TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Iš tuštėjančių mokyklų – išsaugant istorijai

2015 12 28 6:00
Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija 2005 metų rugsėjo 2 dieną. Algirdo Vilko/ELIP nuotrauka

Per Lietuvos mokyklų istorijas skleidžiasi viso krašto, mūsų kultūros istorija. Kad tik būtų kuo mažiau baltų dėmių. Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui (ELIP) kūrėjai ėmėsi misijos kaupti ir skelbti visų Lietuvos mokyklų – veikiančių ir jau uždarytų – istorinę informaciją skaitmeninėje erdvėje, nes supranta, koks svarbus rašytinių informacijos šaltinių skaitmeninimas išsaugant istorinę atmintį ateities kartoms.

Juo labiau kad ELIP kūrėjus pasiekė liudijimų, jog kai kuriose uždaromose mokyklose istoriniai dokumentai buvo tiesiog išmetami. Kol dar nėra vėlu, ELIP kūrėjai ragina užfiksuoti istorijos detales internete, kaupti ir skelbti ELIP išlikusias žinias, nuotraukas apie šių mokyklų gyvavimą. Kol kas ELIP redaktorių sudarytame nebaigtiniame sąraše – 277 likviduotos mokyklos.

Lietuvoje neprivalu atsakyti

ELIP – jau daugiau kaip 2,7 mln. straipsnių turinčioje visuotinių žinių kaupykloje lietuvių kalba – siekiama kuo išsamiau aprašyti visas Lietuvos mokyklas, jas baigusių mokinių laidas, gyvenime pasižymėjusių mokinių bei mokytojų biografijas, mokyklų tradicijas ir surinktą kraštotyrinę medžiagą.

Tarp Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui puoselėtojų - informatikas Vitas Povilaitis (dešinėje) ir Lietuvos kompiuterininkų sąjungos prezidentas Saulius Maskeliūnas. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Kaip pasakojo ELIP iniciatyvinės grupės narys ir administratorius Vitas Povilaitis, mokyklų istorija pradėta domėtis nuo pat ELIP įkūrimo prieš kelerius metus. ELIP iniciatyvinės grupės narys Rimantas Lazdynas (1951–2013) daug laiko skyrė informacijai apie Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją rinkti bei skelbti. Dar su juo buvo sutarta, kad išsaugant mokyklų istoriją verta aprašyti visas jų laidas, mokytojus, žymesnius mokinius. R. Lazdynas nuveikė didžiulį darbą, tačiau šiuo metu Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos istorijos aprašymas enciklopedijoje yra sustojęs.

Tarp pirmųjų ir ELIP iniciatyvinės grupės narys Algirdas Vilkas ėmėsi aprašyti Mažeikių Merkelio Račkausko gimnaziją, sulaukusią jau šimtmečio jubiliejaus. V. Povilaitis nuo pat enciklopedijos įkūrimo pradėjo rinkti ir skelbti informaciją apie Linkuvos gimnaziją. Į šią veiklą įtraukė ir savo buvusią mokytoją Emiliją Stanevičienę. Tarp plačiau aprašytųjų – ir Žeimelio bei Mosėdžio gimnazijos, Kriukų pagrindinė mokykla.

Šiuo metu nors trumpai aprašytos visos veikiančios mokyklos. Sudaryti mokyklų sąrašai bei žemėlapiai. Juose galima rasti beveik visas Lietuvos mokyklas ir pereiti į tų mokyklų aprašus enciklopedijoje. Tačiau turimos informacijos, kaip apgailestavo V. Povilaitis, yra per mažai. Reikėtų aprašyti kiekvienos mokyklos istoriją nuo pat įkūrimo. Geriausiai tai padaryti gali tik konkrečioje mokykloje mokęsi ar dirbę žmonės, todėl be mokyklų pagalbos išsiversti tiesiog neįmanoma. ELIP kūrėjai, patys neatlyginamai dirbantys, ragina ir kitus rasti bent truputį laiko visuomeninei veiklai, tačiau dažnai sulaukia ne supratimo ir palaikymo, o abejingumo ir pasyvumo.

„Bandėme komunikuoti su atskiromis gimnazijomis, rajonų švietimo skyriais, tačiau patyrėme, kad Lietuvoje nėra privalu atsakyti į elektroninius laiškus“, – sakė vienas ELIP kūrėjų, JAV gyvenantis informatikas Edvinas Giedrimas. Jam pritarė ir vilnietis informatikas Vitas Povilaitis: „Kai kreipiamės ir į konkrečius žmones, dažniausiai nieko neatsakoma“.

Kriukų valdinei pradinei liaudies mokyklai 1888 metais buvo pastatytas naujas pastatas. Nuotrauka iš „Mokyklos istorijos“, fotografuota apie 1964 metus. Autorius nežinomas. /ELIP nuotrauka

Gal padės varžytuvės

Pernai balandį į Lietuvos mokyklų bendruomenes dėl informacijos kreipėsi Lietuvos kompiuterininkų sąjunga (LIKS), remianti ELIP. Rugsėjį ELIP redakcinė taryba kartu su LIKS paskelbė iniciatyvą „Mokyklų varžytuvės“: kas daugiausia surinks ir perduos ELIP kraštotyrinės medžiagos apie konkrečią mokyklą ir jos vietovę, bus pagerbiami ELIP pirmajame puslapyje ir apdovanojami ELIP priklausančiais elektroninio pašto adresais. Tarp šios iniciatyvos organizatorių – ir LIKS prezidentas dr. Saulius Maskeliūnas.

Šiemet E. Giedrimas kreipėsi taip pat į Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM). Viceministras Rolandas Zuoza padėkojo ELIP kūrėjams už gražią iniciatyvą, patikino, kad ją palaiko, bei pažadėjo paraginti mokyklas atsiliepti. Pasak E. Giedrimo, agitaciją šiuo klausimu ELIP kūrėjai jau atliko: tiesiogiai kalbėjosi su daug mokyklų direktoriais ir prašė, kad prisidėtų prie savo mokyklos istorijos sutvarkymo internete.

Mokyklų tuštėjimo metais

ELIP daug dėmesio skiria likviduotoms mokykloms. Nebaigtiniame jų sąraše, pasak V. Povilaičio, daugiausia tų mokyklų, kurios dar veikė 2006 – 2010 metais ir buvo aprašytos „Vikipedijoje“, tačiau 2014 metais uždarytos arba prijungtos prie kitų mokyklų. Kai kurios pradžioje prijungtos prie kitų mokyklų, o dar po kelerių metų ir visai uždarytos.

„Tas sąrašas tikrai nėra baigtinis, – pabrėžė ELIP administratorius. – Atskirų gyvenviečių, kaimų aprašymuose – kai kurie iš jų dabar jau ir išnykę – galima rasti buvus bent pradinę mokyklą. Lietuvos švietimo istorijos duomenimis, 1928 metais buvo 2386, 1938 metais – 2599 pradžios mokyklos. 1951–1952 mokslo metais Švietimo ministerijos sistemai priklausė 3600 dieninių mokyklų. 1963–1964 metais Lietuvoje veikė 919 aštuonmečių mokyklų, 1986–1987 mokslo metais 2124 bendrojo lavinimo mokyklos. Iš jų – 829 pradinės, 614 nepilnųjų vidurinių (devynmečių), 627 – vidurinės mokyklos. O kiek dabar? Ši problema gana didelė, bet, aišku, susijusi ir su kitomis problemomis – nyksta kaimai, gyvenvietės, mažėja gyventojų.“

ELIP skelbiamame straipsnyje „Mokyklų tuštėjimo metas“ šią temą gvildena ir prof. Aleksandras Vasiliauskas. ŠMM duomenimis, šiuo metu veikia iš viso 1200 bendrojo ugdymo mokyklų. Pasak ELIP kūrėjų, daugelis pastaraisiais metais likviduotų mokyklų turėjo savo interneto portalus, kuriuose skelbta ir jų istorija. Dalis informacijos pateko į ELIP esančius tų mokyklų puslapius. Tačiau likviduotų mokyklų interneto portalai netrukus taip pat buvo sunaikinti ir ta informacija, nepatekusi į ELIP, dingo.

Todėl ELIP paskelbė dar vieną iniciatyvą – „Bičiulystė“ ir ragina visus bendradarbiauti, portalų, laikraščių, žurnalų, radijo, televizijos darbuotojus jungtis prie ELIP ir dalytis informacija, kuri yra svarbi istorijai. Pavyzdžiui, skelbiant tam tikras paminėtinas mokyklos datas, informaciją apie direktorių pasikeitimus mokyklos svetainėje, jų redaktoriai galėtų papildyti ir ELIP svetainių informaciją.

Linkuvos gimnazija 2013 metų spalį. /Vidmanto Pėželio/ELIP nuotrauka

Raudonos nuorodos

„Nė vienas žymus žmogus negimė jau mokytas ir kiekvienam didelę įtaką darė mokykla, – sakė V. Povilaitis. – Kai mokyklos jau nebėra, nėra ir į ką kreiptis. Jei randame kokiame nors šaltinyje, kad žmogus mokėsi ar mokė tokioje ir tokioje mokykloje ar kokioje nors gyvenvietėje buvo mokykla, paliekame raudoną nuorodą – galbūt kada nors ateityje apie tą mokyklą bus surinkta daugiau informacijos. Taip ji netiesioginiu būdu, iš atskirų faktelių pradedama dėlioti, kaupti. Aišku, geriausia, kai atsiranda žmonių, kurie tas mokyklas prisimena ir kai ką apie jas žino.“

Informacija renkama įvairiais būdais. Pavyzdžiui, E. Giedrimas stengiasi užklausti Lietuvos akademikų biografinių faktų ir tiesiogiai su jais bendrauja. Neseniai ELIP veiklą akademinei visuomenei pristatė ir Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas. Planuojama taip pat į ELIP veiklą įtraukti Mokslo ir enciklopedijų leidybos centrą (MELC), nes, pasak V. Povilaičio, labai trūksta žmonių, kurie nuolat tvarkytų straipsnius, atnaujintų informaciją.

„Enciklopedija turi būti gyva, gyventi kartu su visa visuomene, – įsitikinęs ELIP kūrėjas. – Norėtume įtraukti visą lietuvišką inteligentiją į šį darbą, kad būtų sudėta informacija iš įvairių sričių. Ne tik apie Lietuvos mokyklas. Pavyzdžiui, dabar bandoma apdoroti viso pasaulio geografinių objektų sąrašą. Jį sudaro apie 10 mln. gyvenviečių, upių, ežerų ir kitų skirtingų objektų. Ateityje jie visi turi būti aprašyti.“

ELIP, skirtingai nei „Vikipedija“, nepriima anoniminių autorių. Kiekvienas turi prisistatyti, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo. V. Povilaitis svarstė, kad galbūt ši aplinkybė kai kuriuos žmones sulaiko nuo bendradarbiavimo. Tačiau angliškoje „Vikipedijoje“ išvardyta iki 600 profesorių, rašančių straipsnius, redaguojančių ar kitaip prisidedančių prie enciklopedijos darbo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"