Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
MOKSLAS IR IT

Iš Kanados – apie dantų sveikatą

 
2016 11 30 6:00
Britų Kolumbijos lietuvių bendruomenės "Pelėdžiukų klube" praėjusį sekmadienį dr. Jolanta Aleksejūnienė mokė vaikus, kaip tinkamai valyti dantis ir tinkamai maitintis, kad dantys būtų sveiki. Asmeninio albumo nuotraukos

„Baisu, kaip dantų šaknų kanalai buvo gydomi sovietmečiu. Geresnio gydymo nežinojome. Žmonės prarado daug dantų, neišvengta įvairių komplikacijų. Vakaruose odontologija buvo kur kas pažangesnė ir medžiagos naudotos geresnės“, – sakė „Lietuvos žinioms“ odontologė dr. Jolanta Aleksejūnienė, daug prisidėjusi, kad nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje kuo greičiau būtų perimta Vakarų patirtis.

Britų Kolumbijos universiteto Kanadoje docentė dr. J. Aleksejūnienė už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva šiemet apdovanota Mokslo premija užsienio lietuviams. Mokslininkė aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos universitetais, dalyvauja bendroje mokslinėje veikloje, dirba su studentais, rezidentais ir doktorantais, padeda jiems megzti ryšius su užsienio partneriais. Didelė dalis dr. J. Aleksejūnienės publikacijų, esančių aktyvioje pasaulio mokslo bendruomenės apyvartoje, parengtos bendradarbiaujant su Lietuvos mokslininkais.

Odontologijos revoliucija

Dr. J. Aleksejūnienė kilusi iš Kauno. Jono Jablonskio mokyklos auklėtinei sustiprintas anglų kalbos mokymas labai pravertė gyvenime. Baigusi Kauno medicinos institutą (KMI, dabar – Lietuvos medicinos mokslų universiteto Medicinos akademija) ji beveik dešimt metų dirbo odontologe, kai apie 1990-uosius per kvalifikacijos kėlimo kursus parengtas pranešimas, pasinaudojus tais laikais sunkiai gaunama užsienio literatūra, atkreipė prof. Irenos Balčiūnienės dėmesį, ir jaunoji specialistė buvo pakviesta į Vilniaus universitetą (VU).

Laisvalaikiu žaidžiant Kanadoje labai populiarų akmenslydį.

Iš pradžių J. Aleksejūnienė dėstė gydytojų tobulinimosi kursuose. Jos organizuoti keli klinikinės odontologijos ciklai buvo labai populiarūs. Gydytojams net reikėdavo ilgai laukti, kad patektų į juos. Trys entuziastės Violeta Norkūnaitė, Rasmutė Manelienė ir J. Aleksejūnienė savo lėšomis pirko angliškas knygas, vadovėlius ir stengėsi pirmiausia pačios pasirengti vakarietiškai ir kursų dalyviams dėstyti jau ne sovietinę, o Vakarų odontologiją.

„Ji labai skyrėsi nuo sovietinio odontologijos mokymo, nes nuolat buvo atliekami moksliniai tyrimai, atrandama naujų medžiagų, naujų gydymo metodų. O sovietinė odontologija buvo stagnacinė, labai lėtai keitėsi, ir pažanga ilgai neateidavo arba iš viso neateidavo, – lygino mokslininkė. – Kai pradėjome skaityti užsienio vadovėlius, pamatėme ir tuos didžiulius skirtumus – kaip paruošti dantį plombuoti, kaip gydyti dantų šaknis, kaip paruošti vainikėlius protezuoti. Tačiau daugiausia skirtumų buvo šaknų kanalų gydymo srityje.“

Vakarietišką požiūrį į odontologiją perėmė ir KMI baigę rezidentai, atsirinkti per didžiulį konkursą. Patys geriausieji liko dirbti VU bazėje Žalgirio klinikoje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atvažiuodavo ir daugybė pranešėjų iš Vakarų universitetų. Įvyko kaip ir maža revoliucija – labai ryškūs pokyčiai odontologijos mokymo srityje.

„Pirmieji metai buvo labai intensyvūs. Bėgome nuo vieno paciento prie kito, tarėmės, diskutavome, – prisiminė dr. J. Aleksejūnienė. – Buvo labai stiprus kolegiškumas – kuo greičiau pasirengti, pasidaryti geresniais odontologais, kad galėtume mokyti kitus, rezidentus ir gydytojus, atvažiuojančius į tobulinimosi kursus. Vėliau, po kelerių metų, VU buvo leista rengti ir odontologijos studentus.“

"Pelėdžiukų klube" vaikai dantų higienos mokėsi žaisdami kartu su tėveliais.

Mokslo virusas

Dar 1991 metais Oslo universiteto Odontologijos fakultetas suorganizavo trijų mėnesių kursus Rytų Europos odontologijos dėstytojams. Konkursą laimėjo dvi latvės, viena vengrė ir keturios lietuvės. Tarp jų – J. Aleksejūnienė, jau užsibrėžusi rengti mokslinį darbą pagal Vakarų standartus.

Pirmoji odontologės studija buvo skirta Lietuvos vaikams. Mokslininkė 1993 metais viena patikrino beveik 2 tūkst. šešerių, 12 ir 16 metų vaikų iš 10 skirtingų Lietuvos vietų. Tais laikais kompiuterio dar neturėjo, todėl surinktus duomenis ir visą nacionalinės vaikų studijos statistikos analizę pieštuku surašė didžiuliame popieriaus lakšte, suklijuotame iš daugybės lapų, ir sulanksčiusi išsiuntė į Oslo universitetą.

Norvegams buvo įdomu, kaip tyrėjai sekėsi, ir pasiūlė jai iš atliktos studijos apsiginti magistro darbą. Per metus Norvegijoje lietuvė parengė darbą anglų kalba pagal visus labai griežtus reikalavimus, grįžo į Lietuvą ir dar po metų, 1995-aisiais, jį apsigynė.

„Užsikrėčiau mokslo virusu, – juokėsi odontologė. – Buvau sužavėta stipria mokslo baze Oslo universitete, ir kai 1997 metais paskelbė trijų doktorantūros vietų konkursą, kuriame galėjo dalyvauti ir užsieniečiai, aš taip pat dalyvavau ir laimėjau vieną jų.“

Doktorantūros tema J. Aleksejūnienė pasirinko Lietuvos suaugusiųjų burnos sveikatos būklę ir rizikos veiksnius. Duomenis surinko ir vėl iš 10 skirtingų Lietuvos vietų, patikrino 35–44 metų bei 65 metų ir vyresnius gyventojus. Tokių duomenų Lietuvoje dar turėta mažai. Nacionaliniu lygiu buvo atliktas tik vienas KMI ir Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimas.

2001 metais J. Aleksejūnienė apgynė daktaro disertaciją, laimėjo konkursą į vienintelę podaktarinės stažuotės vietą Oslo universitete ir netrukus atliko trečią nacionalinę studiją Lietuvoje. Oslo universiteto odontologai norėjo sužinoti, kaip atrodo Lietuvos vaikų dantų būklė po kelerių metų.

Mokslininkė kartu su prof. Dorthe Holst vėl apvažiavo visas tirtas 10 vietų, patikrino beveik tūkstantį 12 ir 15 metų vaikų, kad galėtų palyginti su 1993 metų duomenimis. Padėtis jau buvo geresnė. Lietuvoje atsirado ir pastos su fluoridais, ir kitų teigiamų pokyčių odontologijos srityje.

Dr. J. Aleksejūnienė su savo magistrantais, rezidentais ir doktorantais.

Siekiant profesorės karjeros

Pasibaigus trejų metų stažuotei dr. J. Aleksejūnienė kartu su kanadiečiu draugu išvyko į Kanadą. Oslo universitetas siūlė pasiimti vienų metų nemokamas atostogas, kad dar grįžtų, jei kartais Kanadoje nepatiktų. Tačiau lietuvė laimėjo Britų Kolumbijos universiteto Vankuveryje konkursą į akademinę vietą siekti profesorės karjeros.

Akademinis kilimas Britų Kolumbijos universitete labai sudėtingas. Šiemet dr. J. Aleksejūnienė tapo docente, kai darbą gerai įvertino septynios skirtingos universiteto ir tarptautinė komisijos. Dar po penkerių metų vėl bus skelbiamas konkursas. Jei visos komisijos gerai įvertins mokslininkės darbą, ji galės tapti profesore.

Akademinei karjerai labai svarbu ne tik gerai dėstyti, būti gerai vertinamam studentų ir kolegų, plėtoti mokslinę veiklą, rašyti straipsnius ir rengti pranešimus, vadovauti studentų darbams, bet ir dalyvauti visuomeninėje veikloje. Doc. J. Aleksejūnienė – vienintelė odontologė, išrinkta į Britų Kolumbijos universiteto Etikos tarybą.

Skaitant paskaitą Britų Kolumbijos universitete.

Į Lietuvą – ne atostogauti

Mokslininkė niekada neprarado ir ryšių su Lietuva. Dar studijuodama doktorantūrą padėjo trims lietuvėms, rengusioms magistro darbus Oslo universitete. Įsitvirtinusi Kanadoje pradėjo ypač intensyviai bendradarbiauti su Lietuvos mokslininkais. Per kiekvieną apsilankymą Lietuvoje užsukdavo į VU, domėdavosi atliekamais moksliniais darbais, rašomais straipsniais, surengdavo daugybę konsultacijų. Pasikviesdavo po kelis doktorantus porai savaičių ir į Britų Kolumbijos universitetą. Šiais laikais diskusijos, konsultacijos valandų valandas vyksta ir per skaipą.

„Mano mokslinis darbas su lietuviais nė kiek ne mažesnis nei Kanadoje, – sakė dr. J. Aleksejūnienė. – Į Lietuvą grįžtu bent vieną du kartus per metus. Ir tos kelionės – tikrai ne atostogos. Jas vadinu darbiniais vizitais.“

Pavyzdžiui, kitais metais gegužės pabaigoje mokslininkė pakviesta skaityti pranešimą Lietuvos odontologų rūmuose. Birželio mėnesį pranešimą skaitys Europos burnos sveikatos konferencijoje Vilniuje. Rugpjūčio pabaigoje dalyvaus Europos stomatologų edukologų konferencijoje Vilniuje, ves seminarą universitetų dėstytojams apie įrodymais pagrįstų metodų mokymą. Jau kelis kartus skaitė paskaitų ciklą odontologijos studentams ir dėstytojams VU Žalgirio klinikoje.

Šeimai Lietuvoje lieka mažai laiko. Vilniuje gyvena dr. J. Aleksejūnienės mama ir sūnus Vilius. Mokslininkė turi du sūnus. Vyresnysis Vilius baigė VU matematikos studijas, yra sukūręs savo šeimą, su žmona Virginija šiemet susilaukė sūnaus Tilo. Jaunėlis Vaidas studijavo verslą Britų Kolumbijos universitete, dabar keliauja per pasaulį.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"