TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Iš ląstelių pasaulio Šveicarijoje

2008 03 06 0:00
Jaunasis mokslininkas A.Žiogas Šveicarijoje užsibuvo dvylika metų.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Dar nežinomi visi veiksniai, lemiantys kamieninių ląstelių apsisprendimą, kuo tapti, tarkim, - širdies raumeniu ar kraujagysle. Kaip tik tokius tyrimus vienoje Ciuricho universiteto laboratorijoje šiemet pradėjo lietuvis mokslininkas dr. Algirdas Žiogas.

Savaitei parvykęs į Lietuvą LŽ pašnekovas pripažino, kad užsibuvo Šveicarijoje, nors prieš 12 metų išvyko į Ciuricho universitetą tik trijų mėnesių bandomajam laikotarpiui.

Genetikas niekada neatmetė galimybės grįžti į gimtąją šalį ir čia panaudoti Šveicarijoje įgytą patirtį, tačiau kol kas jį sulaiko brangus nekilnojamasis turtas ir maži mokslininkų atlyginimai Lietuvoje. Dr. A.Žiogas palaiko glaudžius ryšius su kolegomis Vilniuje, bet iš jų nedaug galėjo sužinoti apie būsimų mokslo slėnių kūrimą. Paprasti mokslininkai turi per mažai informacijos ir patys yra sunerimę dėl ateities.

Genų ir ŽIV tyrimai

A.Žiogas, ką tik baigęs Vilniaus universitetą ir pradėjęs dirbti Biochemijos institute, ieškojo vietos doktorantūros studijoms. Į Ciuricho universitetą jį pakvietė Virusologijos instituto direktorė prof. Karin Moelling - viena iš žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) tyrimų korifėjų. Jaunojo mokslininko darbas Biochemijos institute, prof. Arūno Gineičio vadovaujamoje laboratorijoje, buvo gana panašus į Ciuriche atliekamus tyrimus, todėl šveicarai pasirinko žmogų, jau šį tą žinantį šioje srityje.

Ciuricho universiteto Virusologijos institute per beveik penkerius metus lietuvis baigė doktorantūrą ir liko dirbti dar kelerius metus. Iš pradžių atliko tyrimus, susijusius su genais, atsakingais už ląstelės dauginimosi reguliaciją, vėliau perėjo į ŽIV tyrimų sritį. Abi šios sferos yra labai susijusios, nes genai, atsakingi už ląstelės dauginimosi reguliaciją, yra svarbūs ir virusų išplitimui. Daug kur taikomi ir tie patys metodai.

2005 metais prof. K.Moelling, jau žinodama, kad turės išeiti į pensiją, patarė savo vadovaujamiems mokslininkams ieškotis naujo darbo, nes į jos vietą atėjęs žmogus greičiausiai burs savo komandą. Šveicarijoje gana griežta tvarka - išėjęs į užtarnautą poilsį mokslininkas nebegali dirbti universitete, tik privačiose struktūrose.

Rūkalių vėžys

A.Žiogas susirado darbą Berno universiteto Farmakologijos institute. Ten kaip tik trys profesoriai išėjo į pensiją ir atsirado laisvų vietų. Į vieną iš jų iš Ciuricho ligoninės Onkologijos padalinio atėjęs palyginti jaunas profesorius ėmė kurti naują laboratoriją ir jam reikėjo žmonių.

"Man buvo įdomu ir pravartu pačiam patirti, kaip viskas daroma nuo pradžių, kaip pasirenkama aparatūra, reikalinga tiriamai sričiai, ir žmonės, kuriems ta tema įdomi, nes taip pat turėjau interesą ateityje, galbūt grįžęs į Lietuvą, kurti savo laboratoriją", - prisiminė profesoriaus pagrindiniu pagalbininku buvęs lietuvis.

Naujojoje Berno universiteto Farmakologijos instituto laboratorijoje buvo atliekami plaučių vėžio tyrimai. Plaučių vėžiu gali sirgti ir rūkantys, ir nerūkantys žmonės, tačiau vadinamasis mažaląstelinis vėžys atsiranda tik rūkaliams. Ši forma yra vienas sunkiausiai gydomų vėžių. Jį diagnozavus tik du procentai žmonių išgyvena iki penkerių metų. Pasak mokslininko, operuoti neįmanoma, nes vėžys lokalizuotas plaučiuose taip, kad jokios invazijos nepadarysi ir išpjauti negali - organas gyvybiškai svarbus. Galima chemoterapija, tačiau šis vėžys jai labai atsparus. Atlikus chemoterapiją, po pusmečio žmogaus savijauta pagerėja, tačiau dar po pusmečio vėžinės ląstelės vėl atauga. Tada jau nėra jokio vaisto. Kai vėžys pasidaro atsparus chemoterapijai, niekuo nebegali žmogui padėti.

"Mūsų tyrimų vienas iš tikslų ir buvo pamėginti ištirti tuos mechanizmus, kaip vėžys pasidaro atsparus chemoterapijai, ir galbūt rasti naujų gydymo būdų, - pasakojo A.Žiogas. - Plaučių vėžys buvo kaip ir modelinė sistema. Nauji vėžio gydymo metodai, tinkantys nerūkantiems žmonėms, rūkaliams netinka. Mėginta suprasti, kodėl vienu vėžio atveju tie metodai padeda, o kitu - turi priešingą efektą. Nustatyta, kad atsparų terapijai vėžį galima padaryti jautresnį, taikant tam tikras vaistų kombinacijas."

Šis darbas buvo publikuotas žurnale "Lounge canser" ("Plaučių vėžys"). Dvejų metų projektą finansavo Šveicarijos nacionalinis fondas.

Gyvenimo po mirties paradoksas

Kai kurie eksperimentai Berno universitete buvo atliekami su pelėmis. Suleidžiama tam tikrų ląstelių ir iš jų išauga vėžys. Tada skiriama tam tikrų medžiagų ir stebima, ar tas vėžys mažėja, ar nieko nevyksta.

Vis dėlto daugiausia darbas buvo susijęs su vadinamosiomis izoliuotomis ląstelėmis, išskirtomis iš žmonių, kadaise sirgusių ir jau maždaug prieš 20 metų mirusių.

"Skystame azote užšaldytas ląsteles galima atšildyti ir su jomis dirbti. Pačių žmonių jau seniai nebėra tarp gyvųjų, o jų ląstelės yra gyvos. Toks savotiškas gyvenimo po mirties paradoksas, - kalbėjo pašnekovas. - Jokia naujiena - taip daroma beveik visose mokslo srityse: ląsteles užšaldo, atšildo, su jomis dirba, keičiasi jomis vieni su kitais."

Tyliajame vagone

Į darbą Berne mokslininkas važinėjo iš Ciuricho. Kasdien 100 km pirmyn ir atgal. Per metus, kaip apskaičiavo, susidarė visas mėnuo, praleistas traukinyje. Ieškojo buto Berne, bet ten nėra didelės pasiūlos. Iš poros butų savininkų lietuvis gavo neigiamus atsakymus, nes pirmenybė teikiama šveicarams. Jei tokių nėra, išnuomoja tiems užsieniečiams, kurie turi nuolatinį darbo leidimą. Iki šiol A.Žiogo leidimas būdavo atnaujinamas kasmet. Butų savininkams taip pat reikia pristatyti ir daugiau dokumentų. Pavyzdžiui, pažymą iš vadinamojo skolų registro, ar niekam nesi įsiskolinęs. Gali paprašyti ir rekomendacijų iš darbdavio ar ankstesnio buto šeimininko.

Įpratęs važinėti iš Ciuricho į Berną traukiniu, mokslininkas laiką, praleistą vadinamajame tyliajame vagone, skirdavo pasiruošti būsimai darbo dienai. Idealios sąlygos dirbti kompiuteriu ar skaityti, nes tyliajame vagone negalima kalbėti tarpusavyje ar mobiliuoju telefonu, klausytis muzikos net su ausinėmis, o traukinys valandą važiuoja nesustodamas.

Kuo ląstelei būti

Vis dėlto kasdienės kelionės vargino ir, norėdamas sutaupyti laiko, A.Žiogas, pasibaigus dvejų metų sutarčiai su Berno universitetu, susirado darbą Ciuriche.

"Sritis, kurioje dabar pradedu dirbti Ciuricho universiteto Akušerijos ir ginekologijos skyriuje, taip pat yra perspektyvi ir įdomi, nes tyrinėsime kamienines ląsteles, - pasakojo mokslininkas. - Akušerijos ir ginekologijos skyriuje priimami gimdymai ir atlieka placenta. Iš jos galima išskirti kamienines ląsteles, o iš jų, sukūrus atitinkamas technologijas, gal bus galima gauti reikiamų, pavyzdžiui, odos, širdies ar plaučių ląstelių."

Europos Sąjungos (ES) remiamą naujųjų technologijų projektą įgyvendins dešimt įvairių šalių laboratorijų. Ciuricho universiteto laboratorija dirba audinių inžinerijos srityje. Pavyzdžiui, tiriama, ar būtų galima sukurti savotiškus klijus ir išvengti priešlaikinio gimdymo atliekant cezario pjūvį, kai esant kokiai nors traumai nėštumo metu įplyšta placenta ir nuteka vandenys. Tam tikrą biologinį tvarstį iš cheminių medžiagų ir ląstelių uždėjus ant žaizdos, lipnios medžiagos susiklijuotų su ląstelėmis ir apaugtų žaizdą, todėl moteris galėtų pati dar kokią savaitę išnešioti kūdikį. Motinos kūne yra visa kūdikiui reikalinga terpė - joks aparatas jos neatstos ir nesuteiks tokių pat sąlygų.

Iš kamieninių ląstelių gautomis širdies ląstelėmis būtų galima tikėtis atkurti infarkto atveju pažeistos širdies dalį ir jos funkcijas. A.Žiogo projektas taip pat bus susijęs su širdies regeneracija.

"Tiriamos kamieninės ląstelės ir mėginama suprasti, kokie veiksniai lemia, kad iš vienos pasidaro kita, - kuo populiariau mėgino paaiškinti genetikas. - Taip vyksta organizme, tačiau kokie veiksniai lemia, jei ląstelės izoliuotos iš organizmo? Sakykim, širdies raumuo ir visos kraujagyslės gali atsirasti iš vienos kamieninės ląstelės ir ta ląstelė kažkurioje stadijoje nusprendžia, kuo jai būti - raumeniu ar kraujagysle. Dar nežinomi visi veiksniai, nulemiantys ląstelių apsisprendimą. Per tiriamąjį darbą ir bus mėginama suprasti tuos mechanizmus."

A.Žiogas Ciuricho universiteto laboratorijoje naująjį projektą pradėjo šių metų sausį. Finansavimas skirtas dvejiems trejiems metams. Kas pusmetį įvairių šalių laboratorijos, įtrauktos į bendrą Europos projektą, susirenka kuriame nors mieste ir pateikia savo darbo dalies ataskaitas, pasidalija informacija. Netrukus toks suvažiavimas vyks Madride. Darbą nuolat koordinuoja per internetą ar telefonines konferencijas laboratorijoms atstovaujančių žmonių centras.

Leidimas gyventi Šveicarijoje

Šveicarijos pilietybės lietuvis dar negalėtų gauti, tačiau sakė, kad ir nesieks. Anksčiau buvo tokia sistema, kad studentas gauna L leidimą metus gyventi Šveicarijoje. Pasibaigus studijoms turi išvažiuoti iš šalies. Doktorantas ar dirbantis oficialų darbą specialistas gali gauti B leidimą. Toks lietuvio turėtas leidimas kasmet buvo pratęsiamas - kol turi darbą, darbdavys moka algą ir yra draudimas. Jei prarandi darbą ar baigiasi darbo sutartis, nebegalioja ir leidimas.

Senųjų ES šalių piliečiams leidimas gyventi Šveicarijoje būdavo išduodamas iškart penkeriems metams - nesvarbu, ar prarasi darbą, ar ne. Jei išdirbai 12 mėnesių ir prarandi darbą, 14 mėnesių gausi 80 proc. buvusios algos. Nuo šių metų tokia pat tvarka įsigaliojo ir naujosioms ES šalims.

Dar yra C leidimas, prilygstantis vadinamajai žaliajai kortai JAV. Nesi pilietis, negali balsuoti, tačiau gali visą laiką gyventi Šveicarijoje. Tokį leidimą nuo šių metų turi ir A.Žiogas. Kaip ES šalies pilietis gavo jį šiek tiek anksčiau, negu paprastai toks leidimas suteikiamas.

Šveicarijoje kiekvienas kantonas turi savo tvarką dėl pilietybės suteikimo. Ciuriche ją, išgyvenus tam tikrą laiką, galima tiesiog nusipirkti už du šeimos atlyginimus. Procesas kur kas greitesnis, tačiau vis tiek reikės dar palaukti vienus ar dvejus metus. Kituose kantonuose reikia laikyti egzaminus.

"Aš esu Lietuvos pilietis ir man nėra prasmės turėti Šveicarijos pilietybę. Europa dabar atvira visiems, - kalbėjo mokslininkas. - Nebent darbą būtų lengviau susirasti Šveicarijos piliečiui. Bet tai yra normalu. Manau, kad kiekviena šalis turi ginti savo piliečius ir pirmiausia jiems suteikti darbą."

Sveika rotacija

Mokslą renkasi nedaug šveicarų, nes ši sritis, pasak pašnekovo, nėra didelis pinigų šaltinis. Jei nori daug uždirbti, turi eiti į banką, draudimo ar farmacijos kompanijas. Į universitetą eini, kai visai kiti interesai. Tave labiau domina gamtos pažinimas, o ne kuo daugiau užsidirbti pinigų.

Mokslininko karjerą Šveicarijoje lemia trys kriterijai: reikia gerai mokėti kalbą, pasižymėti darbais ir būti suinteresuotam savo ateitį sieti su šia šalimi. Patys šveicarai nusiteikę kosmopolitiškai ir išvažiuoja, tarkim, į Ameriką ar Australiją padirbėti. Grįžta su nauja patirtimi. Pašnekovo įsitikinimu, mokslininkams, kaip ir diplomatams, rotacija naudinga.

Tarptautinė atmosfera ir Ciuricho universiteto laboratorijoje. Tarpusavyje visi kalba angliškai. Fundamentaliųjų tyrimų srityje dirbantys mokslininkai dažniausiai bendrauja angliškai, nes ir literatūra yra angliška, ir straipsniai rašomi šia kalba. Kita vertus, į laboratoriją trumpam atvyksta mokslininkų iš Indijos, Serbijos, Rusijos, kitų šalių, ir jie būtų tiesiog išstumti dėl vokiečių kalbos. Pasak pašnekovo, net vokiečiai ne visada gerai supranta šveicarus, turinčius kaip ir savo dialektą.

Tarp Šveicarijos ir Lietuvos

Jau ketvirti metai Šveicarijoje gyvena ir A.Žiogo žmona Danguolė. Vilniuje ji dirbo Biotechnologijos institute, o dabar yra išlaikoma vyro. Pasak pašnekovo, žmona neturėjo didelio intereso daryti mokslinę karjerą, be to, ir jos sritis specifinė - daug mažesnė darbo pasiūla.

"Jei turėtume vaikų, norėčiau, kad jie augtų lietuviškoje aplinkoje, - kalbėjo mokslininkas. - Kitas dalykas, nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje. Tiek neuždirbu, kad galėčiau nusipirkti kelis šimtus tūkstančių litų kainuojantį butą. Šveicarijoje kai kur gali net pigiau įsigyti. Ten 80 proc. gyventojų nuomoja butus. Kai turi savo butą, moki nekilnojamojo turto mokestį, todėl gerai pasvarstai, ar verta pirkti. Butų savininkai suinteresuoti kuo ilgiau nuomoti vienam žmogui - 10 ar 20 metų. Ciuriche tame pačiame bute gyvenu jau septynerius metus."

Per savaitės atostogas Lietuvoje A.Žiogas aplankė ir savo kolegas Vilniuje. Kai kurios laboratorijos, pasak pašnekovo, niekuo nenusileidžia Vakarų Europai. Palyginti su tais laikais, kai mokslininkai vos ne patys turėdavo institutuose susimokėti už elektrą ar popierių, o ką ir kalbėti apie reagentus, dabar, kai iš Europos gaunamas gana geras finansavimas, mokslas, galima sakyti, yra remiamas. Nors brangios mokslinės literatūros dar trūksta. Šveicarijoje yra neribotos galimybės kuo greičiau gauti reikiamą informaciją, kad neišradinėtum to paties, ką jau kitas yra padaręs.

Kuo greičiau pasieks naujausia informacija, tuo greičiau viskas judės į priekį.

Lietuvos mokslininkai, gaudami lėšų iš ES, turi, A.Žiogo manymu, minimumą, kurio pakanka, kad galėtų dirbti tokiu lygiu, kokiu dirba Vakarų Europoje. Atsilieka mokslininkų atlyginimai.

"Šveicarija siunčia mokslininkus į užsienį dvejiems ar trejiems metams padirbėti kurioje nors garsioje laboratorijoje, pasisemti patirties pas kurį nors Nobelio premijos laureatą ir padengia visas išlaidas, kad mokslininkas grįžtų su naujomis žiniomis, ryšiais, patirtimi, - lygino pašnekovas. - Mano investicija Lietuvoje buvo maža. Įgijau gal ne patį geriausią išsilavinimą, nes buvo žmonių, kurie ir praėjus 15-20 metų dėsto tą patį. Nežinau, kiek dabar pasikeitė studijos, tačiau esu nusiteikęs optimistiškai. Gavus finansavimą, ir patiems žmonėms didesnis stimulas ką nors pradėti daryti."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"