TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Iš Edinburgo – arti Lietuvos

2015 10 21 6:00
Dainius Tautvaišas studijoms pasirinko Edinburgą. Asmeninio albumo nuotraukos

Dainius Tautvaišas, 24 metų Edinburgo universiteto Škotijoje doktorantas, ieško naujo būdo diabetui gydyti – nori perkelti sutrikusios kasos funkciją odos ląstelėms. Jaunasis tyrėjas džiaugiasi pasirinkęs sintetinę biologiją, nes šioje naujoje mokslo srityje galima, pasinaudojus per šešiasdešimt metų nuo DNR struktūros atradimo sukaupta biologų patirtimi, ne tik tyrinėti gyvybę, bet ir kai ką po truputį patiems konstruoti.

„Dabar biologija peraugo į inžinerijos mokslą, ir man šis aspektas labai patinka“, – sakė D. Tautvaišas. Šiemet jis įkvėpė Vilniaus universiteto (VU) studentus dalyvauti prestižiniame sintetinės biologijos konkurse iGEM (angl. International Genetically Engineered Machine competition). Bostone, JAV, šį rudenį rungėsi net 282 komandos iš didžiausių pasaulio universitetų. D. Tautvaišo suburta VU komanda, pirmoji iš Baltijos šalių dalyvavusi tokiame konkurse, pelnė aukso medalius ir buvo įvertinta kaip viena geriausių savo srityje kartu Harvardo ir Heidelbergo universitetų bei Masačusetso technologijų instituto komandomis.

VU studentai iGEM konkursui pristatė „ColiClock“ projektą, skirtą bakterijų senėjimo procesams, kurie gali būti pritaikomi naudojant genetiškai modifikuotas bakterijas pasėliams ar augalams tręšti, įvairiems paviršiams apsaugoti ar ligoms gydyti. Aiškintis šių procesų eigą studentams padėjo per vasarą VU Biotechnologijos institute atlikti tyrimai kuriant susinaikinimo mechanizmą turinčią bakteriją. Didžioji dalis iGEM konkurso projektų pritaikomi sprendžiant aktualias aplinkosaugos, medicinos, gamybos ir kitų sričių problemas.

Su tėvais per magistro diplomo įteikimą.

iGEM auksas

„Mums fantastiškai pasisekė. Nors komanda dalyvavo pirmą kartą tokiame konkurse, pavyko laimėti aukso medalius. Toks ir buvo mūsų tikslas, – sakė komandos iniciatorius ir instruktorius D. Tautvaišas. – Sieksime ir toliau dalyvauti konkurse. Vienintelis jo apribojimas – dalyviais gali būti studentai iki 23 metų.“

Pernai vasarą Lietuvos biochemikų draugijos konferencijoje D. Tautvaišas pristatė Edinburgo universiteto iGEM komandos projektą, kuriame ir pats dalyvavo, papasakojo apie konkursą. Galimybė dalyvauti tokiame konkurse sudomino ir studentus, ir dėstytojus, tačiau niekas nesiėmė burti komandos. Žiemą iGEM idėją D.Tautvaišas pristatė dar viename „Verslios Lietuvos“ renginyje. Ten pritarta, kad verta ruoštis konkursui, pažadėta pagalba. Iš pradžių buvo suburta 12 studentų komanda. Pavasarį liko tik septyni – labiausiai motyvuoti ir negailintys jėgų ruoštis konkursui. Projekto idėją pasiūlė VU Chemijos fakulteto studentas Šarūnas Tumas. VU Biotechnologijos instituto mokslininkas prof. Virginijus Šikšnys sutiko leisti iGEM komandai dirbti laboratorijoje ir tapo jos globėju.

„Didžiąją darbo dalį padarė Ingrida Olendraitė ir kiti komandos nariai Lietuvoje. Aš tik padėjau suplanuoti darbus, kad idėjos įgyvendinimas atitiktų visus konkurso standartus. Rugpjūtį grįžęs dar pusantro mėnesio kartu dirbau laboratorijoje. Į Bostoną vykti su komanda neužteko pinigų“, – juokėsi Edinburgo universiteto doktorantas.

Su tėvais prie teleskopo Kanaruose.

Ir paprasta, ir unikalu

D. Tautvaišas jau penkeri metai studijuoja Škotijoje. Į Lietuvą grįžta bent keturis kartus per metus ir iš viso čia kasmet praleidžia du tris mėnesius. Pavyzdžiui, pernai vasarą buvo įsidarbinęs VU Biotechnologijos institute pas prof. V. Šikšnį.

„Tapti mokslininku man visada buvo natūralus dalykas, ir niekada nemaniau, kad mokslininko specialybė yra kuo nors ypatinga, – sakė Vilniaus licėjaus absolventas. – Tik tiek, kad tėvai visada stūmė į fiziką, o aš pasirinkau biologiją. Teko mokytis fizikos nuotoliniu būdu, nes nepavyko suderinti visko pagal licėjaus tarptautinio bakalaureato programą. Pagal ją galima mokytis tik du gamtos mokslus, o aš jau turėjau pasirinkęs biologiją ir chemiją. Truputį fizikos pasimokiau ir Edinburgo universitete kaip papildomą dalyką. Tad visi gamtos mokslai lydi mane gyvenime.“

D. Tautvaišas Edinburgo universitete baigė biotechnologijų bakalauro studijas ir labai susidomėjo nauja mokslo sritimi – sintetine biologija. Tokia magistro programa kaip tik tais metais atsirado Edinburgo universitete.

„Labai pasisekė ir dėl doktoratūros. Sintetinės biologijos principus norėjau pritaikyti ligoms gydyti ir dabar vykdau tokį projektą, – pasakojo pirmakursis doktorantas. – Iš žmogaus odos noriu pagaminti dirbtinę kasą. Nors kasa atlieka gana paprastą funkciją, ji yra labai svarbi visam žmogaus organizmui, nes reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Kasa gamina insuliną, t. y. hormonus, kurie organizmui siunčia signalą, kad reikia cukrų arba vartoti, arba paversti riebalais. Sergant diabetu ši kasos funkcija yra sutrikusi, todėl bandau ją perkelti į kitą žmogaus organą – odą. Jeigu viskas pasiseks, ligoninėje būtų paprasta operacija: paimtume žmogaus odos gabaliuką grynai kaip persodinimui po nudegimų ir, laboratorijoje modifikavę, kad įgautų reikiamą kasos funkciją, grąžintume žmogui per tokią pat operaciją. Idealiu atveju odos gabaliukas turėtų visam gyvenimui atstoti kasą.“

Kol kas dar labai ankstyva darbo stadija, kad būtų galima kalbėti apie kokius nors patvirtinančius rezultatus. Tačiau oda pasirinkta neatsitiktinai. Jos yra daug, ir ne tik paviršiuje, turi keletą sluoksnių, išsidėsčiusių šiek tiek giliau. Didžiausiu žmogaus organu vadinamoje odoje taip pat labai gera kraujotaka ir odą galima labai lengvai persodinti. Tačiau svarbiausia – odos ląsteles galima modifikuoti. Tokių ląstelių rūšių kol kas yra labai nedaug.

D. Tautvaišas tikisi, kad po ketverių metų, kai baigs doktorantūros studijas, galės pradėti ir klinikinius tyrimus. Doktoranto darbo vadovė taip pat bando išspręsti diabeto problemą, tačiau kitu būdu. Edinburgo universitete šioje srityje plėtojamos kelios naujausios idėjos. Bendradarbiaudamas su skirtingomis tyrėjų grupėmis, jaunasis mokslininkas semiasi patirties ir savo projektui.

Pristatant Vilniaus universiteto iGEM projektą.

Vejantis mokslą

Edinburgo universitetą D. Tautvaišas pasirinko pirmiausia dėl aukštų reitingų. Tačiau Škotijoje – ir mokslas nemokamas, ir labai geros studentų gyvenimo sąlygos. Pirmais metais studentas gyveno bendrabutyje su maitinimu. Valytojos kartą per savaitę viską sutvarko, išsiurbia kilimus. Visi studentai kambariuose gyvena po vieną. Kambariai suremontuoti, tvarkingi. Dabar gyvena su draugais išsinuomotame bute, nes taip – pigiau. Be to, laikas ir suaugti, pačiam pradėti rūpintis savo buitimi.

Edinburgo universitete iš viso studijuoja apie 200 lietuvių. Rekordinis jų antplūdis Škotijoje buvo, pasak D. Tautvaišo, prieš kelerius metus, kai Anglija padidino aukštojo mokslo kainas. Dabar padėtis po truputį stabilizuojasi. Įvesti griežtesni stojimo kriterijai apsunkino kelią, kad per daug nestotų. D. Tautvaišas jau trečius metus išrinktas Lietuvių studentų bendruomenės komiteto nariu. Kasmet yra maždaug 50 registruotų bendruomenės narių.

„Savo gyvenime vejuosi mokslą. Į Lietuvą grįšiu, kai matysiu, kad yra geros sąlygos tęsti pradėtus mokslinius tyrimus pasauliniu lygiu, – sakė pašnekovas. – Pažįstu daug lietuvių, kurie yra grįžę ir tai daro. Pavyzdžiui, prof. Daumantas Matulis, grįžęs iš Amerikos, Lietuvoje įkūrė savo grupę. Su tokiais žmonėmis bendrauju, seku jų pavyzdžiu, skaitau naujienas, kaip viskas vyksta Lietuvoje.“

Podaktarinę stažuotę D. Tautvaišas norėtų atlikti JAV, San Fransiske arba Bostone, nes ten yra pasaulinio lygio biotechnologijų centrai – tiek mokslo, tiek pramonės, tiek investicijų požiūriu. Mokslininkui būtų labai įdomu padirbėti tokiame centre, pasisemti patirties. Kaip paskutinis žingsnelis. Tada jau galima ieškoti, kur sugrįžti ir jau ilgam sustoti.

Edinburgo universiteto Škotijos regeneratyvinės medicinos centre dirba ir doktorantas Dainius Tautvaišas.

Iš vaikystės

D. Tautvaišo mama – taip pat mokslininkė. Astronomė prof. Gražina Tautvaišienė dirba VU Teorinės fizikos ir astronomijos institute. Tėvas Gintautas Tautvaišas – elektronikos inžinerijos specialistas, kompanijos „Siemens“ darbuotojas.

„Vaikystėje matydavau, kaip mama dirba, tačiau tie matematiniai dalykai man atrodė tolimi. Mama studijuodavo įvairius grafikus, spektrus, lenteles su daugybe duomenų. Aš labiau norėjau suprasti, kaip viskas vyksta gamtoje, kokia natūralių dalykų prigimtis, – pasakojo D. Tautvaišas. – Pavyzdžiui, iš kur medis žino, kaip turi augti jo šakos ar kur turi lįsti jo šaknys, kada turi žydėti žiedai. Arba kodėl gyvūnai turi keturias ar dvi kojas. Atrodytų, tokie elementarūs klausimai, tačiau atsakymai dažnai sudėtingi biologijos mokslo požiūriu. Todėl mane labiau traukė spalvotos kolbos ir tai, ką galima pamatyti pro mikroskopą.“

Tarp vaikystės knygų – mokslininkų biografijos ir pasakojimai apie atsitiktinius atradimus. Dar vaiką stebino, kaip žmonės geba pamatyti kai ką neįprasto, ir iš to neįprasto dalyko atsiranda, pavyzdžiui, naujas vaistas, pakeičiantis viso pasaulio žmonių gyvenimą. Tokia yra penicilino istorija. Mokslas D. Tautvaišą žavi ir tuo, kad iš mažų dalykų gali kilti didelių idėjų arba iš mažų idėjų atsirasti didelių dalykų.

„Neabejoju, kad žvaigždžių tyrimai ateityje bus vis svarbesni, bet šiuo metu mums dar reikia ir Žemėje tikrai daug ką išsiaiškinti, – apie savo pasirinkimą kalbėjo sintetinės biologijos specialistas. – Mokslo žinių pritaikymas medicinos srityje, man atrodo, visada svarbiausia žmonijai.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"