TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Iš gelmių - apie senovės baltus

2008 12 22 0:00
Archeologų A.Girininko (kairėje), V.Žulkaus ir A.Bliujienės mokslinius darbus sieja bendra tyrinėjimų kryptis.

Ne tik archeologinė medžiaga, bet, pavyzdžiui, ir Gotlando ar Bornholmo salų gyventojų DNR tyrimai atskleidžia, kad Lietuvos teritorijoje gyvenusi senovės baltų gentis kuršiai buvo aktyvūs veikėjai Baltijos jūros erdvėje.

"Ilgai egzistavo stereotipas, kad kuršių gyvenamas kraštas buvo tik toks, į kurį danai ar švedai keliaudavo vien plėšti ir kariauti. Pasirodo, yra ne taip", - LŽ sakė Klaipėdos universiteto (KU) rektorius prof. Vladas Žulkus.

Jo vadovaujamos mokslininkų grupės tyrimai pirmiausia leido pamatyti kuršius kaip gentį, kuri siejama su Lietuva, nors tradiciškai jie priskiriami Latvijai. Mokslininkai atskleidė, kad kuršių formavimosi branduolys buvo Klaipėdos ir Palangos apylinkės. Tik XII amžiuje jie, užkariaudami kaimynus, išsiplėtė į dideles erdves iki pat Rygos įlankos.

Kuršiai turėjo brandžią visuomeninę struktūrą, gerai įtvirtintas gyvenvietes, prekybos centrus. Baltijos jūra jie ne tik prekiavo. Kuršiai buvo žinomi kaip vikingai, piratai ir jūrų plėšikai.

Už darbų ciklą "Baltai Baltijos jūros erdvėje" KU mokslininkai dr. Audronė Bliujienė, habil. dr. Algirdas Girininkas ir prof. habil. dr. V.Žulkus pristatyti šių metų Lietuvos mokslo premijai.

Baltiškas DNR

V.Žulkaus grupės tyrimų sritis buvo būtent kuršių genezė, jų kultūros perėjimas į kuršių gentį, socialinę kuršių visuomenę ir kuršių, kaip baltų genties, vaidmuo Baltijos jūros erdvėje. Vakariniai baltai kuršiai nuo Lietuvos pajūrio apgyvendinimo ir vėlesnio genčių susidarymo gyveno dabartinės Lietuvos teritorijoje maždaug nuo Nemuno žiočių iki Ventos. Jie buvo viena pajūrio baltų genčių. Piečiau gyveno prūsai, o labiau į šiaurę - jau finougrų

gentys. Lietuviai iki valstybės susidarymo, kol į baltų žemes atėjo Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinai, taip pat buvo tik viena genčių -

kaip žiemgaliai, jotvingiai, žemaičiai ar kuršiai.

"Tos gentys, kurios gyveno prie jūros, be abejo, ir bendravo jūra. Gal atrodys keista, tačiau viduramžiais, vikingų laikais, iš Kuršo, Klaipėdos ar Palangos apylinkių laivu, jei palankus vėjas, per parą buvo galima pasiekti Gotlando salą, o į Vilnių nukeliauti reikėjo gal savaitės, - pasakojo V.Žulkus. - Nors tykojo gamtos pavojai, piratai ir plėšikai, vis dėlto jūros kelias buvo intensyvesnis, paprastesnis, ir tos gentys, kurios gyveno prie Baltijos, turėjo daugiau ryšių su išoriniu pasauliu."

Kuršiai prekiavo su skandinavais, ryšius jūra palaikė ir su vakarų slavais. Vikingų laikais, maždaug XI-XII amžiuje, jie savo visuomenine struktūra jau buvo labai brandi gentis, o rytiniai baltai šioje srityje gerokai atsiliko.

"Labai ryškių kuršių kultūros pėdsakų yra ir Gotlando, ir Bornholmo salose. Tai rodo ne tik archeologinė medžiaga, bet ir DNR tyrimai - tarp šių salų gyventojų randama baltiško substrato", - teigė prof. V.Žulkus.

Archeologams visada rūpi pamatyti gentį arba kultūrą per jos raidą, evoliuciją, todėl ir kuršių tyrinėjimų laikotarpis pasirinktas nuo pirmųjų amžių po Kristaus iki viduramžių. Pasak mokslininko, rūpėjo suprasti, nuo ko kuršiai prasidėjo, kaip formavosi ta gentis, iš kur atsirado jų visuomenė ir kultūra, kokiu pagrindu, kieno veikiama - ar vietoje susidarė, ar būta kokių nors išorės įtakų.

Ieškant kuršių ištakų teko ateiti į pirmuosius amžius po Kristaus, nes kaip tik ten matyti pėdsakų tos kultūros, kuri buvo kuršių genties pagrindas, davė pradžią šiai genčiai.

Kuršių vikingai

"Remiantis istoriniais duomenimis, visų pirma archeologiniais šaltiniais, manau, mums pavyko sukurti gana apibendrintą kuršių vaizdą. Jie skyrėsi nuo žemaičių ir lietuvių, nes turėjo daugiau erdvės bendrauti, - kalbėjo V.Žulkus. - Kuršiai turėjo jūrą ir per ją palaikė ryšius. Kaip ir skandinavai, tiesa, šiek tiek vėliau, buvo vikingai, prekiavo, plėšikavo ir piratavo jūroje. XI-XII amžiuje jie labai aktyviai reiškėsi Baltijos jūroje kaip prekybininkai, bet turbūt labiau - kaip piratai. Jie piratavo ir Danijos, ir Švedijos pakrantėse. Ten ir įsikurdavo kurį laiką, plėšikaudavo bei užpuldavo laivus. Šimtai ginkluotų kuršių, atplaukusių dešimtimis laivų, išlipdavo į pakrantes ir ieškodavo grobio. Jie elgėsi taip, kaip elgėsi ir skandinavai kuršių, prūsų žemėse. Žodžiu, visiška analogija, tik gal šiek tiek vėlesnė."

Kuršių gyvavimo pabaiga susijusi su Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinų atėjimu. XII amžiuje jie krikštijo šiaurinį Kuršą, turbūt šiek tiek vėliau, XII amžiaus pabaigoje, - pietinį, o XIII amžiaus viduryje Livonijos ordinas įkūrė Klaipėdą. Vėliau ji perėjo kryžiuočiams. Autochtoniškai kuršių kultūrai buvo pakirstos šaknys. Jau tada kraštas gerokai ištuštėjo ir labai pasikeitė.

Ieškant kuršių laivo

Povandeninė archeologija Lietuvoje yra jaunas mokslas. Maždaug dešimtmetį povandeniniai archeologai tyrinėja Baltijos jūros dugną, o atliekant tyrimus, ypač archeologinius, reikia daug laiko duomenims sukaupti.

"Tikrieji mokslai prasidės vėliau, - sakė prof. V.Žulkus. - Kol kas tik žvalgome dugną ir atliekame nedidelius tyrimus. Deja, dar neradome nuskendusio kuršių laivo, kokiais jie plaukiojo vikingų laikais, maždaug XI-XII amžiuje. Mūsų teritoriniuose vandenyse nesame aptikę ir nuskendusio skandinavų, danų ar švedų vikingų laivo, bet jų, ko gero, ne vienas guli kur nors jūros gelmėse, po nuosėdomis, nes ir laivyba Baltijos jūroje, ir ryšiai buvo labai intensyvūs - tiek piratavimas, tiek prekyba. Anksčiau ar vėliau tų laivų atrasime. Jei ne mes - kiti, atėję jau po mūsų."

Surasti kiekvieną vikingų laivą, nesvarbu, Danijoje, Švedijoje ar Norvegijoje, jau yra įvykis, o juo labiau - Lietuvos teritoriniuose vandenyse. Lietuvių povandeniniams archeologams didelės reikšmės įvykis būtų atrasti kuršių laivą, nes kol kas nežinoma, nei kokiais laivais jie plaukiojo, nei kaip juos statė. Nuskendę senoviniai kuršių laivai būtų vertingiausias radinys kuršių kultūros tyrinėtojams.

Gyvenvietės po vandeniu

"Nors to, ko mums, atrodo, labai reikėtų, neturime, kai ką jau esame aptikę. Turime įvairių laikotarpių nuskendusių laivų, tačiau jie palyginti jauni, nuo XVI-XVII iki XX amžiaus, - pasakojo mokslininkas. - Be to, ieškodami nuskendusių laivų aptikome labai įdomių geologinių darinių - buvusių jūros krantų liniją, kadaise, prieš maždaug 11-9 tūkst. metų, augusių miškų pėdsakus. Pušų kelmai su šaknimis dabar yra 14-29 metrų gylyje, nes pakilęs jūros vanduo palaidojo tuos miškus."

Baltijos jūros užlietuose plotuose kadaise gyveno ir žmonės. Atrasti jų gyvenimo pėdsakų taip pat būtų labai svarbu. Povandeninių archeologų turimais duomenimis, visiškai tikėtina, kad dabar jūros dugne turėtų būti prieš 4-2,5 tūkst. metų egzistavusios Šventosios neolitinės gyvenvietės. Atradę po vandeniu tokių senovinių arba vėlesnių laikų gyvenviečių, taip pat užlietų jūros, mokslininkai turėtų labai geros archeologinės medžiagos ir galėtų pamatyti tuos dalykus, kurie paprastai neišlieka ore, tačiau jūros vanduo juos labai gerai užkonservuoja.

Palangoje ir Klaipėdoje

Su kuršių kultūra susiję ir Klaipėdos piliavietės, Klaipėdos senamiesčio, Palangos gyvenviečių, Platelių salos piliavietės tyrimai. Pasak V.Žulkaus, Palangos senovinės gyvenvietės taip pat buvo savotiškas atradimas Lietuvos archeologijai, nes apie Palangą mažai kas žinota, išskyrus legendas apie Birutės kalną kaip jos kapą, aukuro vietą ar galbūt buvusią pilį. Tiesa, buvo rasti du gana turtingi kapinynai. Pradėję juos tyrinėti, žvalgyti, archeologai atrado kelias gyvenvietes.

"Dabar žinome, kad Palangos kompleksas, sakysim, XII amžiuje, susidėjo mažiausiai iš trijų gana didelių gyvenviečių, kurias vieną nuo kitos skyrė tam tikras atstumas, - sakė mokslininkas. - Ir apie vikingų laikų Palangą galime kalbėti kaip apie gana stambų to meto jūrų prekybos centrą."

Klaipėdos piliavietė su kuršių problematika galbūt mažiau siejasi, nes miesto pilis 1252 metais buvo įkurta ordino. Vis dėlto apie pilį, kaip teigė V.Žulkus, randama ir kuršių, gyvenusių, matyt, jau ordino mieste ir galbūt krikštytų, materialinės kultūros pėdsakų. Be to, piliakalniai, gyvenvietės, kapinynai Klaipėdos mieste ir šalia jo taip pat yra labai ryškus turtingos kuršių kultūros atspindys. Kuršiai gyveno ir Platelių apylinkėse. Žemaičiai čia atėjo vėliau.

Nuskendęs tiltas

KU mokslininkai jau keliolika metų kiekvieną vasarą atlieka Platelių ežero povandeninius tyrimus. Penkiolika metų bendradarbiaujama su Lenkijos Torunės universiteto povandeniniais archeologais. Tyrinėjamos senovinės gyvenvietės, kurių pėdsakų esama po vandeniu, palyginti gerai išsilaikiusios XVI amžiaus tilto liekanos. "Platelių ežero pakrantės buvo labai intensyviai gyvenamos ankstyvaisiais viduramžiais, sakysim, nuo X amžiaus. Ten yra ir neolitinių gyvenviečių pėdsakų. Akivaizdu, kad po vandeniu taip pat esama nemažai radinių. Dalį dengia dumblo sluoksnis, tad sąlygos - sudėtingos, bet šiaip ežeras savo skaidriu vandeniu ir paminklų gausa gana palankus tyrimams, - dėstė mokslininkas. - Pasirinkome Platelius, nes žinojome sklindančias legendas - ne apie deimantines Gervazo šukas, bet apie nuskendusį tiltą. Jis iš tikrųjų yra tarp Pilies salos ir Šventorkalnio pusiasalio. Kartu su lenkais tyrinėjome tą vietą. Dabar tyrimai beveik baigti, rengiamės publikuoti medžiagą."

Platelių ežeras dėl skaidraus vandens palankus ne tik povandeninei archeologijai. Ten labai geros sąlygos treniruotis narams ir studentams mokytis dirbti po vandeniu.

Laivas prie Šventosios

"Nepasakyčiau, kad anksčiau povandeniniai kultūros paveldo objektai nebuvo žinomi, kad esame pirmi, kurie atvėrėme akis, - kalbėjo prof. V.Žulkus. - Bandyta jų ieškoti po vandeniu, bet nesistemingai. Mūsų tyrimai ieškant povandeninių paveldo objektų tiek Platelių, tiek aplinkiniuose ežeruose ir Baltijos jūroje yra nuoseklūs. Mes taip pat dalyvavome kuriant teisinį šių objektų apsaugos pagrindą. Turbūt kokie septinti metai esame įsitraukę į Baltijos jūros baseino šalių kultūros paveldo tinklą, Povandeninio kultūros paveldo darbo grupės veiklą. Kartu su kaimynais dirbame daugiausia Baltijos jūros povandeninio kultūros paveldo išsaugojimo, jo teisinio įforminimo srityse."

Povandeniniai tyrimai neįmanomi neturint modernios įrangos. Naudojami laivai ir specialūs prietaisai sonarai, skenuojantys dugną. Nesvarbu, koks gylis, 10 ar 60 metrų, galima matyti objektus, kurie ten guli. Vėliau radiniai tikrinami į gelmę nuleistomis kameromis, o kartais gerai pasirengę narai neria į dugną, kad savo akimis apžiūrėtų objektus - kas per laivai, kokio laikotarpio, kokios konstrukcijos.

"Įsivaizduokite Baltijos jūros erdvę, mūsų teritoriniai vandenys - 50 kilometrų nuo kranto, maudydamasis ten nieko nerasi", - juokavo povandeninis archeologas.

Šiemet KU mokslininkai kartu su švedais dalyvauja viename lenkų sumanytame projekte. Tai, pasak V.Žulkaus, nėra grynai mokslo projektas, tačiau lietuviams pavyko įtraukti ir rūpimus mokslinius tyrimus. Tikimasi gauti Europos Sąjungos lėšų, kad būtų galima ištirti vieno seniausių iki šiol žinomų laivų liekanas Baltijos jūroje, prie Šventosios.

"Laivas yra gal XVI amžiaus vidurio ar XVII amžiaus pradžios. Kol kas nepavyko datuoti dendrochronologiniu būdu, nes mediena, matyt, yra iš labai skirtingų vietų, - sakė archeologas. - Manome, kad laivas gali būti vietinis, statytas galbūt kurioje nors rytinėje Baltijos laivų statykloje."


Prof. habil. dr. V.Žulkus yra povandeninių tyrimų Lietuvoje ir povandeninio kultūros paveldo apsaugos teisinės bazės sukūrimo iniciatorius, Baltijos jūroje ir Vakarų Lietuvos vidaus vandenyse atliekamų povandeninių kultūrinių kraštovaizdžio tyrimų pradininkas. Kelių monografijų autorius, kuršių žemių apgyvendinimo, jų visuomenės socialinės struktūros, materialinės ir dvasinės kultūros ankstyvaisiais viduramžiais tyrinėtojas šia tema yra paskelbęs daug straipsnių Lietuvos ir užsienio mokslo spaudoje.

A.Bliujienės, A.Girininko ir V.Žulkaus darbų ciklas "Baltai Baltijos jūros erdvėje" apima laikus nuo priešistorės iki ankstyvųjų viduramžių. Savitą baltų materialinę, ekonominę ir dvasinę kultūrą nulėmė išskirtinis kultūrinis kraštovaizdis, suformuotas geopolitinės ir gamtinės aplinkos, pragyvenimo išteklių, tarp jų ir gintaro žaliavos gavybos.

Mokslininkų darbai pagrįsti ne vien archeologinės empirinės medžiagos analize ir sinteze, nemažai jų, taikant šiuolaikinius tyrimų metodus, atlikta su kitų sričių mokslininkais: biologais, antropologais, botanikais, astronomais, zooarcheologais. Neolito ir bronzos amžiaus tyrinėjimai, povandeninė archeologija, baltų, ypač kuršių, kultūros tyrimai padarė didelę įtaką Lietuvos archeologijos mokslui. Mokslininkų studijomis remiasi ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių archeologai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"