TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Iš Oksfordo - supratus, kas svarbu

2014 04 23 6:00
L.Geležauską grįžti į Lietuvą paskatino galimybė nuveikti kai ką prasminga. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Oksfordo universiteto absolventas Lukas Geležauskas grįžo į Lietuvą, nes yra įsitikinęs, kad materialinė gerovė, dėl kurios būtų likęs Jungtinėje Karalystėje ar ieškojęs sėkmės Amerikoje, nėra geriausia paskata. Jei dirbsi, kas tau ne itin patinka, anksčiau ar vėliau atsiras žmogus, kuris mėgausis tuo darbu, todėl negailės laiko ir jėgų panaudoti įgūdžius, ir tu negalėsi su juo konkuruoti.

Nuo pernai rudens L.Geležauskas dalyvauja viešosios įstaigos "Investuok Lietuvoje" jaunųjų profesionalų programoje "Kurk Lietuvai", skirtoje užsienyje studijas baigusių jaunų žmonių profesiniam tobulinimui ir gerosios užsienio praktikos pritaikymui. Oksfordo auklėtinis taip pat dėsto istoriją Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, yra pilietinės iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ koordinatorius Vilniuje bei Lietuvos nacionalinės moksleivių debatų komandos treneris. Šią vasarą penki mokiniai, atrinkti iš visos Lietuvos, važiuos į pasaulio debatų turnyrą Tailande.

"Viena priežasčių, kodėl grįžau, buvo programa "Kurk Lietuvai", nes suteikė galimybę daryti kai ką prasmingo, nebūti vien biurokratinio mechanizmo klerku, - LŽ sakė dvidešimt trejų metų istorikas. - Žinoma, labai svarbūs ir tėvai, nes esu vienturtis, taip pat draugai, kiti žmonės Lietuvoje. Nors visi labai nustebo dėl tokio mano sprendimo - jau nuo šešiolikos metų, kai pirmą kartą išvažiavau į Ameriką, planavau savo ateitį užsienyje. Lūžis, galima sakyti, įvyko trečius metus studijuojant Oksforde. Paprasčiausiai supratau, kas man svarbu. Mačiau, kaip draugai, taip pat istorikai, išėję į finansų sektorių, dirba po 80-100 valandų per savaitę. Žinoma, ne visada, bet būna savaičių ir mėnesių, kai grįžta pirmą valandą nakties, o septintą ar aštuntą ryto jau turi būti biure. Uždirba 60-120 tūkst. svarų per metus, tik baigę universitetą, tačiau tas darbas nelabai patinka. Dar Seneka sakė, kad lengviausias būdas tapti turtingam - niekinti pinigus. Įvairių sričių pasaulio lyderiai, kad ir Steve'as Jobsas, darė tai, ką mėgo, o pinigai ir sėkmė buvo šalutinis produktas. Mano didžiausias iššūkis dabar - rasti tokią sritį, kurioje dirbdamas jausčiau labai didelį pasitenkinimą ir būčiau tas žmogus, kurio kiti negalėtų pralenkti. "

Antroko svajonė

Dar antroje klasėje mokykloje paklaustas, kur norėtų mokytis, Lukas atsakė, kad Oksforde. Dažnai ir populiariojoje kultūroje minimi Oksfordo bei Kembridžo universitetai vaikui kėlė susidomėjimą ir atrodė verti dėmesio. Vienuoliktoje klasėje, kai per mainų programą išvažiavo metams mokytis į Čikagą (JAV), visai kitaip organizuota mokymo sistema, skatinanti rinktis dalykus, kurie domina, ir gilintis į juos, padėjo Lukui suvokti, ką norėtų veikti ateityje. Politiką ir ekonomiką mokėsi tokiu lygiu, kaip būtų dėstoma pirmame universiteto kurse, matematiką - kartu su dvyliktokais. Tada suprato, kad ir akademiškai yra užtektinai stiprus studijuoti Oksforde.

Kauno Jėzuitų gimnazijos mokinys nuo devintos klasės buvo įsitraukęs į debatus. Iš pradžių - mokykloje, vėliau dalyvavo nacionaliniuose turnyruose. Tris kartus L.Geležauskas atstovavo Lietuvai pasaulio debatų čempionatuose Seule, Vašingtone ir Atėnuose. 2010 metais, tik baigęs dvyliktą klasę, kartu su dviem kitais komandos nariais laimėjo pasaulio debatų čempionatą Olandijoje, finale nugalėję Angliją.

"Niekada netobulėjau taip greitai intelektualiai kaip per debatus, - prisiminė Lukas. - Temos labai įvairios. Kiekvienam paskiriama, kuriai pusei atstovauti, ir labai dažnai gini, kas iš esmės tau nepriimtina, tačiau turi sugalvoti argumentus. Gauni galimybę įsigilinti ir į kitą dalyko pusę, tada gali objektyviau formuluoti savo nuomonę. Labai dažnai žmonės to nedaro - atmeta, gerai nesuprasdami."

Stojimas į Oksfordą vyksta anksčiausiai. Daug streso dvyliktokas patyrė dar pirmą mokslo metų pusmetį. Į Oksfordą reikėjo nusiųsti motyvacinį laišką ir darbą raštu - mokykloje įvertintą esė. Iš Oksfordo buvo atsiųstas istorijos testas. Per dvi valandas prižiūrimas mokytojo turi parašyti dar du esė. Po šių užduočių šiek tiek daugiau nei 50 proc. stojančiųjų kviečiami pasikalbėti.

"Laukė trys pokalbiai per penkias dienas. Gyvenau Oksforde, labai patiko miestas ir iš tikrųjų maniau, kad labai labai liūdėsiu, jei neįstosiu, - prisipažino Lukas. - Tačiau po savaitės sužinojau, kad pavyko. Jau gruodį buvau tikras, kad mokysiuosi Oksforde. Nebereikėjo rūpintis, kiek gausiu iš baigiamųjų egzaminų."

Lietuvos moksleivių komanda - pasaulio debatų čempionato nugalėtoja. /Asmeninio archyvo nuotrauka

Pabaigus - kepurė ant galvos

L.Geležauskas buvo bene vienintelis lietuvis, studijuojantis istoriją bakalauro lygiu Oksfordo universitete. Ir tos studijos vyko šiek tiek kitaip nei Lietuvoje. Oksfordo absolventas nuoširdžiai tikino, kad baigęs universitetą tiksliai žinojo gal dvidešimt istorinių datų, nes ten svarbiausia ne iškalti datas, žinoti įvykius, bet analizuoti reiškinius.

"Nors mokiausi istorijos, įgijau daug šalutinių žinių: ekonomikos, filosofijos, tarptautinių santykių to meto istoriniame kontekste, - pasakojo istorikas. - Pavyzdžiui, kartu su dėstytojais ekonomistais analizavau pirmąją pramonės revoliuciją Didžiojoje Britanijoje, kokius makroekonominius ir mikroekonominius virsmus ji sukėlė. Trečiaisiais studijų metais rašiau išplėstinį esė apie vakuumo teorijos metafizines ir religines implikacijas XVI amžiaus gamtos filosofijoje. Skaičiau tokius autorius kaip Isaacas Newtonas (dabar žinomas mokslininkas, o tada būtų save identifikavęs kaip filosofą), Gottfriedas Leibnizas, Thomas Hobbesas, Blaise'as Paskalis. Trečiaisiais metais rašiau ir disertaciją. Toks yra Oksfordo reikalavimas. Mano darbas buvo apie užsienio šalių karinių konsultantų įtaką formuojant Lietuvos užsienio politiką 1918-1923 metais, per nepriklausomybės kovas. Labai sudėtingas ir įdomus laikotarpis. Kaip rodo šaltiniai, vokiečių ir švedų kariniai konsultantai gerokai efektyviau atliko savo pareigas, buvo geresni karybos ekspertai, o britų ir amerikiečių tikrasis darbas, kurį turėjo nuveikti kaip kariniai konsultantai, lietuviams mažiau rūpėjo. Jie gavo ir kur kas didesnes algas, gyveno prestižiniame Kauno "Metropolio" viešbutyje, nes Lietuva norėjo matyti tas šalis kaip savo sąjungininkes. Iš dalies užsienio konsultantai buvo tarsi tiltas į Vakarus tuo metu, kai Lietuva neturėjo daug kanalų užmegzti ryšius su užsienio valstybėmis."

Lietuvio darbas gavo aukščiausią įvertinimą. Gebėjimas skaityti archyvinius dokumentus lietuvių, rusų, prancūzų bei anglų kalbomis jam suteikė pranašumo prieš kitus Oksfordo universiteto istorijos bakalauro studentus, jų daugumą sudarančius britus ir amerikiečius. Be disertacijos, trečiųjų metų paskutines dvi savaites reikėjo dar laikyti septynis baigiamuosius egzaminus. Oksfordo tradicija - ranka rašyti esė. Egzaminas trunka tris valandas ir per jas studentas turi parašyti tris esė, po maždaug tris tūkstančius žodžių. Nelengva užduotis šiuolaikiniam jaunuoliui.

Kai Oksforde egzaminų metas, visur matyti studentų su mantijomis ir kepurėmis rankose. Jei eina į pirmą egzaminą, segi baltą gvazdiką, jei į kitus - rožinį, o jei į paskutinį - raudoną. Kol nebaigė universiteto, negali užsidėti kepurės ant galvos - teks mokėti 200 svarų baudą, tačiau turi nešiotis ją per egzaminus ir šventes.

Mertono koledžas, kurį baigė L.Geležauskas, - seniausias Oksforde. Jis buvo pastatytas 1273 metais ir laikomas stipriausiu pastaruosius dvidešimt metų. Oksfordo absolventas prisiminė studentų bendruomenės išspausdintą lankstinuką, supažindinantį pirmakursius su kiekvienu koledžu. Apie Mertoną buvo parašyta, kad jis yra ta vieta, kur džiaugsmas ateina numirti. Koledžo studentų atstovybė nusprendė dėl įžeidimo kreiptis į teismą, nors toks pasirinkimas, kaip smagiai pridūrė debatų meistras, nebuvo geriausias būdas parodyti, kad Mertonas tikrai nėra ta vieta, kur džiaugsmas ateina numirti.

Su studijų draugais Oksfordo universitete. /Asmeninio archyvo nuotrauka

Iniciatyvų erdvė

Jaunųjų profesionalų programos "Kurk Lietuvai" dalyviai rotacijos principu kas keturis mėnesius dirba skirtingose viešojo sektoriaus institucijose. Pirmąjį projektą - finansų inžinerijos pritaikymas 2014-2020 metų viešųjų pastatų renovacijai - L.Geležauskas parengė Energetikos ministerijoje kartu su kolega Ryčiu Kėvelaičiu. Pasiūlė vadinamąjį ESCO (energy service company - energijos paslaugų įmonė) modelį, kai rangovas pinigus už atliktą renovaciją atsiima per ateities sutaupymą, t. y. būsto savininkui renovacija nieko nekainuoja, tačiau tam tikrą laiką, numatytą sutartyje, kol renovacija atsipirks, jis moka už šilumos energiją kaip ir anksčiau, nors jos suvartoja gerokai mažiau. Vyriausybėje jau priimtas sprendimas išbandyti šį modelį ir pagal jį vasaros pradžioje pradėti renovuoti du pastatus.

Antras projektas, šiuo metu įgyvendinamas Švietimo ir mokslo ministerijoje, skirtas pameistrystei Lietuvoje diegti. Tokia profesinio mokymo forma, kai pusę laiko profesinės mokyklos mokiniai dirba kurioje nors įmonėje kartu su priskirtu meistru, tam tikros srities specialistu, leidžia jiems geriau integruotis ir suprasti darbo procesą. Darbadavys turi galimybę užsiauginti kvalifikuotą darbuotoją, kai drauge kyla ir profesinio mokymo prestižas. Mokinys gauna atlyginimą už atliktą darbą. Kokia galėtų būti darbdavio, kuris priima mokinius, finansinių paskatų sistema, - L.Geležausko ir jo kolegos Simo Simanausko užduotis. Jų sukurta pameistrystės ekosistema, kaip šis modelis turėtų veikti Lietuvoje, kokios institucijos būtų už ją atsakingos, bus pristatyta Seime gegužės 14 dieną kartu su kitais programos "Kurk Lietuvai" projektais.

Oksfordo absolventas prisipažino, kad dar nežino, kokios bus jo ateities galimybės Lietuvoje, kai rugsėjį baigsis programos "Kurk Lietuvai" sutartis. Trejus metus praleidęs užsienyje, darbo rinkos nepažįsta taip, kaip Lietuvoje studijavę žmonės. Tačiau neabejoja, kad gimtinėje yra labai daug potencialo naujoms idėjoms atsirasti ir erdvės veiklai plėtoti. Tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Amerikoje, kur būtų žvelgęs, jei ne Lietuva, karjeros kelias griežtai nubrėžtas. Lietuvoje iniciatyvūs žmonės gali ir peršokti kelis laiptelius, nesuvaržyti griežtai privalomo, neįdomaus darbo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"