TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Iš smalsumo, paskatinti bendraamžių

2015 10 01 16:00
advopedia.de nuotrauka

Beveik 97 proc. moksleivių bent kartą per savo gyvenimą vartojo alkoholinius gėrimus, 85 proc. buvo girti, 80 proc. rūkė ir beveik penktadalis išbandė marihuanos. Ypač didelį nerimą kelia, kad psichoaktyviąsias medžiagas pradeda vartoti dar vaikai - 11 metų ir jaunesni moksleiviai.

Tokią padėtį atskleidė dr. Dalios Miniauskienės atliktas tyrimas vienoje socialiniu ir ekonominiu požiūriu probleminių Lietuvos teritorijų – Šiaulių regione, apklausus Šiaulių miesto, Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajono vidurinių mokyklų 11–12 ir gimnazijų 3–4 klasių moksleivius. Tyrimas pagrįstas statistiškai reikšmingais duomenimis ir gali reprezentuoti Lietuvos mokyklų ir gimnazijų baigiamųjų klasių moksleivių populiaciją. Didžiausias nuokrypis, kaip patikslino tyrėja, būtų Klaipėdos krašte ir Vilniuje, kitur Lietuvoje padėtis labai panaši.

Dr. Daliai Miniauskienei ypač didelį nerimą kelia pirmą kartą bandančiųjų psichoaktyviąsias medžiagas amžiaus jaunėjimas./Asmeninio albumo nuotrauka

Gresianti priklausomybė

Europos mokyklose kas keleri metai vykdomos ESPAD (angl. European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs) apklausos, skirtos tirti psichoaktyviųjų medžiagų paplitimą tarp 15-16 metų moksleivių. Šiaulių universiteto (ŠU) mokslininkė siekė atskleisti, kas darosi vėliau, tarp pačių vyriausių moksleivių, 17-19 metų jaunuolių, kurie jau turi savo požiūrį, jaučiasi beveik suaugę ir netrukus paliks mokyklas. Tyrimas apėmė dvi apklausas, atliktas 2006 ir 2012 metais. Iš viso apklausta beveik 3,5 tūkst. moksleivių, išnagrinėti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pokyčiai per šešerius metus, nustatytos rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo sąsajos su socialiniais ir psichologiniais aplinkos veiksniais.

ŠU Sveikatos studijų katedros lektorė ir Šiaulių miesto savivaldybės Narkotikų kontrolės komisijos pirmininkė D. Miniauskienė neseniai apgynė daktaro disertaciją tema "Moksleivių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo vertinimas". Šis darbas, autorės manymu, padės tiksliau įvertinti esamą padėtį mokyklose ir geriau organizuoti prevencinę veiklą. Dabar mokyklose dažniausiai skaitomos paskaitos, tačiau vien jų veiksmingai prevencijai neužtenka. Svarbu žinoti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą ir pobūdį: kokio amžiaus jaunimas pradeda jas vartoti, kiek yra reguliarių vartotojų ir kiek eksperimentuotojų, kokios rūšies psichoaktyviosios medžiagos vartojamos, kokie motyvai lemia jų vartojimą ir kokios yra psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sąsajos.

„Priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo padariniai itin skaudūs, - sakė dr. D. Miniauskienė. - Daugėja lėtinių somatinių ir psichikos ligų, daugiau mirčių, tarp jų ir savižudybių, prastesnė visuomenės sveikata bei su materialine ir moraline būkle susijusi gyvenimo kokybė. Todėl ypač didelį nerimą kelia vaikų ir jaunimo rūkymas, alkoholio ir narkotikų vartojimas, pirmą kartą bandančiųjų psichoaktyviąsias medžiagas amžiaus jaunėjimas. Problema tampa ir merginų siekis neatsilikti nuo vaikinų tose srityse, kurios prieš keletą dešimtmečių tikrai nebuvo aktualios merginoms.“

Dalios Miniauskienės daktaro disertacijos "Moksleivių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo vertinimas" duomenys.

Beveik visi

Kaip parodė tyrimas, tarp moksleivių ypač paplitęs alkoholinių gėrimų vartojimas. 2012 metų duomenimis, beveik 95 proc. moksleivių vartojo alkoholį bent kartą gyvenime, daugiau kaip 71 proc. - per pastarąsias 30 dienų. Nors skaičiai, palyginti su 2006 metais, sumažėjo keliais procentais, ir dabar, kaip pabrėžė tyrėja, išlieka labai dideli.

Dar grėsmingesni kiti skaičiai. 2012 metų duomenimis, bent kartą gyvenime buvo girti 82,4 proc. moksleivių. Tiesa, 4,7 proc. mažiau nei 2006 metais. Tačiau 1,5 proc. daugiau moksleivių - beveik 40 proc. - 2012 metais nurodė buvę girti per pastarąjį mėnesį.

Maždaug ketvirtadalis moksleivių pirmą kartą išgėrė alaus 11 metų ir jaunesni. Daugiau kaip 30 proc. moksleivių 16 metų pirmą kartą pasigėrė. Nerimą kelia ir tai, kad per šešerius metus augo merginų alkoholio vartojimo ir rūkymo rodikliai.

Pirmas kartas - vaikystėje

Nors bendras rūkymo paplitimas tarp moksleivių sumažėjo 4,7 proc. nuo 2006 metų, skaičiai išlieka dideli. 2012 metų duomenimis, bent kartą per gyvenimą bandė rūkyti 77,5 proc., per pastarąsias 30 dienų - apie 40 proc. moksleivių (0,7 proc. daugiau nei 2006 metais).

Maždaug penktadalis moksleivių 11 metų ir jaunesni surūkė pirmą cigaretę. Daugiau kaip 30 proc. moksleivių 16 metų pradėjo rūkyti kasdien.

Dar didesnį nerimą kelia marihuanos vartojimas. Bent kartą per gyvenimą kanapes rūkė 16,7 proc. moksleivių 2006 metais ir beveik 24 proc. - 2012 metais. Marihuanos vartojimas padidėjo 7 procentais. Daugiau kaip 5 proc. tarp merginų ir beveik 10 proc. - tarp vaikinų.

„Kyla įvairių klausimų: kaip moksleiviai gauna to nelegalaus narkotiko ir kodėl jį vartoja. Alkoholį ir rūkymą išbandančiųjų šiek tiek mažėja, o marihuanos - daugėja. 7 proc. - tikrai daug iš beveik 3,5 tūkst. apklaustų moksleivių, - sakė dr. D. Miniauskienė. - Negana to, visos psichoaktyviosios medžiagos išbandomos jauno amžiaus. Nors nebūtinai ir toliau visi moksleiviai tai darys, tokia tendencija kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai.“

Dalios Miniauskienės daktaro disertacijos "Moksleivių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo vertinimas" duomenys.

Nerimą keliančios sąsajos

Tyrimo duomenimis, alkoholiniai gėrimai dažniausiai vartojami dėl draugiškumo, atvirumo, laimės pojūčio, siekiant užmiršti savo problemas. Daugiau kaip pusė narkotikus pabandžiusių moksleivių kaip pagrindinį jų vartojimo motyvą nurodė smalsumą. Alkoholio vartojimas ir rūkymas taip pat turi įtakos dažnesniam nelegalių narkotikų vartojimui. Tie moksleiviai, kurie bent kartą vartojo alkoholį, per tris kartus dažniau tiek gyvenime, tiek pastaruosius 12 mėnesių, tiek pastarąsias 30 dienų vartojo marihuaną ir kitus nelegalius narkotikus. Didesnę riziką išbandyti narkotikus turėjo taip pat tie moksleiviai, kurie jauno amžiaus pirmą kartą pabandė rūkyti bei vartoti alkoholį, laikė alkoholio vartojimą neblogu būdu atsipalaiduoti, pasijusti laimingiems.

„Neabejotina išvada dėl prevencijos: pirmiausia labai svarbu, kad moksleiviai nevartotų alkoholio ir nerūkytų, tada kur kas mažiau vartos ir nelegalių narkotikų, - pabrėžė tyrėja. - Alkoholio su marihuana vartojimas vienu metu per šešerius metus išaugo beveik dvigubai. Atkreiptinas dėmesys, kad tie moksleiviai, kurie vartojo marihuaną, taip pat dažniau vartojo ir kitus narkotikus. Tyrimas atskleidė labai aiškias sąsajas: bet kokios vienos psichoaktyviosios medžiagos vartojimas turi įtakos ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui.“

Paskui brolį, seserį, draugą

Taip pat įžvelgta statistiškai reikšmingų sąsajų su socialiniais ir psichologiniais veiksniais. Kelis kartus didesnė galimybė, kad moksleivis gers alkoholį, rūkys, vartos narkotikus, jei psichoaktyviosios medžiagos vartojamos artimojoje aplinkoje - vyresnių brolių, seserų, draugų. Pavyzdžiui, jei bent kas iš artimųjų ar draugų vartoja kokius nors narkotikus, net septynis kartus padidėja polinkis juos vartoti tarp vaikinų ir penkis kartus - tarp merginų.

Tyrimo duomenimis, moksleivių artimoji aplinka buvo palanki psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui: pusės apklaustųjų vyresni broliai ir seserys gėrė alkoholinius gėrimus, ketvirtadalio – rūkė. Daugumos moksleivių draugai vartojo alkoholinius gėrimus, rūkė. Beveik pusės moksleivių draugai buvo bandę narkotikų.

Tyrimui naudotame Europoje aprobuotame ESPAD klausimyne nebuvo klausimo, ar tėvai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas. Pasak dr. D. Miniauskienės, per ESPAD apklausas apklausiami 15-16 metų moksleiviai, o jiems, kaip ir vyresniems baigiamųjų klasių moksleiviams, tėvai nebėra didelis autoritetas, todėl į klausimyną įtraukti klausimai apie panašaus ar vyresnio amžiaus artimosios aplinkos atstovų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, nes šie asmenys gali daryti didesnę įtaką. Tačiau klausimai apie tėvus ir auklėjimo metodus šeimoje galėtų būti įtraukti į tolesnius tyrimus.

Ar tėvai žino

Šiame tyrime moksleivių klausta, kokios yra jų ekonominės sąlygos. Pastebėta, kad tie moksleiviai, kurie gyvena žemo socialinio statuso šeimose, mažiau vartoja alkoholio.

„Gali būti, kad lemia pinigų stygius, - svarstė mokslininkė. - Tačiau socialinio ekonominio statuso įtaką taip pat reikėtų atskirai tyrinėti.“

Prasti santykiai su tėvais, kaip parodė tyrimas, didino moksleivių galimybes rūkyti bei vartoti alkoholinius gėrimus ir narkotikus. Pavyzdžiui, jei vaikinai buvo nepatenkinti santykiais su tėvu, galimybės išbandyti narkotikus buvo beveik du kartus didesnės nei patenkintų šiais santykiais vaikinų, o jei merginos buvo nepatenkintos santykiais su mama, galimybės rūkyti taip pat buvo beveik du kartus didesnės nei patenkintų šiais santykiais merginų.

„Tyrimas atskleidė dar vieną aktualų dalyką, - pasakojo dr. D. Miniauskienė. - Atrodytų, paprastas klausimas, ar tėvai žino, kur moksleivis leidžia šeštadienio vakarus, parodė, kokie yra tėvų ir vaikų santykiai, ar tėvai pažįsta savo vaikus, ar mato, kokie ir kada jie grįžta. Statistiškai reikšmingi tyrimo duomenys leidžia daryti išvadą, kad tie jaunuoliai, kurių tėvai žino, kur jie būna savaitgaliais, dažniausiai nerūko arba retai rūko, nevartoja ar labai retai vartoja alkoholį, nevartoja narkotikų. Ir priešingai, tų moksleivių, kurie rūko, vartoja alkoholį ir narkotikus, tėvai - dauguma jų - nežino, kur vaikai leidžia laisvalaikį.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"