TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Iš DNR - apie europietišką šunų kilmę

2013 11 15 12:34
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

DNR tyrimo rezultatai rodo, kad šunys buvo prijaukinti Europoje. Niekas neabejoja, kad "geriausias žmogaus draugas" evoliucionavo iš pilkųjų vilkų, tačiau mokslininkai jau seniai ginčijasi dėl tikslaus jų atsiradimo laiko ir vietos, praneša BBC.

Naujausias mokslinis tyrimas, pagrįstas genetine senovės ir dabartinių šunų bei vilkų mėginių analize, atskleidė, kad šunys atsirado Europoje mažiausiai prieš 18 tūkst. metų. Dr. Olafo Thalmanno su kolegomis tyrimas paskelbtas žurnale "Science". Sudėtingą šunų istoriją jis papildo dar vienu sluoksniu.

Ankstesniais DNR tyrimais buvo nustatyta, kad dabartinių šunų - visų formų ir dydžių - ištakų iš vilkų, pritapusių prie žmonių bendruomenių, galima ieškoti Artimuosiuose Rytuose arba galbūt Rytų Azijoje ne seniau kaip prieš 15 tūkst. metų.

Tačiau šiais tvirtinimais suabejota, kai paleontologai rado senesnių nei 30 tūkst.metų fosilijų, aiškiai priskiriamų į šunis panašiems gyvūnams.

Dr. O.Thalmannas ir jo komanda iš Suomijos Turku universiteto pamėgino kitaip pažvelgti į prieštaraujančius DNR įrodymus. Jie palygino kaip įmanoma daugiau senovės šunų ir vilkų bei dabar gyvenančių šių gyvūnų genetines sekas.

Ši analizė atskleidė, kad dabartiniai šunys artimiausi senovės Europos vilkams ar šunims - bet ne vilkų grupėms ne Europoje, taip pat ne dabartiniams Europos vilkams (tikėtinas ryšys su senovės Europos vilkais, kurie dabar išnykę). Šiam tyrimui naudoti šuns griaučiai, kuriems daugiau kaip 18 tūkst. metų, rodo, kad prijaukinimo laikas yra kur kas ankstesnis, nei kai kurie mokslininkai teigė.

Jei tai teisinga, išeitų, kad šunys pradėjo nukrypti nuo vilkų populiacijos, kai žmonės ėmėsi kurtis nuolatinėse žemės ūkio bendruomenėse, tačiau vis dar buvo medžiotojai ir rinkėjai. Galimas dalykas, kad iš pradžių vilkai sekiojo medžiotojus per atstumą ir maitinosi tuo, ką žmonės išmesdavo nužudę, pavyzdžiui, mamutą, kol galiausiai pasidarė tokie neatsargūs, kad buvo įtraukti į žmonių bendruomenes.

"Vilkams buvo naudinga gyventi netoli žmonių, nes jie gavo skerdenų, tačiau naudinga buvo ir žmonėms, - sakė dr. O.Thalmannas. - Nereikėtų pamiršti, kad prieš 18 800-32 tūkst. metų Europoje buvo daug didesnių plėšrūnų nei vilkai, pavyzdžiui, lokių ir hienų. Šalia gyvenantys vilkai galėjo būti labai naudingi vien pranešdami apie pavojų. Toks tikėtinas šunų prijaukinimo scenarijus."

Vis dėlto mažai tikėtina, kad naujausias tyrimas yra paskutinis žodis šiuo klausimu. DNR analizė - labai galingas įrankis, bet toli gražu ne visiškai patikimas įrodymas. Viena problemų mokslininkams yra ta, kad laikui bėgant šunų populiacijos tapo labai mišrios - toks buvo jų gyvenimo su šeimininkais rezultatas. Dėl to painesnis ir genetinis signalas. Sunkiau dar dėl to, kad kai kurie šunys kartais taip pat grįždavo prie laukinių vilkų. Viską aprėpti labai sudėtinga. Reikia daugiau mėginių ir dar išsamesnės senovės gyvūnų DNR analizės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"