Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Iš Londono ir Kembridžo – į Vilnių

 
2017 08 02 12:00
Baigus magistrantūrą Oksfordo universitete. Asmeninio archyvo nuotrauka
Baigus magistrantūrą Oksfordo universitete. Asmeninio archyvo nuotrauka

Kai nemažai gabių jaunų žmonių išvyksta iš Lietuvos, Rūta ir Aurimas Vyšniauskai pasirinko priešingą kryptį. Po studijų prestižiškiausiuose universitetuose Anglijoje grįžo į gimtinę. Lietuvoje ir susituokė.

Kembridžo universiteto absolventė dr. R. Žalytė-Vyšniauskienė nuo pernai dirba biotechnologijos įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Dr. A. Vyšniauskas, Oksfordo universitete baigęs magistrantūrą, o Londono imperatoriškajame koledže doktorantūrą, šiemet pradėjo dirbti Fizinių ir technologijų mokslų centre (FTMC).

„Visada norėjau grįžti į Lietuvą. Neįsivaizdavau, kad liksiu gyventi Anglijoje ar dar kur nors. Jaučiau, kad vis tiek ten esu užsienietis. Namai – Lietuvoje“, – sakė „Lietuvos žinioms“ 29 metų chemikas.

Iš Rokiškio kilęs dr. A. Vyšniauskas Jungtinėje Karalystėje praleido aštuonerius su puse metų. Šiaulietė dr. R. Žalytė-Vyšniauskienė – penkerius metus.

„Grįžau, nes Lietuvoje mano šeima – tėvai, sesė, močiutė. Čia gyvena ir dauguma draugų. Jie visi man labai reikalingi gyvenime ir buvo pagrindinis traukos centras, – kalbėjo 28 metų biochemikė. – Nors įsivaizdavau, kad Lietuvoje būna visko, mano patirtis grįžus labai gera. Įmonėje džiugina vakarietiška darbo kultūra. Lūkesčiai pasiteisino ir turiu svajonių.“

Pasak dr. A. Vyšniausko, jei grįžti į Lietuvą ir tikiesi, kad bus kaip Anglijoje, greičiausiai blogai galvoji. Jiedu žinojo, kur grįžta. Tačiau yra patenkinti.

Gyvena nuomojamame bute. Jei pirks savo – ims paskolą. Nereikia ir sakyti, kad Anglijoje gaudavo geresnį atlyginimą, tačiau ir buto nuoma Vilniuje keliskart mažesnė nei Londone. Nėra taip, kad taupytų maistui, o skirtumą atperka tai, dėl ko grįžo.

Aurimas Vyšniauskas: „Neįsivaizdavau, kad liksiu gyventi Anglijoje ar dar kur nors. Jaučiau, kad vis tiek ten esu užsienietis. Namai – Lietuvoje.“

Šimtukininkai

Rūta vien šimtukais baigė Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją ir įstojo į Vilniaus universitetą (VU) studijuoti biochemijos. Ten ir susipažino su Aurimu.

Rokiškio Juozo Tūbelio gimnazijos auklėtinis per brandos egzaminus gavo du šimtukus: iš chemijos ir matematikos. Aurimui, paskatintam chemijos mokytojos Laimos Kvedaravičienės, labai gerai sekėsi chemijos olimpiadose. Dvyliktokas laimėjo aukso medalį net tarptautinėje olimpiadoje ir pasirinko studijuoti chemiją. Įstojo į VU, o po metų perstojo į Oksfordo universitetą. Jis vis dėlto tarp dešimties geriausiųjų pasaulyje.

„Ar sunku mokytis Oksforde – priklauso nuo siekių ir gabumų. Nesakyčiau, kad man buvo labai sunku, bet darbo įdėti reikėjo, – prisipažino Aurimas. – Apskritai visas mokymosi procesas buvo gana malonus: turi darbą ir dirbi, kol padarai. Darbo krūvis buvo normalus. Per daug streso nepatyriau. Bet nebuvo taip, kad sėdėčiau ir nieko neveikčiau. Visą laiką reikėjo mokytis. Ne taip, kaip mėgsta studentai – tik paskutinį mėnesį prieš egzaminus.“

Lietuvis siekė būti tarp penkių – dešimties geriausiųjų 180 studentų kurse. Kartais pavykdavo, kartais – ne. Po pirmų metų buvo penktas, po dvejų – septintas, galiausiai vienuoliktas baigė universitetą. Tai nereiškia, kad pasidavė. Bet pirmus trejus metus laikė egzaminus, o paskutinius – dirbo laboratorijoje. Per projektą turėjo aiškintis, koks geriausias būdas analizuoti tam tikro pobūdžio eksperimentų duomenis. Sėkmingų rezultatų negavo, ir pažymys buvo vidutiniškas, todėl truputį nusmukdė.

„Mano patirtis grįžus labai gera. Įmonėje džiugina vakarietiška darbo kultūra. Lūkesčiai pasiteisino ir turiu svajonių.“

Rūtos bakalauro darbui VU vadovavo prof. Virginijus Šikšnys, tarptautiniu mastu žinomas mokslininkas. Struktūrinės biologijos praktikas VU studentė atliko Oksfordo universiteto laboratorijose: pirmąją po trečio, antrąją – po ketvirto kurso. Baigusi bakalauro studijas VU, įsidarbino vienoje Oksfordo laboratorijoje moksline asistente. Po metų Rūta įstojo į doktorantūrą Kembridžo universitete. Aurimas tais pačiais 2012 metais – į doktorantūrą Londono imperatoriškajame koledže.

Molekuliniai jutikliai

„Kai renkiesi doktorantūrą, renkiesi ne universitetą, o mokslininką, kurio laboratorijoje dirbsi. Jei vienas vadovas turi, pavyzdžiui, 40 žmonių, jis tikrai negali skirti daug laiko doktorantui. Žinojau, kad man patinka fizikinė chemija, spektroskopija, todėl dairiausi, kokie mokslininkai šioje srityje dirba. Doc. Marina Kuimova buvo jauna ir labai perspektyvi mokslininkė, ką tik gavusi gerą finansavimą, ji ir tapo mano doktorantūros vadove“, – pasakojo Aurimas.

Ketverių metų doktorantūros tema buvo molekuliniai klampos jutikliai. Kaip aiškino tyrėjas, molekulių, kuriomis galima matuoti klampą, privalumas, kad jos yra labai mažos – kelis tūkstančius kartų mažesnės už ląstelę. Jas galima įterpti į ląstelės, kelis šimtus kartų mažesnės už milimetrą, vidų ir nustatyti, kokia ten yra klampa. Dedama daug vilčių į molekulių taikymą klampai ląstelės viduje matuoti. Jei ši sritis sėkmingai plėtosis, ateityje bus galima išmatuoti, pavyzdžiui, kaip keičiasi ląstelė, kai virsta vėžine, ir pritaikyti matavimus diagnostikai.

Molekulinės „mašinos“

Rūta per doktorantūrą Kembridžo universitete tyrinėjo molekulines „mašinas“ – transportinius baltymus, kurie nešioja ląstelei reikalingas medžiagas gyvybei palaikyti ir dalytis. Pasak tyrėjos, jie turi ir kojytes, kuriomis vaikšto į geležinkelio bėgius panašiais mikrovamzdeliais, esančiais kiekvienoje eukariotinėje žmogaus ar gyvūno ląstelėje.

„Transportiniai baltymai, vadinami dineinais, yra labai didelės struktūros, naudojančios ląstelėje esančią energiją ir paverčiančios ją mechaniniu judesiu. Pavyzdžiui, kai ląstelė turi dalytis, dineinai padeda visą jos turinį išskirstyti į dvi naujas ląsteles. Dineinai labai svarbūs neuronams. Nervų sistemos ląstelės yra labai ilgos, ir dineinai per visą tą ilgį transportuoja medžiagas“, – pasakojo biochemikė.

„Ar sunku mokytis Oksforde – priklauso nuo siekių ir gabumų. Nesakyčiau, kad man buvo labai sunku, bet darbo įdėti reikėjo.“

Kembridžo universiteto doktorantė iš pradžių aiškinosi dineinų veikimo mechanizmą ir struktūrą, o vėliau pati gamino vieną tų baltymų. Ne išskirdama iš ląstelės, o dirbtiniu, rekombinaciniu, būdu. Pasak mokslininkės, išmokus gaminti dineinus lengviau atlikti fundamentinius tyrimus. Išsikirpti dineinus iš ląstelės gana sudėtinga, o kai mažas jų kiekis – sudėtingiau charakterizuoti.

Arčiau taikymo

Dr. R. Žalytė-Vyšniauskienė pernai grįžo į Lietuvą ir įsidarbino biotechnologijos įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“, nes labiau traukia praktiškesnis mokslo pritaikymas. „Thermo Fisher“ mokslo darbuotoja vadovauja vienam projektui ir atlieka mokslinius tyrimus. Kembridžo universiteto absolventei labai praverčia per doktorantūrą įgytos žinios ir darbo, susijusio su baltymais, jų raiška, gryninimu, patirtis.

Dr. A. Vyšniauskas dar šešis mėnesius po doktorantūros liko toje pat laboratorijoje Londono imperatoriškajame koledže. Šiemet kovo mėnesį grįžo į Lietuvą ir įsidarbino FTMC Molekulinių darinių fizikos skyriuje prof. Vidmanto Gulbino grupėje. Jaunasis mokslininkas turi savo tyrimų sritį – aiškinsis, kaip veikia molekuliniai klampos ir temperatūros jutikliai ir kaip būtų galima juos padaryti geresnius. Sieks atlikti kuo daugiau eksperimentų ir įtraukti į savo projektą studentų.

„Dabar naudojami jutikliai turi nemažai trūkumų. Kadangi nežinome, kaip jie tiksliai veikia, labai sudėtinga padaryti geresnius. Tenka vos ne spėlioti, kokia molekulė veiktų, o kokia – ne, – kalbėjo FTMC mokslo darbuotojas. – Supratus molekulinių jutiklių veikimą ir padarius juos geresnius, dar lauktų testavimas ląstelėse. Jei jis parodytų, kad jutikliai veikia taip, kaip ir tikimasi, rezultatai yra patikimi, būtų galima žengti dar toliau ir lyginti, kokia yra sveikų ląstelių vidinė aplinka, kokia – vėžinių. Ar yra skirtumų, kodėl jų yra, ir ar būtų galima jutiklius naudoti diagnostikai.“

Pirmieji įspūdžiai grįžus

Dr. A. Vyšniaukas džiaugėsi naujuoju FTMC pastatu ir laboratorijomis, turinčiomis užtektinai tyrimų įrangos, panašaus lygio kaip prietaisai, kuriais dirbo Anglijoje. Darbo sąlygos, pasak mokslininko, geros, tik dar daug biurokratijos. Anglijoje viskas labiau sustyguota. Lietuvoje daugiau visokių reikalavimų ir taisyklių.

Kita vertus, Lietuvoje, palyginti su Anglija, gana nedidelis mokslo žmonių judėjimas. Pavyzdžiui, kokioje nors laboratorijoje dirbantis geras magistrantas lieka joje ir doktorantu. Kyla aukščiau toje pačioje laboratorijoje. Tačiau dirbdamas visą laiką vienoje srityje, tik tai ir mokės daryti. Bus sunku sugalvoti naujų, įdomių idėjų, išspausdinti gerų straipsnių. Dr. A. Vyšniausko įsitikinimu, gerai, kad mokslo žmonės juda – išvyksta, atvyksta. Parsiveža naujų idėjų. Naujos idėjos padeda judėti į priekį.

Dr. R. Žalytę-Vyšniauskienę nustebino per penkerius metus įvykę teigiami pokyčiai Lietuvoje. Pavyzdžiui, elektroninių sistemų naudojimas įvairiose srityse. Išmaniosios technologijos Vilniaus viešajame transporte. Traukinio ar autobuso bilietus taip pat galima nusipirkti internetu. Ir patys traukiniai – nauji, patogūs. Labiau išplėtotas dviračių transportas Vilniuje. Sudarytos geresnės sąlygos dviratininkams. Kembridže, kaip prisiminė mokslininkė, be dviračio – kaip be rankų, dviračių transportas labai populiarus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"