimai ką nors paaiškinti. 28 metų mokslininkas siekia viską suprasti iš esmės. Todėl labiausiai žavisi dalelių fizika ir jau šešeri metai dirba garsiajame Europos branduolinių tyrimų centre CERN. Lietuviui teko laimė būti vienoje iš dviejų pagrindinių grupių, atradusių Higso bozoną, dar vadinamą dieviškąja dalele.

Praėjusį savaitgalį Vilniuje vykusioje parodoje „Studijos 2016“ dr. A. Rinkevičius kaip CERN atstovas dalyvavo pristatant unikalią ekspoziciją, pirmą kartą atkeliavusią į Lietuvą iš Šveicarijos, kur netoli Ženevos įsikūrusi ši didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija. CERN dirba apie 13 tūkst. žmonių. Tarp jų – apie 30 lietuvių, skirtingai įsitraukusių į atliekamus tyrimus.

Dr. A. Rinkevičius dirba CERN kaip Kornelio universiteto (JAV) mokslininkas. Įvairių šalių tyrėjus subūręs CERN turi galingiausią pasaulyje Didįjį hadronų greitintuvą (Large Hadron Collider, LHC), įrengtą 27 km ilgio žiedo pavidalo tunelyje 100 m po žeme, leidžiantį atlikti tokius tyrimus, kurie niekur kitur nebūtų įmanomi. Pasiekti sąlygas, egzistavusias per Didįjį sprogimą, kai dalelės buvo viena šalia kitos ir mažame tūryje telkėsi milžiniška energija.

„Reikia labai daug nepaprastų sąlygų, kad dalelių fizikos mokslas plėtotųsi, todėl CERN dalyvauja apie šimtą valstybių. Viena valstybė būtų tiesiog nepajėgi. Ir prietaisas per brangus, ir informacijos suvokimas per sudėtingas tiek žmonių, kiek galėtų dirbti vienoje valstybėje. Todėl turime veikti išvien. Kitaip visa tai bus neįmanoma“, – sakė dr. A. Rinkevičius.

Lietuva yra pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą dėl dalyvavimo CERN mokslo programoje ir šiuo metu siekia tapti CERN valstybe nare. CERN atliekami ne tik priešakiniai branduolinės fizikos eksperimentai, prisidedama ir prie technikos, informacinių technologijų pažangos. Juk būtent CERN buvo sukurtas internetas, o šiuo metu ten veikiantis tinklynas – viena pajėgiausių skaičiavimo sistemų pasaulyje.

Vilnietis fizikas dr. Aurelijus Rinkevičius jau šešeri metai dirba garsiajame Europos branduolinių tyrimų centre CERN./Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Iš prakeiktosios – dieviškoji

A. Rinkevičius į pirmąją stažuotę CERN nuvyko dar per bakalauro studijas Vilniaus universitete. Jaunasis mokslininkas jau tada aiškiai žinojo, ko nori, todėl ir didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija nenustebino. Ji buvo tiesiog viena tų vietų pasaulyje, kur galėjo dirbti labiausiai dominančioje srityje. Po metų stiprus studentas dar kartą stažavosi CERN. Taip užsimezgė ryšiai su Floridos universiteto komanda. Kad galėtų tęsti savo karjerą su tais talentingais, motyvuotais ir daug dirbančiais amerikiečių mokslininkais, vilnietis nusprendė stoti į jungtinę magistro ir doktorantūros programą Floridos universitete. Dar studijuodamas doktorantūrą A. Rinkevičius pradėjo Higso bozono savybių tyrimus. Baigęs studijas, mokslininkas buvo pakviestas į podaktarinę stažuotę Kornelio universitete ir dabar jau su kita amerikiečių grupe tęsia tyrimus. Tačiau nagrinėja truputį kitus naujosios dalelės aspektus ir pastaruoju metu daugiausia laiko praleidžia CERN. Galima sakyti, nuolat ten būna. Į Kornelio universitetą grįžta tik kartą per metus kelioms savaitėms ar mėnesiui.

„Būdamas vietoje galiu atlikti užduotis, kurios neįmanomos nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, aktyviau prisidėti mūsų sistemos, Kompaktiškojo miuonų solenoido detektoriaus, fiksuojančio dalelių susidūrimus, atnaujinimo darbų. Lygiai po metų pakeisime vieną gana svarbią detalę ir tam reikia žmonių pačiame CERN“, – pasakojo fizikas.

Nuo pat pradžių A. Rinkevičiaus darbas CERN buvo susijęs su Higso bozono, šios paslaptingosios dalelės, apie kurią šnekama jau pusę amžiaus, paieškomis. Nors ankstesni bandymai patyrė nesėkmę, gauti rezultatai paliko viltį, kad turėtų būti tokia dalelė, trūkstamas standartinio modelio elementas, todėl Higso bozono paieškos buvo vienas svarbiausių tikslų prie LHC dirbantiems žmonėms.

Įdomi detalė, kaip patikslino A. Rinkevičius, kad anksčiau Higso bozonas vadintas prakeiktąja dalele („Goddamn particle“), nes niekaip jo nepavyko rasti. Dėl cenzūros išbraukus vieną žodį, prigijo dieviškosios dalelės pavadinimas. Lietuviui pasisekė būti vienoje iš dviejų pagrindinių grupių, 2012 metais atradusių ją.

Karštas tyrimas

„Tam tikra prasme yra privilegija vykdyti tokį karštą tyrimą, ir laimės dalykas, kad pakliuvau tarp tyrėjų. Lėmė atsitiktinumas, kad būtent tai dariau. Nors nebūčiau liūdėjęs, jei ir kitą tyrimą būčiau vykdęs, nes įvairias teorijas reikia patikrinti, – sakė fizikas. – Ir pradinė Higso bozono idėja buvo truputį kitokia, nei dabar suprantame. Dabartiniu supratimu, kiekviena elementarioji dalelė turi masę, nes egzistuoja Higso laukas. Higso bozonas yra Higso lauko sužadinimas. Paprastai tariant, Higso bozonas yra atsakingas už kitų dalelių mases.“

Nors Higso bozonas pagaliau atrastas, dar reikia ištirti jo savybes, kad būtų galima tiksliau pasakyti, kokia ta naujoji dalelė. Suprasti, ar ji yra tas standartinis Higso bozonas, kurio visi laukė, ar truputį kitoks.

„Norint tai išsiaiškinti, reikia patikrinti. Tai ir darome, – kalbėjo mokslininkas. – Stebime dalelių skilimus, detektoriaus užfiksuotas skeveldras. Kaip jos elgiasi, labai priklauso nuo to, kokia dalelė suskilo. Detektorius duoda labai daug informacijos apie individualias daleles. Tuos parametrus nagrinėdami, galime matyti, ar jie labiau atitinka Higso bozoną ar galbūt ką nors egzotiškesnio.“

CERN vyksta patys pažangiausi tyrimai, padedantys geriau pažinti Visatą, jos sandarą. Kartu renkamos žinios, kurios neišvengiamai bus panaudotos. Kada ir kaip – dar sunku pasakyti. Tačiau pirmiausia reikia suprasti, kaip pabrėžė dr. A. Rinkevičius, jei norime, kad tos žinios galiausiai duotų kokią nors didelę naujovę. Civilizacijos raidoje kartkartėmis vis įvyksta kokia nors technologinė revoliucija. Paprastai sąlygos jai subręsta kur kas anksčiau. Pavyzdžiui, apie elektros srovę žinome jau du šimtus metų, bet elektros prietaisų revoliucija įvyko tik prieš šimtmetį. Prireikė šimto metų, kad įvyktų šuolis, kad ką nors sugalvotume. Panašiai yra mokslo srityje.

Europos branduolinių tyrimų centre CERN./Asmeninio archyvo nuotrauka

Vienas iš penkiasdešimties

Jaunojo mokslininko podaktarinė stažuotė Kornelio universitete truks dar kelerius metus. Vėliau fizikas ieškos vietos dėstyti kuriame nors universitete siekiant profesoriaus karjeros ir kartu atlikti tyrimus, turėti savo studentų.

„Į vieną profesoriaus vietą eksperimentinės dalelių fizikos srityje yra vidutiniškai penkiasdešimt kandidatų tarp tokių podokų kaip aš. Tokia dabar konkurencija pasaulio mastu. Tačiau reikia stengtis ir aš mėginsiu, nes nematau nieko įdomesnio“, – patikino dr. A. Rinkevičius.

Mokslininkas galvoja ir apie grįžimą į Lietuvą. Jei būtų priimtas ir atsirastų sąlygos moksliniam darbui. Nors Lietuvoje dabar akcentuojami taikomieji mokslai, dalelių fizika – kylantis mokslas.

„Kol kas neturiu bendrų tyrimų su Lietuva. Bendradarbiavimas vyksta asmeninių interesų lygiu. Kiekvienas universitetas specializuojasi vis kitoje srityje. Tos specializacijos nesutampa, bet ir nėra radikaliai kitokios. Galbūt vieną dieną turėsime daugiau bendro darbo. Lietuvos statuso pasikeitimas CERN, aišku, sujudins tuos vandenis. Bus žiežirba bendram darbui atsirasti. Skirtingai negu dabar, kai mus vienija tik bendra tauta, Lietuvos narystė CERN paskatins galbūt ir bendram projektui. Tada bendradarbiavimas taps natūralesnis“, – sakė fizikas.

Pasirinkimas

A. Rinkevičius baigė sostinės Žvėryno gimnaziją ir šeimoje vienintelis pasirinko mokslininko kelią. Vyresnis brolis Remigijus – advokatas. Mama kadaise buvo pradėjusi fizikos studijas, tačiau galiausiai tapo ekonomiste. Tėvas nemažai metų buvo policininku, dabar dirba viešojo saugumo tarnyboje.

„Svarbiausia – noras ir suvokimas, kad nėra kito kelio. Tiesiog darai, ką manai, kad reikia daryti, – apie mokslinę karjerą kalbėjo vilnietis. – Be abejo, kartais būna sunku, kartais tiesiog užsimiršti, kad sunku, ir dirbi toliau. Jeigu nieko nedarysi, nieko ir nebus.“

Ypač daug darbo buvo prieš pat Higso bozono atradimą ir po jo, nes lietuvis priklausė tokiai svarbiai tyrėjų grupei. Dabar darbo truputį mažiau, bet vis tiek reikia dėti labai daug pastangų, norint pasiekti vertingų rezultatų, o ir konkurencija nemenka.

„Laisvalaikio dažnai ir nebūna, o jei būna, bandau integruotis socialiai. Sunkiai išeina, nes mokslininkai nėra labai socialūs žmonės. Nesu socialus ir aš, – juokėsi fizikas. – Dalyvavau keliuose Šveicarijos lietuvių susirinkimuose – kai kas naujo mano vandenyse. Bendrauju su kitais stažuotojais – tokių kaip aš nemažai Ženevoje. Kai oras leidžia, mėgstu slidinėti. Kadaise pradėjau nardyti. Šią vasarą irgi pasitaikė kelios progos.“

Dr. A. Rinkevičiaus moksliniai tyrimai tikriausiai ir toliau bus neatsiejami nuo CERN. Bent porą dešimtmečių, kaip spėjo fizikas. Jei po Higso bozono daugiau nieko naujo nebus atrasta, galbūt reikės galvoti apie labai specifinę mašiną išspausti visą informaciją apie Higso bozoną. Jei bus atrasta kas nors nauja, gali tekti kurti radikaliai kitokią mašiną – didesnę ar mažesnę. Galbūt užuot stačius žiedinį greitintuvą kaip dabar, bus prasmės galvoti apie tiesinį, kuris leis pasiekti mažesnes energijas, bet suteiks daugiau tikslumo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"