TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Iš Lietuvos - didžiųjų atradimų link

2012 11 26 9:23
S.Kriaučionis su žmona Lina prie Edinburgo universiteto daktaro diplomo įteikimo proga. /Asmeninio albumo nuotr.

Trisdešimt penkerių metų biochemikas dr. Skirmantas Kriaučionis pripažįsta, kad mokslas nėra lengvai nuspėjamas dalykas ir dideli atradimai pasitaiko gana retai. Pavyks ar ne jam padaryti panašaus lygio atradimą kaip prieš trejus metus, vis tiek gyvenime labai pasisekė, kad buvo susijęs su naujo DNR elemento aprašymu.

Molekulės pavadinimas 5-hidroksimetilcitozinas ne chemiko ausiai labai svetimas, tačiau lietuviams turėtų būti lengviau įsimenamas, nes į mokslo istoriją jis įeis pirmiausia su dr. S.Kriaučionio vardu. Oksfordo universiteto Ludwigo vėžio tyrimų institute Jungtinėje Karalystėje dirbantis tyrėjas šiemet įvertintas ir Lietuvoje mokslo premija užsienyje gyvenantiems lietuvių mokslininkams.

Kad būtų aišku mamai

- Kaip papasakotumėte apie savo atradimą ir atliekamus tyrimus ne mokslo pasaulio žmonėms?

- Iš tikrųjų nelengva. Gera treniruotė, kai grįžęs mėginu paaiškinti tėvams. Kaip žinoma, DNR atlieka labai svarbų vaidmenį ląstelėje. Ji yra informacijos saugotoja ir nešėja. Joje randama visa informacija apie ląstelę. DNR sudaryta iš keturių pagrindinių elementų. Tarsi karoliai suverti, kaip vakar sakiau mamai, iš keturių skirtingų karoliukų. Mums prieš trejus metus pavyko atrasti vieno jų modifikaciją. Šio modifikuoto elemento egzistavimas labai sudomino mokslo visuomenę. Dabar stengiamės išsiaiškinti, kur tas elementas randamas ir kokią įtaką turi ląstelės veiklai. Ta kryptimi intensyviai dirba daug laboratorijų pasaulyje. Jau pastebėta, kad vienas modifikuotas "karoliukas" gali virsti kitu. Ši modifikacija yra kaip vienas tarpininkų, atsirandančių DNR grandinėje vienam elementui virstant kitu. Tai susiję su ypač įdomiais biologiniais procesais, kurie vyksta labai ankstyvose embriono raidos stadijose. Būtent šio modifikuoto elemento atsiradimas ir padeda tuos procesus paaiškinti. Po apsivaisinimo DNR ląstelėse perorganizuojama. Šis elementas atsiranda ant genomo, atėjusio iš tėvo, ir yra susijęs su tam tikros informacijos pašalinimu ir perkodavimu vystantis embrionui.

- Tikriausiai bus dar daug atradimų.

- Mūsų laboratorijoje atrasta modifikacija, kitose - fermentai, kurie tą modifikaciją lemia, įkvėpė tyrimus, per kuriuos jau atrasta dar retesnių DNR modifikacijų. Ir ta sritis plečiasi. Viena įdomi kryptis yra susijusi su vėžiu. Jau nustatyta, kad daugeliu vėžio atvejų ši modifikacija yra prarandama. Ląstelės, kurios ją turi, kai atlieka normalią funkciją, tapusios vėžinėmis - praranda. Naujausius duomenis apie melonomą, odos vėžį, neseniai paskelbė Harvardo universiteto mokslininkų grupė tarptautiniame žurnale "Cell". Nemažai publikacijų rodo, kad ir kitais vėžio atvejais ši modifikacija yra prarandama.

- Dirbate Oksfordo universiteto Ludwigo vėžio tyrimų institute. Ar šia sritimi dabar apsiriboja ir jūsų tyrimai?

- Mano laboratorijos tyrimų objektas yra 5-hidroksimetilcitozinas ir jo funkcija. Atlikdami tyrimus vėžio srityje, stengiamės suprasti, kokią įtaką ši modifikacija turi normalioms ląstelėms ir kaip jos praradimas nulemia vėžinės ląstelės susidarymą. Taip pat tiriame smegenų ląsteles. Jomis susidomėta, nes smegenyse, palyginti su kitais audiniais, aptinkama gana daug šios modifikacijos. Norime išsiaiškinti, kodėl taip yra ir kokią funkciją ši modifikacija atlieka smegenų ląstelėse.

Pasaulinį pripažinimą pelnęs biochemikas S.Kriaučionis šiemet įvertintas ir Lietuvoje. Mokslo premijos įteikimo dieną Vilniuje. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Nuo skolinto mikroskopo

- Oksfordo universitete įkurti laboratoriją ir jai vadovauti - didžiulis laimėjimas. Ar sunku buvo išsikovoti tokią poziciją?

- Viskas vyksta pakopomis. Tokio didelio šuolio kaip ir nėra. Baigdamas darbą Niujorko Rokfelerio universitete ieškojau universiteto, kuris pasiūlytų laboratorijos vadovo poziciją. Per savo karjerą įvairiuose universitetuose reikia pademonstruoti neblogus laimėjimus, tada universitetas sprendžia, ar pasirinkta tyrimų kryptis ir keliami klausimai jiems įdomūs. Oksfordo universiteto Chemijos ir Medicinos fakultetuose dirba žmonių, kurie tyrinėja panašius fermentus, kaip ir sukuriančius modifikaciją 5-hidroksimetilcitozinas. Susidomėta klausimais, kuriuos pasiūliau tyrinėti. Užteko ir duomenų apie sėkmingus sprendimus, kuriuos priėmiau dirbdamas kituose universitetuose. Laboratoriją įkūriau prieš dvejus metus. Kol kas ji nedidelė. Šiuo metu dirba iš viso keturi žmonės.

- Gal prisimintumėte mokslinės karjeros pradžią. Kas lėmė, kad pasirinkote būtent šią tyrimų sritį?

- Esu labai dėkingas tėvams, kad dar vaikystėje pastebėjo mano keistą polinkį į mokslus ir sugebėjo tą susidomėjimą skatinti. Mama buvo buhalterė, tėtis dirbo vairuotoju, dabar abu išėję į pensiją. Mama pasistengė paskolinti man mikroskopą, nes labai norėjau pamatyti, kaip ten, ląstelėje, viskas vyksta. Funkcionuoja labai sudėtingos sistemos ir sugeba garantuoti normalią ląstelės funkciją. Iš vienos ląstelės išsivysto toks sudėtingas ir tikslus organizmas kaip žmogus, galintis kurti meno ir mokslo kūrinius, suvokti visatos kilmę, modeliuoti įvairius fizikinius procesus. Mane nuo vaikystės žavėjo, kad visa tai darosi tame biologiniame organizme, kuris yra žmogus, todėl norėjau suvokti, kaip vyksta tie biologiniai procesai ląstelėje. Kauno Sargėnų vidurinėje mokykloje dirbo daug šaunių mokytojų, kurie skatino domėtis ir veikti, aukodami savo asmeninį laiką. Labai įspūdingi būdavo chemikų vakarai. Galėdavome demonstruoti eksperimentus, daryti "dūminuškes" ir toks interaktyvus mokymasis labai sudomino chemija. Įstojau į Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti biologijos. Baigiamąjį bakalauro darbą atlikau prof. Sauliaus Klimašausko laboratorijoje Vilniaus universiteto (VU) Biotechnologijos institute. Ten įgyti įgūdžiai ir žinios apie DNR metiltrasferazes iš esmės nulėmė tolesnę mano tyrimų kryptį.

Įstojau į VU biochemijos magistrantūrą, tačiau nebaigiau. Po metų išvykau į Edinburgo universitetą, nes norėjau sutrumpinti studijų laiką. Tiek Amerikos, tiek Europos universitetuose magistrantūra nebūtina. Žmonės, baigę bakalauro studijas, gali toliau studijuoti doktorantūrą. Tokia galimybe ir pasinaudojau. Pasirinkau Edinburgo universitetą dėl "Darwin Trust" programos finansavimo. Lietuva 2000 metais dar nepriklausė Europos Sąjungai ir buvo sudėtinga studijuoti svetur dėl papildomų mokesčių. Gavęs "Darwin Trust" stipendiją, Edinburgo universitete galėjau kalbėtis su įvairiomis laboratorijomis ir pasirinkti tą, kurioje norėčiau dirbti. Iš mokslininkų, su kuriais bendravau Edinburgo universiteto Biologijos mokslų fakultete, didžiausią įspūdį paliko prof. Adrianas Birdas. Jo darbai buvo įdomiausi. Kiti studentai, finansuojami "Darwin Trust" programos, taip pat patarė rinktis prof. A.Birdo laboratoriją. Tikrai nenusivyliau.

Dar vaikystėje įsirengtoje laboratorijoje. /Asmeninio albumo nuotr.

Pakeitė gyvenimą

- Kokios srities tyrimus atlikote prof. A.Birdo laboratorijoje?

- Jie buvo susiję su labai sudėtinga neurologine liga Reto sindromu. Ši įgimta genetinė liga gana reta, pasitaiko vienai iš 10-15 tūkst. mergaičių. Lietuvoje turėtų būti maždaug 150 žmonių, turinčių Reto sindromą. Ligai būdingas labai sunkus protinis atsilikimas, epilepsijos priepuoliai, šiek tiek sumažėjęs galvos augimas, atsiranda stuburo iškrypimų, vaikai negali vaikščioti ir pasirūpinti savimi, tačiau dažnai gyvena ilgai ir jų rūpyba labai sudėtinga. Atvykau dirbti prof. A.Birdo laboratorijoje itin įdomiu momentu. Buvo nustatyta, kad Reto sindromą sukelia geno MECP2 mutacijos. Kaip tik jį laboratorijoje ir tyrinėjo. Mano pagrindinis tikslas buvo nustatyti, kokių pokyčių atsiranda ląstelėje, kai tas genas yra mutavęs, ir kaip jie susiję su Reto sindromu. Pirmiausia pavyko aptikti naują baltymo MECP2 formą, taip pat pakitimų mitochondrijų veikloje. Jos ląstelėje atsakingos už energijos gamybą. Gauti rezultatai turėjo įtakos ir kitų laboratorijų tolesniems tyrimams, nes nustatyta, kad yra kelios to baltymo sukirpimo formos, ir galbūt tie mitochondriniai defektai, kuriuos pastebėjome, gali būti taikomi terapijos atvejais. Yra vaistų, kurie paveikia mitochondrijas, ir galbūt ateityje taip būtų galima pagerinti Reto sindromą turinčių žmonių būseną.

- 2004-aisiais, būdamas 27 metų, apgynėte daktaro disertaciją. Kodėl podaktarinėms studijoms pasirinkote Rokfelerio universitetą Niujorke?

- Per vieną konferenciją išgirdau apie Rokfelerio universitete atliekamus darbus. Laboratorijos vadovas prof. Nathanielis Heintzas skaitė pranešimą apie metodus, kuriais galima nustatyti retus ląstelių tipus smegenyse. Mano darbas buvo šiek tiek susijęs su smegenų veikla, nes Reto sindromas - neurologinė liga, ir aš galvojau, kaip spręsti tokias problemas. Iš prof. N.Heintzo išgirdau apie labai elegantišką jų sprendimą ir buvau taip sužavėtas, kad tą pačią dieną parašiau prof. N.Heintzui elektroninį laišką. Užsimezgė ryšys. Susitikome Niujorke, pasišnekėjome, atsirado bendrų idėjų ir buvau pakviestas dirbti Rokfelerio universitete.

- Ten 2009 metais ir padarėte atradimą?

- Prof. N.Heintzo vadovaujamoje laboratorijoje buvau atsakingas už projektą, per kurį stengėmės išsiaiškinti skirtumus tarp įvairių smegenų ląstelių. Kodėl DNR kai kurių ląstelių branduoliuose yra išsidėsčiusi kitaip. Anksčiau tų ląstelių nebuvo galima taip lengvai išskirti. Mes ištobulinome metodą, leidžiantį tų specifinių ląstelių branduolių išskirti užtektinai, kad būtų galima atlikti su jais biocheminius eksperimentus. Iš eksperimentų paaiškėjo, kad smegenų ląstelių DNR egzistuoja papildoma modifikacija 5-hidroksimetilcitozinas. Vienintelis tyrinėjau šią specifinę problemą, todėl ir publikacijos autoriai esame tik du - aš ir darbo vadovas prof. N.Heintzas.

- Ką toks atradimas reiškia jaunam mokslininkui?

- Iš tikrųjų labai daug. Pirmiausia, galimybę gauti laboratorijos vadovo darbą gerame universitete. Atvėrė daug įvairių durų atlikti įdomiems eksperimentams. Galima sakyti, buvo vienas esminių pokyčių mano gyvenime. Mokslas nėra labai nuspėjamas dalykas ir dideli atradimai pasitaiko gana retai. Jei pavyks dar panašaus lygio atradimą padaryti, labai džiaugsiuosi. Jei nepavyks, manysiu, kad vis dėlto ir taip gyvenime labai pasisekė, kad buvau susijęs su naujo DNR elemento aprašymu.

- Kodėl po beveik šešerių metų nelikote Niujorke, JAV?

- Norėjau grįžti į Europą, todėl Amerikoje ir neieškojau darbo. Tačiau ryšiai nenutrūko, bendradarbiaujame toliau. Netrukus vyksiu į konferenciją JAV, tiesa, šiek tiek kitu reikalu - pateiksiu naujų duomenų apie galimas sąsajas tarp 5-hidroksimetilcitozino ir Reto sindromo. Jos paaiškėjo per atliktus įdomius eksperimentus jau Oksfordo universitete, nes ir toliau tyrinėju Reto sindromą.

Oksfordo universiteto laboratorijoje. /Monty Rakuseno nuotr.

Naudinga abiem pusėms

- Ar jūsų pozicija Oksfordo universitete yra nuolatinė ar sutartinė?

- Iš pradžių susitarėme dėl penkerių metų. Kas bus toliau, priklausys nuo to, kaip seksis dirbti.

- Ar seniai sukūrėte šeimą? Ką veikia žmona? Kaip sekėsi įsikurti Jungtinėje Karalystėje?

- Žmona Lina baigusi VU Kauno humanitariniame fakultete verslo vadybą ir administravimą. Susipažinome Lietuvoje studijų metais. Susituokėme Škotijoje ir kartu išvykome į Niujorką. Ten Lina dirbo buhaltere dekoracijomis prekiaujančioje įmonėje. Dabar augina sūnų. Kasparui netrukus sueis dveji metai. Gyvename nuosavame name. Nusipirkti jį, gavus paskolą, apsimokėjo labiau nei nuomotis. Į universitetą važinėju dviračiu - penkiolika minučių kelio.

- Ar įsigytas namas reiškia, kad liksite Jungtinėje Karalystėje?

- Nebūtinai. Jei sumanysime kraustytis kur nors kitur, namą parduosime.

- Jau spėjote įsitraukti į Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo veiklą?

- Labiau galbūt esu įsitraukęs į Oksfordo lietuvių klubo veiklą. Oksfordo universitete mokosi daug šaunių lietuvių studentų. Neseniai buvo organizuota mokslo mugė. Per ją tiek studentai doktorantai, tiek vyresni bendrijos nariai pristatė savo mokslinius projektus ir aš turėjau galimybę papasakoti apie savo tyrimų sritį. Didesnis renginys vyko Londone - Jungtinės Karalystės lietuvių susibūrimas. Dalyvavau diskusijoje "Lietuva - neatrastų galimybių šalis". Papasakojau apie savo karjeros kelią, kokių yra galimybių ir kokie sprendimai svarbūs renkantis mokslininko karjerą.

- "Lietuva - neatrastų galimybių šalis", tačiau žmonės emigruoja ir protai nuteka. Kaip vertinate tokią padėtį jūs, taip pat pasitraukęs iš Lietuvos?

- Palyginęs studentus, kurie išvažiuoja studijuoti į užsienį, vis dėlto manyčiau, kad tai yra labai geras dalykas. Net jei ir maža dalis jų grįš, vis tiek bus labai naudinga Lietuvai. Grįžta šviesūs studentai, kurie galės įgyvendinti naujas idėjas, naujus projektus, daug ko išmokę, sužinoję. Nelaikau ir savęs pabėgusiu iš Lietuvos. Manau, kad vyksta žmonių kaita. Mokslininkai išvažiuos ir galbūt pasiliks dirbti užsienio šalyse, bet svarbu, kad išliktų ryšys, ir tas bendradarbiavimas bus naudingas abiem pusėms. Net asmeninių atostogų sąskaita grįžęs į Lietuvą stengiuosi aplankyti tiek VDU, tiek VU Biotechnologijos institute, "Fermente" dirbančius žmones. Pasakoju apie savo darbus, skaitau paskaitas. Dar neseniai dirbu Oksforto universitete ir mano grupė kol kas nėra didelė, todėl daug bendradarbiavimo galimybių dar negalime įgyvendinti, tačiau manau, kad po truputį laboratorijai plečiantis atsiras bendrų projektų.

- Oksfordo universiteto svetainėje taip pat buvo paskelbta apie jūsų įvertinimą Lietuvoje mokslo premija. Kiek ji svarbi jums pačiam tarptautiniame kontekste?

- Iš tikrųjų labai svarbi. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad mano moksliniai laimėjimai įvertinami ir pripažįstami Lietuvoje.

Su žmona Lina ir sūnumi Kasparu. /Asmeninio albumo nuotr.
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"