TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Iš lazerių šalies Lietuvos

2014 09 10 6:00
Lietuvos jaunieji lazerių gamintojai - "Integrated Optics" komanda. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

Evaldui Pabrėžai, lazerius kuriančios įmonės "Integrated Optics" generaliniam direktoriui, - dvidešimt devyneri. Jo vadovaujamos dešimties žmonių komandos amžiaus vidurkis - dvidešimt septyneri metai. Šiemet jaunieji Lietuvos lazerininkai įsiveržė į pasaulinę lazerių rinką ir pateisino gerą lietuviškų lazerių vardą.

Rugsėjo 10-12 dienomis Vilniuje vyksiančiame gyvybės mokslų forume "Life Sciences Baltics 2014" E. Pabrėža kalbės ne tik apie "Integrated Optics" kuriamus lazerius. Savo pranešime "Bridging Science and Business: Nanotechnology at the aid of Diagnostics" ("Pereinant nuo mokslo prie verslo: nanotechnologijos diagnostikai") lazerių kūrėjas pristatys ir visiškai naują technologiją - nanodydžio jutiklį. Jo taikymas padėtų greičiau diagnozuoti ligas ir spręsti kitas visuomenės ar aplinkos problemas, pavyzdžiui, testuoti maistą ir vandenį, ar jie saugūs, ar nėra užteršti kokiomis nors cheminėmis medžiagomis.

Šimtu procentų eksportas

E. Pabrėža Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakultete baigė moderniųjų technologijų vadybos bakalauro ir lazerių technologijų magistro studijas. Prieš dvejus metus kartu su lazerių fiziku Jonu Jonuška įkūrė įmonę "Integrated Optics".

"Mano kolega Jonas turėjo minčių, kaip lazerius pagerinti, sumažinti, atpiginti. Kartu parašėme verslo planą, suradome investuotojų Lietuvoje ir įsteigėme įmonę, - pasakojo E. Pabrėža. - Pats pirmasis lazeris parduotas šiemet kovo mėnesį. Užsakymų sparčiai daugėja. Jau priimame gruodžio mėnesiui. Apskaičiavome, kad metų pabaigoje bus daugiau kaip pusės milijono apyvarta. Nė vieno lazerio nepardavėme Lietuvoje. Šimtu procentų eksportas. Mūsų didžiausios rinkos - Vokietija, Jungtinė Karalystė, Pietų Korėja", - vardijo "Integrated Optics" generalinis direktorius.

Gaminami lazeriai iš esmės skirti gyvybės mokslams, medicinos, biotechnologijos tyrimų laboratorijoms. Tokie šviesos šaltiniai padeda atlikti įvairius biologinių ar cheminių medžiagų tyrimus. Pašvietus lazeriu į medžiagas ir gaunant atsaką - įvairius spektrus, galima išsiaiškinti, kokios tos medžiagos, kaip tarpusavyje reaguoja, analizuoti ląstelę, nustatyti jos sudedamąsias dalis.

"Kaip ir rinkodaros elementas - mūsų lazeriai yra tiksliai tokio dydžio kaip degtukų dėžutė. Pagal parametrus, kuriuos pasiekėme, jie nuo šešių iki 20-30 kartų mažesni nei konkurentų. Pačių sukurta lazerių gamybos technologija sugebame lazerį padaryti ir mažesnį, ir pigesnį", - sakė E. Pabrėža.

Unikalios technologijos pagrindas - gebėjimas manipuliuoti labai mažais optiniais elementais, pakreipti reikiama kryptimi, pritvirtinti. Dar vienas svarbus mažyčių lazerių aspektas - elektronika. Pasak įmonės vadovo, partneris J. Jonuška yra tikras elektronikos genijus ir sugeba padaryti elektroniką tokią kompaktišką, kad daugiau niekas pasaulyje turbūt to nepadaro. Todėl konkurentų lazeriai paprastai turi išorinį elektronikos bloką, o lietuvių lazeriuose visa reikiama elektronika sudėta į tą pačią "degtukų dėžutę".

"Idėja - tik atspirties taškas. Dar yra darbas, kurį reikia nudirbti, ir to darbo buvo daug, - neslėpė E. Pabrėža. - Vien elektronikos turėjome dešimt skirtingų prototipų, kol priėjome prie galutinio, kuris gerai veikė. Su optika nuolat eksperimentuojame. Didžioji dalis mūsų veiklos - vis dar moksliniai tyrimai, ir tie lazeriai, kurie sudarys 500 tūkst. litų apyvartą, yra tik maža dalis to, ką mes veikiame. Plečiasi produktų spektras, tobulėja specifikacijos, pasiekiame geresnių parametrų."

Dabar surenkama po 10-20 vienodų lazerių. Ateityje jų serijos turėtų išaugti iki šimtų ar gal net tūkstančių vienetų. Įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinės paramos "Intelektas LT" projektą, kuriamas dar vienas lazeris, kuris bus skirtas jau pramonės taikymui - medžiagoms apdirbti. Tikimasi, kad kitą vasarą pavyks sukurtąjį lazerį paleisti į prekybą.

Evaldo Pabrėžos vadovaujamos įmonės kuriami lazeriai gerai vertinami pasaulyje.

Klasterio efektas

Pagrindiniai įmonės klientai - prietaisų gamintojai. Jie gautus lazerius integruoja į didesnius prietaisus. Tarp klientų - ir labai garsios pasaulyje kompanijos.

"Atsiliepimai geri, - džiaugėsi įmonės vadovas. - Pavyzdžiui, yra keli klientai, kurie išbandė daugelio pasaulio lazerių gamintojų produkciją. Pasak jų, lazerių rinka įdomi tuo, kad neteko pamatyti nė vieno lazerio, kuris visiškai atitiktų deklaruojamas specifikacijas. Tačiau iš Lietuvos gautu lazeriu liko patenkinti: daugiau galios nei buvo specifikuota, o visi kiti parametrai atitinka. Visi mato, kad mūsų lazeriai yra mažesni, pigesni ir dar lengviau naudojami, turi daugiau priedų. Paprasta palyginti ir įvertinti."

Rinkos naujokams padėjo ir nuo seno geras lietuviškų lazerių vardas. Pasak E. Pabrėžos, platintojai kitose valstybėse, išgirdę, kad atsirado naujas lazerių gamintojas iš Lietuvos, kur kas labiau pasitiki ir įdeda daugiau jėgų į lietuviškų lazerių pardavimą, skiria atskirai dirbti žmones.

"Dar vienas geras dalykas - draugiška Lietuvos lazerininkų bendruomenė. Dalyvaujame visose bendrose iniciatyvose ir tai duoda labai gerą efektą. Sukuria solidų žinių apie lazerius pagrindą, - įsitikinęs "Integrated Optics" generalinis direktorius. - Mūsų investuotojai sako, kad visos įsisteigusios kompanijos turi patirti kokią nors nesėkmę, krachą. Kodėl mes nepatyrėme, galimas paaiškinimas - klasterio efektas, t.y. aukštas bendras kompetencijos lygis. Tikimės, kad ir toliau išvengsime didelių klaidų. Su klientais bendraujame atsargiai, įspėjame, kad toks lazeris siunčiamas pirmą kartą. Kai klientai turi atitinkamus lūkesčius, viskas būna gerai."

Sudomins ir Lietuvos įmones

E. Pabrėža dar per magistro darbą kūrė mažytį, nanodydžio, jutiklį. Kaip pasakojo tyrėjas, ant stiklo padėkliuko užgarinus sidabro ir tam tikru būdu paveikus paviršių lazeriu, susiformuoja nanostruktūrų miškas. Jį būtų galima pamatyti kvadratėlį padidinus maždaug 50 tūkst. kartų. Prie tokio paviršiaus prikabinus tam tikras medžiagas, pavyzdžiui, virusą ar bakteriją, galima analizuoti jų cheminę sudėtį. Tikimasi, kad tokie jutikliai sudomins ir Lietuvos įmones. Naujuosius jutiklius bus galima naudoti kartu su "Integrated Optics" gaminamais lazeriais. Jie bus tarsi skaitytuvai brūkšniniams kodams nuskaityti. Lazeriu bus nuskaitoma ant jutiklio padėta analizuojama medžiaga.

"Šiai technologijai toliau plėtoti man pavyko rasti labai aktyvią molekulinės biologijos specialistę Indrę Aleknavičienę, dar magistrantę, anksčiau dirbusią Biotechnologijos institute. Kartu įsteigėme įmonę "Ato ID", - pasakojo E. Pabrėža.

Įmonės didžiąją dalį akcijų įsigijo "Integrated Optics". Kuriasi moderniųjų technologijų įmonių grupė. Taip pat bendradarbiaujama su Biochemijos instituto tyrėjais. Ten keturių žmonių komanda naujuosius jutiklius naudoja savo tyrimuose. "Integrated Optics" pagamina juos ir duoda naudotis nemokamai, nes po tyrimų parašytas mokslinis straipsnis yra labai gera reklama. Skelbdami apie savo atradimus, tyrėjai parašo, kam naujasis jutiklis yra tinkamas. Pavyzdžiui, vienas mokslininkas gali tirti hepatito virusą, kitas galbūt mėgina pritaikyti jutiklį policijai atpažinti skirtingas narkotikų rūšis.

"Vėliau būtų galima užsikabinti už vieno ar kito sėkmingesnio taikymo ir juos išplėtoti iki tokio lygio, kad įmonė taptų plataus masto sprendimų tiekėja. Pavyzdžiui, kaip dabar yra paplitę nėštumo testai, - sakė naujųjų technologijų kūrėjas. - Pamėginus technologiją padaryti kuo paprastesnę, būtų galima eiti į kasdienį taikymą, tarkim, kai kiekvienas sunegalavęs žmogus iš kraujo ar seilių lašelio ant jutiklio galėtų sužinoti preliminarią diagnozę, o tada, jei reikia, kreiptųsi į specialistus dėl išsamesnių tyrimų."

Pavyzdžiui, dabar diagnozuojant hepatitą imami keturi bandiniai, nes yra keturios skirtingos hepatito viruso rūšys. Naujuoju jutikliu užtektų vieno testo ir diagnozė truktų gerokai trumpiau, kelias valandas, nes veikiama visiškai kitu principu. Kaip aiškino E. Pabrėža, dabar naudojami testai dažniausiai pagrįsti biocheminiais metodais, o naujojo jutiklio metodas - grynai fizikinis. Jis buvo žinomas du dešimtmečius, tačiau lietuviams pavyko sukurti jautresnį jutiklį nei esantieji rinkoje. Jie nėra taikomi diagnostikai, nes tokią galimybę turi tik patys jautriausi. Lietuvių sukurtas jutiklis nuo aštuonių iki 16 kartų jautresnis už rinkos standartą, buvusį iki šiol, todėl manoma, kad atsiveria galimybės pritaikyti jį medicinos diagnostikai. Jau pateikta paraiška patentui. Jis turėtų būti gautas maždaug po dvejų metų.

Tik ne rūkaliams

Vienas "Integrated Optics" steigėjų prisiminė, kokiomis sąlygomis kūrė pirmuosius lazerių prototipus. Beveik metus dirbo savo jėgomis, savo lėšomis, daugiabučio bute. Žaviausia toje istorijoje, pasak E. Pabrėžos, kad pats lazeris, jo dydis nuo to laiko nepasikeitė. Kūrėjai savo jėgomis labai priartėjo prie galutinio produkto. Po metų pritraukė investicijas iš "Verslo angelų" fondo ir privataus investuotojo. Tada galėjo įsirengti normalią laboratoriją. Įsikūrę Šiaurės miestelio technologijų parke pradėjo bandomąją lazerių gamybą. Dabar gali pagaminti maždaug keliasdešimt per mėnesį.

Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) jaunieji lazerininkai turi prieigą pasigaminti naujųjų jutiklių. Lazerinių technologijų skyriaus vedėjas dr. Gediminas Račiukaitis buvo E. Pabrėžos magistro darbo vadovas ir prisidėjo prie išradimo. Pasirašyta bendra sutartis su institutu, kad kartu valdoma intelektinė nuosavybė. "Integrated Optics" komanda glaudžiai bendradarbiauja ir su Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos universitetų, FTMC Biochemijos ir Chemijos institutų mokslininkais.

Dabar įmonė išaugo taip, kad nebetelpa Šiaurės miestelio technologijų parke. Ieško didesnių patalpų ir nori plėsti gamybą.

"Šiuo metu dar nesame pelninga kompanija. Nors išgyvename užsakymų antplūdį, nepajėgiame visų įgyvendinti, todėl ieškome papildomų investicijų, daugiau kaip milijono eurų, gamybos plėtrai, kad galėtume įrengti daugiau darbo vietų, priimti daugiau žmonių ir įvykdyti ateinančius užsakymus. Jų ateitų ir daugiau, bet nebegalime priimti - tiesiog nepajėgiame pagaminti tiek lazerių", - sakė "Integrated Optics" generalinis direktorius.

Įmonės darbui reikia ypatingų sąlygų - švarios aplinkos. Kiekviena darbo zona dar lokaliai filtruojama, išvalomas oras, nes įvairių medžiagų, dulkių gali nusėsti ant optikos ir lazeris veiks trumpiau.

"Kurdami pirmuosius prototipus neturėjome švarios aplinkos, tačiau nė vienas iš tų lazerių neiškeliavo pas klientą, todėl tam reikalui tiko ir butas, - juokėsi E. Pabrėža. - Kartais žmonės ieško pasiteisinimo, kad negali kurti lazerių, nes neturi švarios aplinkos. Sukurti veikimo principus ir išbandyti galima net namų sąlygomis. Tačiau neparduok tokio lazerio klientui, nes jis veiks tik pusę metų, ir klientas liks nepatenkintas."

Aukštųjų technologijų įmonėje gali dirbti nebūtinai fizikas. Jau išbandyta, kad lazerius gaminti sugeba ir kolegiją ar net profesinę mokyklą baigęs žmogus. Svarbu kruopštumas ir imlumas naujai informacijai. Būtinas reikalavimas, kad žmogus nerūkytų. Kad ir ką sakytų lygių teisių kontrolieriai, rūkaliai iš plaučių iškvepia labai daug dervų. Jos, kaip patikino lazerių kūrėjas, prikimba prie optikos ir yra pats tiesiausias kelias į lazerio broką. Kuriamas produktas neveiktų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"