TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Iš piešinių atpažinta Gedimino pilis

2012 12 28 7:28
Visa šeima: prof. R.Kazlauskas su žmona Aleli, dukromis Charlotte ir Anna, jaunėliu sūnumi Jonu. /Asmeninio albumo nuotraukos

Minesotos universiteto (JAV) profesoriaus Romo Kazlausko vadovaujama tyrėjų grupė mėgina atkurti jau išnykusius fermentus. Tokius baltymus, kurie egzistavo bene prieš tris milijonus metų. Atkurtus fermentus būtų lengviau ištobulinti ir pritaikyti gaminant vaistus, chemikalus ar degalus.

Tarptautinį pripažinimą pelnęs biochemikas pastaraisiais metais savo laiką dalija tarp JAV ir Korėjos, tačiau yra įsitikinęs, kad greitai turės daugiau progų atvykti į tėvų gimtinę Lietuvą.

Amerikoje gimęs ir augęs penkiasdešimt šešerių metų mokslininkas du kartus lankėsi Lietuvoje. Jam ypač įsiminė pirmasis apsilankymas Vilniuje: "Buvau labai nuvargęs. Viešbutyje truputį pamiegojęs, išėjau pasivaikščioti ir vieną pirmųjų pamačiau Gedimino pilį. Žinote, atpažinti, kad čia aiškiai yra Gedimino pilis... Tiek daug piešinių buvau matęs jaunystėje. Sakau, reikia eiti ir apžiūrėti Vilniaus miestą iš tos vietos".

Už geležinės uždangos

Prof. R.Kazlausko tėvai iš Lietuvos pasitraukė per Antrąjį pasaulinį karą. Tėvas Jonas Kazlauskas buvo kilęs nuo Anykščių. Mama Stasė Rumbutytė - iš Žemaitijos, netoli Mosėdžio. Tėvelis, kaip pasakojo Amerikos lietuvis, visai nesiruošė emigruoti. Vyko karas ir rusams stumiant vokiečius atgal, frontas ėjo per Lietuvą. Buvo labai nesaugu tarp tų dviejų kariuomenių, ypač dvidešimtmečiui jaunuoliui, tinkamam į kareivius. Jis dviračiu išvažiavo pas draugą, o frontui traukiantis į Vakarus, važiavo tuo dviračiu vis toliau. Po kurio laiko atsidūrė Vokietijoje. Ten radęs vietą viename ūkyje laukė, kol baigsis karas. Tačiau Europą padalijo geležinė uždanga ir grįžti į Lietuvą nebegalėjo. Į Ameriką iškeliavo apie 1950 metus. Pakvietė ten seniau, dar XX amžiaus pradžioje, įsikūrę lietuviai.

Amerikoje tėvas baigė Klivlando universitetą ir dirbo buhalteriu. Mama studijavo Pensilvanijos universitete. Baigusi studijas, dirbo ligoninės laboratorijoje. Vėliau mokykloje dėstė gamtos mokslus. Susipažino ir susituokė Klivlande. Užaugino ir į mokslus išleido tris vaikus: jaunėlė Rita dirba vaikų gydytoja, sūnūs Romas ir Andrius - abu biochemikai. Tėvai sulaukė ir Lietuvos nepriklausomybės, aplankė jau laisvą gimtąjį kraštą.

"Kai augau, mums sakė, kad Lietuva okupuota, lietuviai prispausti, todėl labai svarbu, kad mes išlaikytume lietuviškumą, - prisiminė mokslininkas. - Svarbu buvo išmokti lietuviškai ir žinoti apie Lietuvą."

Lietuvių kilmės amerikiečių mokslininkas prof. R.Kazlauskas pelnė tarptautinį pripažinimą.

Kas įdomu ir svarbu

Prof. R.Kazlauskas Klivlando universitete pradėjo studijuoti inžineriją, tačiau vėliau susidomėjo chemija ir pakeitė studijų kryptį. Dar studentas dirbo vienoje mažoje įmonėje, gaminančioje chemikalus dažams, kad šie greičiau džiūtų. Tam seniau naudojo šviną. "Darbas nebuvo toks geras, - pripažino mokslininkas. - Supratau, kad reikia toliau mokytis ir gilintis, jei nenoriu visą gyvenimą tokio darbo dirbti."

Prestižinio Masačusetso technologijos instituto doktorantas savo studijoms pasirinko neorganinę chemiją, nes domino katalizė, metalų chemija - dalykai, apie kuriuos truputį jau žinojo. Tačiau per podaktarines studijas Harvardo universitete jaunasis tyrėjas savo mokslinę karjerą susiejo su biotechnologija.

"Tuo laiku kūrėsi naujos kompanijos ir daug žmonių kalbėjo apie šią mokslo kryptį, - prisiminė prof. R.Kazlauskas. - Aš taip pat maniau, kad fermentai yra kur kas stipresni ir gali gerokai daugiau padaryti nei mano studijuojami metalai, todėl įdomesni ir svarbesni tyrinėti."

Po trejų metų podaktarinių studijų mokslininkas įsidarbino "General Electric" kompanijoje. Ten per atliekamus tyrimus naudojant fermentus mėginta atrasti naujų reakcijų ir gaminti plastiką, kuris būtų tinkamas net esant aukštai temperatūrai.

Naujas prof. R.Kazlausko mokslinės karjeros etapas - darbas McGillio universitete Kanadoje. Ten mokslininkas praleido penkiolika metų. Du kartus metams buvo atvykęs ir į Europą. Kaip vizituojantis profesorius dirbo Štutgarto universitete Vokietijoje ir Karališkajame technologijos institute Stokholme, Švedijoje. 2003 metais grįžo į Ameriką, tapo Minesotos universiteto profesoriumi. Metus dirbo Seulo nacionaliniame universitete Pietų Korėjoje.

Prikelti iš praeities

"Fermentai yra natūralūs baltymai, kurie katalizuoja visas biochemines reakcijas. Taip pat svarbus jų taikymas ne biochemijos tikslams, - aiškino tyrėjas. - Pavyzdžiui, skalbiklių sudėtyje taip pat yra fermentų. Jie padeda švariau išskalbti drabužius, tarkime, kraujo ar maisto dėmes. Fermentai suskaldo nešvarumus į mažesnes daleles ir jos lengviau išsiplauna. Nereikia nei tokio karšto vandens, nei stiprių ir galbūt pavojingų chemikalų. Šiais laikais panašiai fermentai naudojami biokurui gaminti. Iš kukurūzų ar kitų augalų gautam krakmolui suskaldyti į mažesnes angliavandenių (cukraus) daleles, kurias mielės paverstų į biokurą, taip pat pridedama fermentų."

Gamtoje aptinkami fermentai, pasak prof. R.Kazlausko, per visą evoliuciją buvo tobulinami gamtos tikslais. Jei norima tuos fermentus naudoti laboratorijoje ar pramonėje, reikia juos keisti. Pavyzdžiui, sustiprinti, kad būtų aktyvūs esant aukštai temperatūrai. Arba pakeisti taip, kad galėtų katalizuoti kitą, nebūtinai gamtos, reakciją, o tą, kurios reikia chemikalams, vaistams ar degalams gaminti.

"Mūsų idėja yra veikti panašiai kaip gamta: paimti praeities fermentų ir per evoliuciją sukurti naujų, - sakė biochemikas. - Manome, kad labai tolimoje praeityje, prieš kokius tris milijonus metų, fermentai buvo paprastesni, bet galėjo katalizuoti daug skirtingų reakcijų. Per evoliuciją jie specializavosi ir dabar pakeisti yra gana sunku. Todėl mums svarbu "grįžti" į tą praeitį ir atkurti tokius fermentus, kokie buvo prieš tris milijonus metų. Tada iš jų būtų galima sukurti "geresnių" fermentų, kurių labiausiai reikia cheminiams junginiams ar vaistams gaminti. Neturėtų būti sunku. Neįmanoma surasti praeities fermentų gamtoje, nes jų nebėra. Pernelyg daug laiko praėjo. Tačiau galime sužinoti, iš kokių aminorūgščių yra sudaryti dabartiniai fermentai. Iš daugybės jų galime, man atrodo, gana tiksliai nuspėti, kokie buvo ankstyvesni fermentai. Ne tik nuspėti, bet ir "prikelti" praeities fermentus, taikydami cheminę sintezę ir biotechnologiją. Pirmiausia cheminės sintezės būdu susintetinti DNR fragmentą, koduojantį fermentą, įdėti į bakteriją ir ji tada pagamins fermentą. Manau, kad iš laboratorijoje gautų fermentų lengviau sukurtume naujų, kurie gali būti naudingi."

Prof. R.Kazlausko grupė Minesotos universitete atlieka fundamentinius tyrimus, tačiau tikimasi, kad praeities fermentai kada nors bus pritaikomi ir naudojami tiek laboratorijose, tiek ir pramonės įmonėse.  

Jaučiant ryšį

JAV mokslininkas dalyvavo pirmojoje Baltijos šalių organinės sintezės konferencijoje, 2000 metais organizuotoje Vilniuje prof. Viktoro Algirdo Sniečkaus iš Kanados. Lietuvių tyrėjai susitinka ir tarptautinėse konferencijose. Pavyzdžiui, neseniai Italijoje vykusioje konferencijoje buvo "Fermento" mokslininkų.

"Labai stipri kompanija, daug labai gerai dirbančių tyrėjų. Tik jų sritis truputį kita nei mano, - kalbėjo biochemikas. - Nemanau, kad žinau dabartinę Lietuvos mokslo padėtį, tačiau kai pastarąjį kartą lankiausi, mačiau Biotechnologijos instituto laboratorijas. Jos buvo labai modernios. Man nerodė Vilniaus universiteto laboratorijų, todėl spėju, kad jos nebuvo tokios geros. Nors jau senokai buvau Lietuvoje, kiek mačiau beveik prieš dešimt metų, tikiu, kad padėtis keičiasi."

Mokslininko brolis Harvardo universiteto profesorius A.Kazlauskas turėjo ir studentų iš Lietuvos, dirbo jo laboratorijoje. Žmona - taip pat lietuvė, jos tėvai gyvena Lietuvoje, todėl šeima dažniau čia atvyksta, palaiko glaudesnius ryšius.

"Mano laboratorijoje nėra buvę lietuvių studentų. Mažiau ryšių ir su Lietuva, - sakė prof. R.Kazlauskas. - Žmona Aleli Balagtas gimusi Filipinuose, augo Amerikoje. Turiu tris vaikus: vyriausia Charlotte, vidurinė Anna, jaunėlis Jonas. Porą kartų jie buvo "Dainavos" stovykloje. Ten sužino truputį apie Lietuvą, jos istoriją, tačiau lietuviškai nekalba, moka vos kelis žodžius. Visi gimę Kvebeke, Monrealyje, kur kalbama prancūziškai."

Pastaruoju metu prof. R.Kazlauskas daug dirba. Kasmet porą mėnesių praleidžia Pietų Korėjoje. Pagal penkerių metų programą Seulo nacionaliniame universitete dėsto kursą apie savo tyrimus ir juos atlieka kartu su korėjiečių mokslininkais.

"Dėl tų kelionių labai trūksta laiko, tačiau šie metai jau paskutiniai tokie, - sakė tyrėjas. - Jaučiu artimą ryšį su Lietuva, tačiau kasdieniai darbai atima beveik visą laiką ir niekam jo nelieka. Bus daugiau laiko - bus ir progų aplankyti Lietuvą."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"