Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Iš Jungtinių Tautų tribūnos – Dalios Leinartės žodis

 
2017 04 05 11:30
Prof. Dalia Leinartė pirmoji modernios Lietuvos daugiašalės diplomatijos istorijoje eina tokio aukšto lygmens pareigas Jungtinėse Tautose - ji išrinkta Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo komiteto pirmininke. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vilnietė istorikė prof. Dalia Leinartė šiemet buvo išrinkta Jungtinių Tautų (JT) konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo (CEDAW) komiteto pirmininke. Pirmą kartą modernios Lietuvos daugiašalės diplomatijos istorijoje mūsų valstybės atstovė eina tokio aukšto lygio vienos JT institucijų vadovės pareigas.

Šiemet kovo 13–24 dienomis Niujorke vykstant kasmetinei JT Moterų padėties komisijos konferencijai prof. D. Leinartė pirmą kartą atstovavo CEDAW komitetui. Konferenciją atidarė naujasis JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas. JT Generalinės Asamblėjos salėje pranešimą skaitė ir prof. D. Leinartė.

Kruopščiai pasirengę

„CEDAW komiteto ekspertai prižiūri JT konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo įgyvendinimą šalyse narėse. Ši Konvencija yra vienintelis tarptautinis teisinis dokumentas, apimantis moterų teisių ir lyčių lygybės įgyvendinimą visose gyvenimo srityse – ir privačioje, ir viešojoje. Narių skaičiumi ji yra antra po Vaiko teisių apsaugos konvencijos. Ją ratifikavo 189 šalys. Tarp jų – ir Lietuva 1995 metais“, – pasakojo „Lietuvos žinioms“ CEDAW komiteto pirmininkė.

Šalių narių prievolė – kas ketveri metai vyriausybės lygiu teikti ataskaitą pagal 16 teminių Konvencijos straipsnių, kas nuveikta ir kokių problemų yra kiekvienoje srityje. Ataskaita siunčiama į Ženevą CEDAW komiteto sekretoriatui. Jis suderina datą, kada vyriausybės atstovai atvyks ginti ataskaitos. Iki tos datos vyksta kruopštus pasirengimas. Paskiriama darbo grupė, atsakinga už konstruktyvų dialogą su konkrečia šalimi. Jos nariai išsamiai išanalizuoja gautą ataskaitą. Be to, CEDAW komitetas bendrauja su atvykstančiomis į Ženevą moterų nevyriausybinių organizacijų ir žmogaus teisių institucijų atstovais, gauna neformalią konfidencialią informaciją iš įvairių JT agentūrų, tarptautinių organizacijųi ar dar kitų šaltinių.

„Tačiau dialogas vyksta pozityvia gaida, – pabrėžė prof. D. Leinartė. – Kartais vyriausybių delegacijos būna labai mažos – iš dviejų ar itin retais atvejais net vieno atstovo, kai šalis turi menkus finansinius resursus ar joje gali būti susidariusi konfliktinė situacija. Nors dažniausiai delegacijos būna labai didelės, sudarytos iš visų šakinių ministerijų atstovų, kad galėtų atsakyti į profesionalius ir sudėtingus klausimus, pavyzdžiui, apie finansinius lyčių lygybės įgyvendinimo tam tikroje srityje mechanizmus. Ataskaitos gynimas –– patvirtinimas, kad šalis gerbia žmogaus teises ir lyčių lygybę, yra pasirengusi ginti šias visuotines vertybes. Tai garbės ir didelės svarbos reikalas, nes CEDAW komitetas rašo vyriausybėms įvertinimą ir rekomendacijas ateinantiems ketveriems metams. Rekomendacijų pagrindu vyriausybės planuoja savo biudžetą lyčių lygybės įgyvendinimo srityje, teikia pasiūlymus keisti ir koreguoti diskriminacinius įstatymus, numato laikinas specialiąsias priemones sritims, kuriose moterų teisės problemiškiausios.“

„Didžiuojamės, kad moterys Lietuvoje yra ir parlamento pirmininkės, ir prezidentė, tačiau lyčių lygybė laikoma įgyvendinta, kai pasiekia visas moteris.“

Ir vėl – estai pirmauja

Lietuvos atstovė, šiemet pamačiusi, kaip savo ataskaitą gynė estai, sakė supratusi, kaip toli jie yra pažengę. Delegacija buvo nedidelė, keturi ar penki žmonės, tačiau aukšto lygio profesionalai, puikiai kalbantys angliškai ir tiksliai žinantys, kaip kalbėti ir kaip tiksliai formuluoti atsakymus. Jie papasakojo, kas pasiekta tam tikrose srityse, ir drąsiai, atvirai nurodė problemas, nebijojo pasakyti apie priimtus kontroversiškus sprendimus ir pagrindė, kodėl mano, kad taip yra teisinga.

CEDAW komitetui Estijos delegacija padarė nepaprastai didelį įspūdį. Lietuva savo ataskaitą gynė 2014 metais. Dėl interesų konflikto ekspertas, kurio šalis gina savo ataskaitą, dialoge nedalyvauja. Jis gali būti salėje ir stebėti, kol vyksta dialogas, bet jokios įtakos pačiam procesui neturi.

Kaip pasakojo prof. D. Leinartė, Lietuvos delegacijai tarp pagrindinių rekomendacijų buvo nurodyta, kad per mažas institucinis mechanizmas, atsakingas už lyčių lygybės įgyvendinimą šalyje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi koordinuojantį Moterų ir vyrų lygybės skyrių, sudarytą tik iš trijų žmonių. Kai tokios šalys kaip Prancūzija, Vokietija ir daugelis kitų turi ištisas ministerijas, kurios rūpinasi vaikų ir moterų teisėmis, lygybe šeimoje.

„Nors ir Lietuvoje yra konstruktyvių minčių, kaip pagerinti feminizmo ir lyčių lygybės įvaizdį. Pavyzdžiui, kad žmonės, turintys politinę valią, duotų toną visai visuomenei. Kaip Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pareiškė: „Aš esu feministas“. J. Trudeau savo šūkius patvirtina darbais. Jo kabinete – visiškas lyčių balansas: 50–50. Labai aiškiai deklaruota, jog lyčių lygybė yra prioritetas“, – kalbėjo CEDAW komiteto pirmininkė.

Šiemet kovą Niujorke vykstant kasmetinei JT Moterų padėties komisijos konferencijai prof. Dalia Leinartė pirmą kartą atstovavo CEDAW komitetui./Asmeninio albumo nuotrauka

Prieš smurtą ir diskriminaciją

Lenkija, Albanija, Slovėnija, Serbija ir kai kurios kitos Rytų ir Vidurio Europos šalys jau ratifikavo ir vadinamąją Stambulo konvenciją, skirtą panaikinti smurtą prieš moteris. Ši Europos Tarybos konvencija labai išsami. Nors taikoma vyrams ir moterims, yra sukoncentruota, kaip pabrėžė prof. D. Leinartė, į smurtą prieš moteris ir ypač prieš smurtą šeimoje, nes moterys jį patiria nepalyginti dažniau. Konvenciją ratifikavusios šalys įsipareigoja formuoti antidiskriminacinę politiką dėl moterų, nes būtent diskriminacija yra smurto pagrindas. Konvencija pabrėžia, kad moterys patiria smurtą dėl savo lyties, t. y. prieš jas smurtaujama tik todėl, kad jos yra moterys. Šalys taip pat įpareigojamos rinkti specialią statistiką apie smurtautojus, aukas, įsteigti tam tikrą skaičių pagalbos centrų. Konvencija numato, kaip jie turi būti įrengti, kokia pagalba juose teikiama ir kaip parengiami specialistai.

Lietuvoje sunkiai sprendžiama smurto šeimoje problema, nes trūksta, pasak prof. D. Leinartės, ir pagalbos centrų, kur galėtų prisiglausti nuo smurtautojų kenčiančios moterys su vaikais. 2011 metais priimtas pažangus įstatymas dėl smurto artimoje aplinkoje. Anksčiau byla prieš smurtautoją galėjo būti iškelta tik tada, kai auka parašo pareiškimą. Dabar aukai nebereikia to daryti. Taip pat nenumatyta privaloma mediacija, kai policininkas tarsi turi užduotį padėti taikiai išspręsti nesutarimus. Auka kaip ir prikalbinama toliau gyventi su smurtautoju, susitaikyti su tokia padėtimi. Ekspertai sako, kad taip auka mokoma gyventi su smurtautoju.

„Tačiau jau mėginta mediaciją vėl grąžinti į įstatymą, ir prieš tai griežtai pasisako CEDAW komitetas. Galbūt mediacijos ir negalima išvengti, tačiau ji neturi būti privaloma. CEDAW komitetas taip pat mano, kad aukai turėtų būti atlyginta patirta moralinė ir fizinė žala“, – vardijo komiteto pirmininkė.

Prof. D. Leinartė atkreipė dėmesį ir į moterų diskriminaciją Lietuvoje. Pavyzdžiui, akademinėje srityje moterų palyginti daug, bet kopiant karjeros laiptais jų vis mažėja. Moterų profesorių statistika yra blogesnė nei Turkijos universitetuose.

Didžiuojamės, kad moterys Lietuvoje yra ir parlamento pirmininkės, ir prezidentė, tačiau lyčių lygybės ekspertai nemano, kad būtų konstruktyvu tuo girtis. Lyčių lygybė laikoma įgyvendinta, kai pasiekia visas moteris. Kitas dalykas, pasak CEDAW komiteto pirmininkės, kad moterys, pasiekusios tam tikras pozicijas, tarkime, parlamente arba tapusios ministrėmis, labai dažnai neturi nieko bendro su lyčių lygybės įgyvendinimu ir moterų teisių apsauga. Arba jei ir turėjo iki išrinkimo, staiga nebetenka intereso, tiesiog dirba kaip kolegos vyrai. Tas fenomenas pastebėtas tarp daugelio šalių parlamentarių. Išrinktos jos paprastai negina moterų teisių. Nors iš esmės moterų parlamentarių pareiga stebėti įstatymus lyties aspektu ir ginti moteris. Parlamentarės gali daryti didžiulę įtaką CEDAW rekomendacijų įgyvendinimui.

Lietuvoje moterų skaičius parlamente nėra didelis. Dabartiniame Seime yra 111 vyrų ir 30 moterų. Siekiamybė, kad jų būtų perpus su vyrais. Tarp CEDAW komiteto rekomendacijų Lietuvai – ir laikinos specialiosios priemones, taikomos konkrečiose srityse, kad paspartintų lyčių lygybės, moterų teisių įgyvendinimą. Tai gali būti kvotos per politinį balsavimą arba tam tikras skaičius politinių partijų sąrašuose. Bet nebūtinai kvotos ir nebūtinai politiniame gyvenime – visose srityse. Kaip pabrėžė prof. D. Leinartė, lyčių lygybę reikia įgyvendinti kompleksiškai ir įsitraukti turi visa visuomenė, keisdama savo požiūrį.

Kartu su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu./Asmeninio albumo nuotrauka

Iš viso pasaulio

„Kiekviena šalis turi savo problemų. Tačiau yra tendencijų, kurios būdingos ištisiems regionams, pavyzdžiui, Lotynų Amerikai. Per darbo CEDAW komitete metus man teko sutikti daug pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovių iš Lotynų Amerikos šalių. Jos nepaprastai informuotos moterų teisių srityje, gerai susipažinusios su tarptautiniais, regioniniais dokumentais, labai organizuotos, aktyvios. Panašios būtų nebent Balkanų šalių moterys, – lygino pašnekovė. – Dabar Lotynų Amerika pripažįstama kaip grėsmingiausias regionas, kur vykdomas tiesiog moterų genocidas. Tokiose šalyse kaip Salvadoras, Hondūras įsitvirtinusi mačo kultūra, reiškiama panieka moterims ir siautėja gaujos, kurių garbės reikalas nužudyti moterį ar mergaitę, atliekant vos ne ritualinę žmogžudystę. Salvadoras pirmauja pasaulyje nužudytų moterų skaičiumi.“

Septyniose Lotynų Amerikos šalyse, pasak prof. D. Leinartės, abortai yra kriminalizuoti. Nenumatyta jokios priežasties, kad moteris galėtų legaliai nutraukti nėštumą. Net persileidimo atveju, jei moteris negalėtų to įrodyti, gresia įkalinimas. Salvadore – nuo aštuonerių iki 30 metų. Dabar siūloma įkalinimo laiką pailginti iki 50 metų. Įkalinimas gresia ir abortą atlikusiam gydytojui, ir asmeniui, žinojusiam apie tai, bet nepranešusiam.

Kitose Lotynų Amerikos šalyse nėštumą leidžiama nutraukti tik dėl incesto, išprievartavimo, grėsmės motinos gyvybei ir vaisiaus deformacijos. Priklauso nuo šalies, ar pasirenkamas kuris nors vienas, ar leidžiama visais keturiais atvejais. Nors daugelyje Lotynų Amerikos šalių prostitucija yra legali.

Su kolegomis Jungtinėse Tautose./Asmeninio archyvo nuotrauka

Šri Lankoje ištisomis bendruomenėmis tamilų kovotojų našlės su vaikais patiria daugumos spaudimą, yra nuvaromos nuo žemės, prievartaujamos, verčiamos būti prostitutėmis. Tokia jų kasdienybė po pilietinio karo.

„Kai Nigerijoje religinių ekstremistų grupuotė „Boko Haram“ pagrobė iš mokyklos Čibuko mieste per 200 mergaičių, jos galėjo būti išlaisvintos, tačiau Nigerijos prezidentas atsisakė pagalbos“, – vardijo smurto prieš moteris ir mergaites atvejus CEDAW komiteto pirmininkė.

Jau atskleista ir dokumentuota, kad musulmonų moterys per Bosnijos karą buvo uždaromos koncentracijos stovyklose ir laikomos sekso vergėmis. Pasibaigus karui, jos nebegalėjo grįžti namo, nes dėl tos stigmos nebūtų priimtos savo šeimos. Liko visam gyvenimui izoliuotos ir užaugino ten gimusius vaikus.

„CEDAW komitete buvo sprendžiama ir buvusios Rytų Vokietijos moterų problema. Susijungus abiem Vokietijoms, peržiūrėti visi įstatymai. VDR išsiskyrusioms moterims būdavo garantuojama gera finansinė apsauga, jos gaudavo išsiskyrusių moterų pensiją. Tačiau jos neteko Vokietijai susivienijus, ir dešimtys tūkstančių rytų vokiečių mirė visiškame skurde. Jos kreipėsi į mūsų komitetą, tačiau nebuvo įmanoma padėti“, – pasakojo prof. D. Leinartė.

. . .

Per CEDAW komiteto gyvavimo laikotarpį nuo 1982 metų prof. D. Leinartė yra tik antra Rytų Europos atstovė, pirmininkaujanti komitetui. Pirmoji buvo iš Kroatijos. CEDAW komitetą sudaro 23 narės iš visų pasaulio regionų. Lietuvos atstovė nuo 2013 metų yra CEDAW komiteto narė. Pernai rudenį didžiausia CEDAW valstybių balsų dauguma buvo perrinkta kitai, 2017–2020 metų, kadencijai. Pastaruosius dvejus metus prof. D. Leinartė ėjo CEDAW komiteto vicepirmininkės pareigas. Pirmininkės pareigas eis taip pat dvejus metus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"